Skaudi netektis

Keletą pastarųjų metų turėjome laimę savo gretose matyti žinomą žurnalistą, fotografą, muzikantą, dailininką, kino režisierių, menininką – Ziną Kazėną, kuris nesididžiuodamas dalindavosi savo kūrybiniais pasiekimais, rodė savo kūrinius ir darbų skaidres, aiškino apie šiuolaikines technologijas, taikytas kuriant trimačio vaizdo, muzikos, garsų lydimas instaliacijas ir pan. Į savo darbų parodas kviesdavo kiekvieną – brangino kiekvieną žiūrovą, visus stengėsi supažindinti su savo menu. Parodose kurdavo žaidybinę aplinką, kad neleisti žiūrovui nuobodžiauti. Ypač buvo mėgiamas jo paties susikurtas kaubojaus įvaizdis. Jo meno tikslas buvo teikti žiūrovui džiaugsmą.

Organizuojant renginius Zinas savanoriškai imdavosi atsakomybės ir užsikraudavo ant savo pečių didžiausią organizacinių rūpesčių naštą. Niekada nepamiršime Zino indėlio ruošiantis Lietuvos Parkinsono ligos draugijos 20-mečio minėjimui. Savo darbais apipavidalino šventę: piešė spalvingus ir meniškus padėkos raštus, dalyvių korteles, apipavidalino konferencijos vietą spalvingomis rodyklėmis. Pakvietė savo draugą buvusį radijo diktorių J. Šalkauską, kurio balsas gerai pažįstamas vyresniajai kartai, vesti šventinį renginį. Pertraukėles užpildydavo pats – pirštų klajonės fortepiono klavišais skleidė nuostabius muzikos garsus.

Ziną prisimena ir Estijos Parkinsono ligos draugijos nariai, kuriuos jis sutiko ir lydėjo visą viešngės Lietuvoje laiką, supažindino su gražiausiomis Vilniaus vietomis. O dalyvaudamas Estijos draugijos organizuotoje žiemos stovykloje, mokė estus lietuviškų dainų ir abstrakčiosios tapybos paslapčių.

Vilniaus Parkinsono draugija prieš Kalėdas turėjo tradiciją pasikviesti į susitikimą Šv.Petro ir Povilo bažnyčios kleboną, paklausyti jo žodžio, pabendrauti, pagiedoti kalėdines giesmes. Klebonas atsinešdavo kalėdaičių, kuriuos padalindavo visiems susirinkusiems, o Zinas kiekvienam padovanodavo savo pieštus atvirukus, kalėdinius sveikinimus, suvenyrus. Šiais metais vilniečių susitikimas neįvyko. Gal kitąmet įvyks, bet jau nebus toks jaukus ir šiltas, nebus Zino…

Tai buvo didelės širdies žmogus, neeilinis menininkas ir neeilinė asmenybė. Patikimas, draugiškas, nestokojantis humoro jausmo, charizmatiškas – toks jis išliks mūsų atmintyje.

Zinas Kazėnas gimė 1936 m. balandžio 17 d. Linkuvoje, Šiaulių apskrityje. 1954 m. baigė Pasvalio vidurinę mokyklą. 1954–1956 m. mokėsi Daugpilio aukštesniojoje karo aviacijos mokykloje, įgijo profesionalaus fotografo ir kino operatoriaus specialybę. Studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute.

Nuo 1959 m. dirbo Vilniuje: 1968–1980 m. Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute, 1980–1984 m. „Dailės“ kombinate, nuo 1984 m. Fotografijos meno draugijoje. Nuo 1988 m. laisvai samdomas fotomenininkas. 1988–1991 m. Sąjūdžio informacinės agentūros fotografas. 1989 m. stažavosi Vokietijoje, Kelno mieste.

Nuo 1969 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje.

Nuo 1972 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos valdybos narys.

2005 m. LR kultūros ministerija suteikė meno kūrėjo statusą.

2013 m. minint Sąjūdžio įkūrimo 25-etį Lietuvos bankas išleido 50 litų proginę monetą, kurios reverse panaudotas Z. Kazėno nuotraukos fragmentas.

Atsisveikinti su Zinu Kazėnu galima pirmadienį, gruodžio 30 d., nuo 10 iki 14 valandos Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios šarvojimo patalpose.

Vilniaus Parkinsono draugija

Panašūs straipsniai
  • Dienoraštis Norime pasidžiaugti Draugijos narių, sergančiųjų Parkinsono liga, iniciatyva – rašyti savo patirčių ir išgyvenimų dienoraštį, dalintis įžvalgomis ir tokiu būdu padėti likimo draugams bei jų artimiesiems suprasti, kas yra Parkinsono liga, ką jaučia ir kuo gyvena ja sergantis žmogus. Dienoraštis rašomas socialiniame tinkle Facebook. Puslapis vadinasi Dienoraštis arba @ponasParkinsonas. [...]
  • Draugijos pirmininkas atvirai apie gyvenimą su Parkinsono... Rolandas žvaliai išlipa iš automobilio ir kiek svyruojančia eisena eina mūsų sutartos susitikimo vietos link. Liga palietė jo kūną, bet veide šviečianti šypsena sako, kad širdyje Rolandas vis dar bėgioja po krepšinio aikštelę, džiaugiasi įmetęs tritaškį. Vyras neslepia – atsisveikinti su krepšiniu nebuvo lengva, tačiau užkluptas sunkios ligos nepuolė jos neigti, bet susitaikė ir išmoko [...]
  • Liūdime Su liūdesiu pranešame, kad eidamas 77 metus,  2019 m. balandžio 1 d. mirė ilgametis Vilniaus Parkinsono draugijos pirmininkas ALGIRDAS VAIČIULIS. Šv. Mišios balandžio 3 d. 18:30 val. J. Matulaičio bažnyčioje Viršuliškėse, Vilniuje. Velionio pagerbimas balandžio 4 d. nuo 10 iki 15 val. J.Matulaičio bažnyčios 5 šarvojimo salėje (J.Matulaičio g. 3, Vilnius). Balandžio 4 d. 15 val. [...]
  • Liga neatėmė tėvo juoko …tėvas sakydavo, kad Parkinsono liga – neatskiriamas jo įnamis, kaip blusa neatskiriama nuo katės. Šia liga jis sirgo daugiau nei 20 metų. „Mano tėvas buvo bene ilgiausiai Lietuvoje prasirgęs Parkinsono liga. Buvo prisitaikęs prie jos sukeliamų bėdų, sirgdamas dar dirbo, tačiau liga progresavo.“ Editos Mildažytės prisiminimus apie tėtį, doc. Vytautą Mildažį, skaitykite [...]
  • Gyvenimo istorija tulpėse Nors ji yra baigusi dailę, tačiau prisipažino 25 metus nebuvo į rankas paėmusi teptuko. Tačiau diagnozė jai sukėlė didžiulį šoką. Praėjo nemažai laiko, kol atsitiesė, tačiau atsitiesusi atrado viduje didžiulį kūrybinį potencialą. Skaitykite [...]

Nėra komentarų

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This blog is kept spam free by WP-SpamFree.

Naujausi įrašai

Kviečiame jungtis prie grupės “Drebulė” facebook’e.

Kviečiame sergančiuosius, jų šeimų narius, medicinos specialistus ir visus, kuriems Parkinsono liga yra aktuali. Grupę galite rasti
  • LPLD FACEBOOK'O puslapyje.