Estijos Parkinsono draugija | Lietuvos Parkinsono ligos draugija (LPLD) | Panevėžio skyrius | Veikla

Žiemos stovykla Tartu (tęsinys)

Antros dienos rytą visi rinkomės į mankštą, po to tobulinomės rankdarbių gamyboje. O vėliau klausėmės dr. Innos Rubanovič pranešimo apie neurodegeneraciją ir senėjimą:

Senėjimas – natūralus žmogaus vystymosi procesas, kuris vyksta visuose organuose ir sistemose: širdies-kraujagyslių, kvėpavimo, kaulų-raumenų, jutimo organuose, endokrininėje ir virškinimo sistemose, urologiniuose bei lytiniuose organuose. Žinoma senėjimo procesas paliečia ir nervų sistemą. Griežtai numatytais keliais, elektrinių ir cheminių impulsų signalai perduodami iš centrinės sistemos į periferinę ir atgal. Kaip periferinėje nervų sistemoje mažėja impulsų perdavimo greitis, mažėja nervų regeneracija po traumų, taip ir centrinėje nervų sistemoje mažėja galvos smegenų dydis ir svoris, mažėja neuronų skaičius, o rezultate vystosi aterosklerozė. Visi šie pakitimai iššaukia neurodegeneracinus procesus. Neurogeneraciniai susirgimai sudaro didelę neurologinių susirgimų grupę,  kuri su nedidelėmis išimtimis yra dar neištirta…
****
Pasiklausę pranešimo ir tapę protingesniais bei pasistiprinę, išvykome į Estijos nacionalinį muziejų, kuris duris pravėrė 2016 m. Tartu mieste ir labai išsamiai supažindina lankytojus su šalies istorija. Tai – ne tik modernus, bet ir itin brangus projektas, atsiėjęs daugiau nei 63 mln. eurų.

2005 m. paskelbtą projekto konkursą laimėjo Paryžiuje įsikūrusi kompanija DGT, pastatą pasiūliusi projektuoti buvusios sovietų karinės bazės vietoje. Muziejus turi padėti naujam gyvenimui prikelti apsnūdusią vietovę, o tam buvo būtina atsigręžti į skausmingą istoriją ir išspręsti ne tik erdviškai, bet ir emociškai sudėtingos lokacijos klausimą. Muziejaus ekspozicijose pristatomos Estijos šaknys, kalbos kilmė, ryšiai su kitomis kultūromis, tautinių mažumų istorija, tradicijos, papročiai. Dalis muziejaus skirta vizualiajam menui, 34 000 m² plote eksponuojama 140 000 objektų. Šis muziejus yra atviras estams, norintiems švęsti savo kultūrą. „Didysis klausimas – kuo šis pastatas „estiškas“? Buvo galvojama apie tradicinius estų rūbus su aštuonkampėmis žvaigždėmis, primenančiomis šalies peizažą ir nacionalinę gėlę. Tai galima atpažinti pastato fasade”.
Muziejus milžiniškas, labai rimtas, labai solidus. Nekyla abejonių, kad estų politikams kultūra yra prioritetas. Per atidarymą estų prezidentas sakė, kad estų tik milijonas, bet dabar niekam nekils abejonių, kad jie turi ką parodyti tiek pasauliui, tiek sau. Tokios ambicijos labai įkvepia…

Vėliau mūsų laukė vakarienė, o po jos – vakaronė. Apsikeitėm suvenyrais. Linkėjome vieni kitiems, aišku, geros sveikatos daug ir dar kai ko po truputį… Vyko šokiai, karaokė, išbandėme jėgas viktorinoje, kurioje mūsų dvejų šalių jungtinė komanda užėmėm I-ą vietą. Linksminomės kiek pajėgėm… nes kitą rytą po pusryčių jau laukė kelionė namo.

Marytė Vengrienė, Parkinsono draugijos Panevėžio skyriaus pirmininkė