Skrydis iš kurorto į namus. Lėktuvas. Stiuardesė prieina prie keleivės ir paklausia, ar nereikia pagalbos. Keleivė dėkinga už dėmesį, tyliai stiuardesei sako: „Man parkinsonas.“ Jauna stiuardesė taip pat tyliai klausia: „Užsikrėtėt per atostogas?“ – Nereikia tikėtis, kad visi žino kas ta Parkinsono liga. Reikia būti kantriems ir mokėti paaiškinti.
Turėdamas šeimos gydytojo siuntimą gydytojo neurologo konsultacijai sergantysis Parkinsono
liga iš bet kurio regiono gali vykti konsultacijai į Santaros, Kauno klinikas ar Vilniaus universitetinę
ligoninę.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sergančiojo Parkinsono liga sveikatos būklės tikrinimas
pas gydytoją neurologą numatytas 2 kartus per metus. Bet net ir pas trečio lygio gydytoją neurologą,
jei reikia, galima kreiptis ir daugiau kartų.
„Tai turbūt vienintelė liga, kuri ne tik nuolat progresuoja, bet ir kinta kasdien ir net kas valandą. Vieną akimirką sveikatos būklė pablogėja, po valandos ji jau gali būti patenkinama ir atvirkščiai. Tam reikšmės gali turėti ne tik stresas, bet ir paprasčiausias susijaudinimas.”
Dėl susiformavusių stereotipų apie Parkinsono ligą Parkinsono liga suprantama kaip galūnių drebėjimą sukelianti liga. Ir nors drebėjimas yra labiausiai pastebimas ir lengviausiai atpažįstamas ligos simptomas, jis pasireiškia ne visiems sergantiesiems.
Parkinsono ligai diagnozuoti nėra atliekami laboratoriniai tyrimai. Paprastai diagnostika remiasi klinikiniais vertinimais, kaip sako sergantieji: „Gydytojas palankstė rankas, kojas ir pasakė, kad parkinsonas.”
Nėra dviejų vienodų Parkinsono ligos pacientų. Net ir vienodai prasidėjusi liga ilgainiui skirsis: skirsis naujai atsirandantys simptomai, skirsis naujų simptomų atsiradimo laikas, skirsis simptomų pasireiškimo intensyvumas, skirsis ligos progresavimo greitis ir pan.
