KITOS TEMOS

  • Medicinos pagalbos priemonių kompensavimo tvarka, esant šlapimo ir išmatų nelaikymui
  • VšĮ Inkocentras direktorė Jurga Misevičienė apie šlapimo nelaikymo problemą

Nuo 2018 m. liepos 1d. SAM Įsakymu Nr. V-700 Lietuvoje pasikeitė medicinos pagalbos priemonių kompensavimo tvarka:

Jei diagnozuotas šlapimo nelaikymas ir nustatytas jo laipsnis (diagnozės pagal TLK-10–AM R32, N31, N39.3, N39.4,) arba diagnozuotas išmatų nelaikymas (R15):

  • esant vidutiniam šlapimo nelaikymo laipsniui – 60 vienetų įklotų per mėnesį. Įkloto sugeriamumą pacientas pasirenka pats.
  • esant sunkiam šlapimo nelaikymo laipsniui – 45 vienetai sauskelnių (arba prie 15 vienetų sauskelnių skiriama 60 įklotų ir 30 vienkartinių paklodžių; arba prie 30 vienetų sauskelnių skiriama 30 vnt. įklotų ir 15 vnt. vienkartinių paklodžių) per mėnesį. Sauskelnių tipą bei įklotų sugeriamumą pacientas pasirenka pats.
  • esant išmatų nelaikymui, išrašoma 45 vienetai sauskelnių arba 60 vienetų įklotų, (arba prie 15 vienetų sauskelnių skiriama 60 įklotų ir 30 vienkartinių paklodžių; arba prie 30 vienetų sauskelnių skiriama 30 vienetų įklotų ir 15 vienetų vienkartinių paklodžių) per mėnesį. Sauskelnių tipą bei įklotų sugeriamumą pacientas pasirenka pats.

Kaip gauti kompensuojamas priemones?

  • Pirmiausia turite kreiptis į šeimos gydytoją ar vidaus ligų gydytoją.
  • Jis pagal savo kompetenciją įvertina paciento šlapimo arba išmatų nelaikymo sutrikimo rizikos veiksnius bei šlapimo nelaikymo laipsnį ir pagal patvirtintą sąrašą skiria (išrašo receptą) valstybės kompensuojamą kiekį sauskelnių ir/ar įklotų ir/ar vienkartinių paklodžių.
  • Medicinos pagalbos priemones, skirtas šlapimo/išmatų nelaikymui, pirma kartą gydytojui paskyrus (išrašius), vėliau turi teisę išrašyti pagal kompetenciją bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas ar išplėstinės praktikos slaugytojas.
  • Pagal gydytojo receptą valstybės kompensuojamas priemones, sumokėję papildomą priemoką, įsigysite vaistinėje.

Kas yra priemoka?

Pagal egzistuojančią sistemą, valstybė kompensuoja sumą, kuri atitinka pigiausią medicinos pagalbos priemonę grupėje. Priemoka – dalis, kurią pacientas pats turi sumokėti įsigydamas vaistinėje medicinines priemones.

Priemokos dydis priklauso ir nuo medicinos pagalbos priemonių, kuriai grupei ji priskiriama:

  • Sauskelnės yra grupuojamos pagal dydį ir sugeriamo skysčio kiekį.
  • Įklotai grupuojami į 2 grupes: šlapimo nelaikymui ir išmatų nelaikymui.
  • Vienkartinės paklodės yra grupuojamos pagal dydį ir sugeriamo skysčio kiekį.

2019.01.15 

VšĮ „Inkocentras“ direktorė Jurga Misevičienė konsultuoja šlapimą sugeriančių priemonių kompensavimo klausimu:

Remiantis PSO duomenimis, Lietuvoje sergančiųjų šlapimo nelaikymu skaičius galėtų būti apie 300 000. Kas 4 moteris ir kas 10 vyras turi šlapimo nelaikymo problemų. 80 proc. šlapimo nelaikymo atvejų galima gydyti ir išgydyti, tačiau 20 proc. asmenų visą gyvenimą teks gyventi su šia liga. Sergantiemsiems Parkinsono liga šlapimo nelaikymas išsivysto 70% atvejų. Vystosi hiperaktyvi pūslė (staigus noras šlapintis, kurio neįmanoma suvaldyti, dažnas šlapinimasis, naktinis šlapinimasis) dėl autonominės nervų sistemos veiklos sutrikimo arba funkcinis šlapimo nelaikymas dėl judėjimo sutrikimo ar dešinės rankos veiklos sutrikimo. Šlapimo nelaikymas sukelia ne tik medicininius padarinius – odos iššutimus, pragulas, griuvimus, nemigą naktį, bet ir psichosocialines problemas, kuomet mažėja asmens savivertė, orumas, socialinis aktyvumas, vystosi depresija, atsiranda priklausomybė nuo slaugančiojo. Sergantiesiems Parkinsono liga šlapimo nelaikymas neišgydomas, tačiau teisingai pasirinkus šlapimą sugeriančią priemonę galima gyventi sausai. Šlapimą sugeriančios priemonės parduodamos vaistinėje.

Informaciją, kaip teisingai pasirinkti slaugos priemonę, galima gauti VšĮ „Inkocentras“, Lukiškių g. 5-228, Vilnius. Prieš atvykstant pasiskambinti tel. 8 5 2611 268. Klausimus galima užduoti ir puslapyje www.buksausas.lt

2015.11.03

  • Apie socialinių paslaugų teikimą
  • Kur kreiptis, norint gauti socialines paslaugas
  • Informacija Vilniaus gyventojams
  • Informacija Kauno gyventojams
  • Informacija Alytaus gyventojams

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA apie socialinių paslaugų teikimą:

Socialinės paslaugos – tai suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.

Socialines paslaugas gali gauti įvairios žmonių grupės: senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos, asmenys su negalia ir jų šeimos, likę be tėvų globos vaikai, socialinės rizikos vaikai ir jų šeimos, socialinės rizikos šeimos, vaikus globojančios šeimos, kiti asmenys ir šeimos.

Socialinės paslaugos gali būti teikiamos tiek socialinių paslaugų įstaigose (socialinės globos namuose, šeimynose, laikino gyvenimo namuose, dienos socialinės globos centruose, savarankiško gyvenimo namuose, socialinės priežiūros centruose, bendruomeninėse įstaigose ir kt.), tiek asmens namuose.

Pagrindiniai socialinių paslaugų teikimo organizatoriai yra savivaldybės. Savivaldybės atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijose gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę. Savivaldybė vertina ir analizuoja gyventojų socialinių paslaugų poreikius, pagal gyventojų poreikius prognozuoja ir nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis, vertina ir nustato socialinių paslaugų finansavimo poreikį.

Išsamesnė informacija apie socialinių paslaugų teikimą…

Dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas raštišku prašymu kreipiasi į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę.

Savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai nustato pareiškėjo socialinių paslaugų poreikį. Nustatant poreikį, kompleksiškai vertinami šeimos narių gebėjimai, galimybės bei motyvacija spręsti savo šeimos socialines problemas, palaikyti ryšius su visuomene bei galimybes tai ugdyti ar kompensuoti šeimos interesus ir poreikius atitinkančiomis bendrosiomis socialinėmis paslaugomis ar socialine priežiūra.

Sprendimas dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui (šeimai) socialinio darbuotojo, nustačiusio asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, teikimu, priimamas savivaldybės institucijos nustatyta tvarka.

Asmuo, besikreipiantis socialinių paslaugų, turi pateikti socialiniam darbuotojui visą būtiną informaciją, susijusią su asmens poreikio socialinėms paslaugoms vertinimu.

Atmintinė pagalbai į namus gauti…

Atmintinė dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo, invalidumo grupių prilyginimo specialiųjų poreikių lygiui ir neįgaliojo pažymėjimų išdavimo ir keitimo…

Atmintinė techninės pagalbos priemonėms įsigyti…

Daugiau naudingos informacijos…

Kontaktai…

Kreiptis reikėtų į specialistus priklausomai nuo to, dėl kokių paslaugų kreipiamasi, didelė dalis paslaugų yra teikiamos pagalbos šeimai skyriuose seniūnijose, tačiau yra ir tokių paslaugų, kaip, pavyzdžiui, būsto pritaikymas ar specialiųjų poreikių lygio nustatymas, dėl kurių reikia kreiptis jau tiesiogiai į Kauno g. 3, Vilnius, dirbančius konkrečius darbuotojus. Ties paslaugų aprašymais (jų pabaigoje) yra nurodyta, kur kreiptis. Arba tiesiog galite kreiptis informacijos į 1 langelį, kur gausite bendrą informaciją ir nukreipimą pas konkretų specialistą:

Adresas: Kauno g. 3, 01314 Vilnius
Tel. (8 5) 233 3986
Faks. (8 5) 213 3663
info@spcentras.lt

Kauno miesto socialinių paslaugų centro teikiamos socialinės paslaugos:

  • Informavimas (Socialinės paramos informacinės sistemos (SPIS) kodas 201);
  • Konsultavimas (SPIS kodas 202);
  • Tarpininkavimas ir atstovavimas (SPIS kodas 203);
  • Aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne (SPIS kodas 218);
  • Transporto paslaugos organizavimas (SPIS kodas 206);
  • Asmeninės higienos ir priežiūros paslaugų organizavimas (SPIS kodas 208);
  • Pagalba į namus (SPIS kodas 310);
  • Socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas (SPIS kodas 320);
  • Psichosocialinė pagalba (SPIS kodas 360);
  • Dienos socialinė globa (SPIS kodai 411, 414, 415).

Kauno miesto socialinių paslaugų centro darbo laikas:

Pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 8 iki 17 val.

Penktadieniais nuo 8 iki 15.45 val.

Pietų pertrauka nuo 12 iki 12.45 val.

Kauno miesto socialinių paslaugų centro kontaktai:

adresas: V.Krėvės pr. 9A, Kaunas 49490

Tel. (8 37) 322 462, faksas (8 37) 242 505

El.paštas: info@kaunospc.lt

Daugiau informacijos rasite čia:

http://www.kaunospc.lt/lt/

Alytaus miesto socialinių paslaugų centras, VšĮ

Kodas 302591747

Adresas: Naujoji g. 64, Alytus, LT-62384

Telefonas/faksas: (8 315) 21 570; (8 315) 51 118; (8 315) 51 124

El. pašto adresas: info@aspc.lt

Tinklapis: www.aspc.lt

Darbo laikas:

I II III IV – 8:00 – 17:00

V – 8:00 – 15:45

Pietų pertrauka 12.00 – 12.45 val.

  • Paslaugos, kurių išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis
  • Kaip gauti nemokamą specialisto konsultaciją
  • Odontologų paslaugos
  • Dantų protezavimas

3 taisyklės kaip gauti nemokamą specialisto konsultaciją. Ką naudinga žinoti pacientui.

Pirmoji taisyklė: reikia turėti šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto išduotą siuntimą

Už specialisto konsultaciją mokėti nereikia tuomet, kai konsultacijai siunčia medikas, dirbantis sutartį su ligonių kasomis sudariusioje gydymo įstaigoje ir teikiantis PSDF lėšomis apmokamas paslaugas.

Siuntimas pas kitą gydytoją reiškia, kad šeimos gydytojas ar kitas gydytojas specialistas nori konsultuotis su kitu gydytoju specialistu dėl paciento diagnozės ar gydymo. Be to, nepamirškite, kad po specialisto apžiūros, jo paskirtų tyrimų, procedūrų, taip pat jam paskyrus vaistus, jo atsakymas turi būti pateiktas siuntimą davusiam gydytojui, kuris rūpinsis tolesniu gydymu.

Antroji taisyklė: apdraustojo teisė pasirinkti įstaigą ir gydytoją specialistą

Siuntime negali būti įrašyta konkreti įstaiga ar specialisto pavardė. Siunčiantis gydytojas turi pasakyti, kokiose įstaigose teikiama pacientui reikalinga konsultacija ir informuoti, kad pacientas gali pasirinkti specialistą ir gydymo įstaigą. Sumanūs pacientai pasidomi (reikalingos informacijos galima rasti internete, pavyzdžiui, www.sergu.lt ar paskambinus į kelias gydymo įstaigas), kur eilė trumpesnė ir iš karto, gavę siuntimą, užsirašo pas pasirinktą specialistą.

VLK primena, kad žmogus gali rinktis gydytoją specialistą ne tik toje pačioje įstaigoje, kurioje dirba siuntimą išdavęs gydytojas, bet ir bet kurioje Lietuvos įstaigoje (savo gyvenamoje vietovėje ar kitur), sudariusioje sutartį su TLK.

Trečioji taisyklė: pacientas visada turi teisę į nemokamą paslaugą. Bet savo noru gali pasirinkti ir kitaip

Ji reiškia, kad su siuntimu pacientas visada turi gauti nemokamą paslaugą, bet gali pasirinkti brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas ar procedūras ir už tai primokėti. Tai pacientas gali pasirinkti savo valia, parašu patvirtindamas sutikimą, ir mokėti ne visą kainą, o kainų skirtumą (tarp ligonių kasų apmokamos ir pasirinktos brangesnės).

Kaip minėta, gydymo įstaigoms ligonių kasos moka už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (pavadinkime jas „sutartinėmis paslaugomis“) nustatytomis (jos vadinamos bazinėmis) kainomis. Šios kainos skelbiamos VLK interneto svetainės skyriuje Sveikatos priežiūros paslaugų kainos. Tai reiškia, kad pasirašydamos sutartis su TLK gydymo įstaigos įsipareigoja suteikti paslaugas apdraustiesiems, o ligonių kasos – įstaigoms sumokėti už suteiktas paslaugas viešai skelbiamomis kainomis. Taigi, nesvarbu, ar su siuntimu kreipiamasi į specialistą, dirbantį didelėje miesto poliklinikoje, ar nedidelėje privačioje klinikoje (sudariusioje sutartį su ligonių kasomis) – už tokią pačią paslaugą ligonių kasos sumokės tą pačią kainą, o pacientui mokėti nereikia.

Susirūpinkite, jei gydymo įstaigoje jums teigia, kad ligonių kasos moka dalį paslaugos kainos – teisės aktai to nenumato. Nepamirškite, kad visada turite teisę gauti nemokamą sveikatos priežiūrą ir gydymo įstaigoje jums pirmiausia turi būti pasiūlytos nemokamos paslaugos.

Tačiau pacientas gali pasirinkti (ne privalo, o gali pasirinkti savo valia) papildomai susimokėti – jei jis pats pasirenka konsultacijos ar gydymo metu naudojamas brangesnes medžiagas ar procedūras. Šiuo atveju reikia susimokėti ne visą kainą, o tik skirtumą tarp ligonių kasų mokamos kainos ir pasirinktos (brangesnės) medžiagos ar procedūros kainos.

Pavyzdžiui, gydytojo odontologo paslaugos vaikams teikiamos nemokamai – nereikia mokėti nei už gydymą, nei už medžiagas, nei už vienkartines priemones, kurios yra įskaičiuotos į paslaugos kainą. Tačiau galima pasirinkti ir brangesnes nei apmoka ligonių kasos plombines medžiagas ir primokėti medžiagų kainų skirtumą. Mokėti reikia į įstaigos kasą, kurioje išduodamas kvitas (ar kiti mokėjimo dokumentai).

Taigi, gydymo įstaiga pirmiausia turi pacientui pasiūlyti nemokamą gydymą, o pacientas turi teisę rinktis: ar gauti nemokamą, ar su priemoka.

Šaltinis ir visas straipsnis: sveikata.lrytas.lt

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos direktorė, medicinos mokslų daktarė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos instituto profesorė Alina Pūrienė atsako į p.Mildos klausimą apie odontologų teikiamas paslaugas:

Atsakydama į Jūsų klausimą, visų pirma, norėčiau pradėti nuo bendrosios praktikos gydytojo odontologo kompetencijos bei teikiamų paslaugų apimties.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-20 įsakymu V-706 patvirtinta Lietuvos medicinos normos MN 42:2011 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (toliau – Medicinos norma) reglamentuoja gydytojo odontologo kompetenciją, t.y., nustato ligas ir būkles, kurias gydytojas odontologas turi mokėti diagnozuoti, gydyti, kokius gydomuosius veiksmus bei procedūras turi gebėti atlikti, kokias teises ir pareigas gydytojas odontologas turi sveikatos priežiūros paslaugų teikimo procese. Kitaip tariant, visi gydytojai odontologai, turintys odontologo medicinos praktikos licenciją, turi mokėti atlikti visas Medicinos normoje jo kompetencijai priskirtas manipuliacijas, mokėti diagnozuoti ir gydyti visas ligas ir susirgimus, nepaisant į jį besikreipiančio paciento amžiaus, turimų gretutinių susirgimų ar ligų bei kitų aplinkybių. Atsakant į Jūsų užduotą klausimą, norėčiau paminėti, jog visi praktikuojantys gydytojai odontologai pagal savo kompetenciją turėtų gebėti teikti paslaugas tiek parkinsono, tiek kitomis ligomis sergantiems pacientams.

Pažymėtina, jog neretai gydytojai odontologai paslaugų teikimo procese susiduria su ypatingomis situacijomis ir aplinkybėmis, pvz., vaikai, kurie netoleruoja gydymo dėl savo jauno amžiaus, nepatyrimo ir psichologinių ypatumų, tam tikromis ligomis sergantys pacientai, su kuriais kontaktas yra apsunkintas, o atlikti tiriamuosius bei gydomuosius veiksmus yra problematiška, todėl reikalingos ypatingos individualios gydytojo odontologo savybės bei pastangos, siekiant rasti kontaktą su tokiais pacientais, mokėti juos įtikinti leisti teikti paslaugas arba parinkti tokias gydymo metodikas (pvz., gydymas su sedacija ar taikant bendrinę nejautrą), kurios sudarytų sąlygas be trikdžių teikti paslaugas pacientams.

Jūsų paminėtu atveju, manytina, susidūrėte su gydytoju odontologu, kuris anksčiau nebuvo susidūręs su parkinsono liga sergančiu pacientu, šios ligos pasekmėmis bei įtaka gydymo procesui, todėl galimai sudvejojo savo sugebėjimais ir nesiryžo pradėti gydymo. Mano įsitikinimu, gydytojas, nusprendęs nepradėti tokio paciento gydymo, turėjo paaiškinti pacientui ir/ar joatstovams priežastis, kodėl atsisako pradėti gydymą, bei nukreipti pacientą pas tokį gydytoją, kuris pacientui pagelbėtų.

Konkrečioje situacijoje pacientui siūlytume kreiptis į pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios gydymo įstaigos, prie kurios pacientas yra prisiregistravęs, Odontologijos skyriaus specialistus.

2014 m. rugpjūčio 7 d.


Į p. Stefanijos klausimą kur kreiptis, esant dideliam tremorui ar diskinezijoms, ir atsiradus poreikiui rauti dantį, gavome Lietuvos Respublikos Odontologų rūmų, Kauno teritorinio skyriaus (Kauno ir Marijampolės apskritys) atsakymą:

Tokiu atveju reikia kreiptis į antrinio ar tretinio lygio odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigą, teikiančią anesteziologijos reanimatologijos paslaugas, kur galėtų būti atliktos procedūros taikant, jei reikia, bendrąją nejautrą.

2018 m. spalio 15 d.

Daugiau informacijos apie tai, kas turi teisę į PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamą dantų protezavimą, kur kreiptis ir kaip elgtis toliau, rasite Valstybinės ligonių kasos tinklapyje…

http://www.kaunospc.lt/wp-content/uploads/2013/12/Socialinės-priežiūros-pagalbos-į-namus-paslaugų-organizavimo-ir-teikimo-tvarkos-aprašas.pdf
http://www.kaunospc.lt/wp-content/uploads/2013/12/Transporto-paslaugų-organizavimo-tvarkos-aprašas.pdf