DUK

Turint įtarimų dėl Parkinsono ligos, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreips gydytojo specialisto–neurologo konsultacijai.

Pirminis parkinsonizmas yra Parkinsono liga, kai ligai būdingi simptomai išsivysto nesant aiškios priežasties. TLK G20.

Antrinis parkinsonizmas arba Parkinsono sindromas (diagnozuojamas apie 20 % pacientų su parkinsonizmo simptomais), kai Parkinsono ligai būdingi simptomai atsiranda dėl kitų tam tikrų ligų ir sudaro tik dalį klinikinės konkrečios priežasties sąlygoto susirgimo išraiškos. TLK G21, dar klasifikuojamas smulkiau pagal kilmę.

Parkinsono ligos priežastis dar vis nėra aiški. Nėra žinoma, kodėl Parkinsono liga suserga ne visi net ir patenkantys į rizikos grupes: turintys artimą sergantį giminaitį, kai kurių profesijų atstovai – kontaktuojantys su chemikalais, sunkiaisiais metalais, pesticidais, herbicidais.

Pasauliniais duomenimis – dažniau serga vyrai.

Dažniausiai susergama tarp 50 ir 60 metų amžiaus. Tačiau susirgimas gali prasidėti bet kuriame amžiuje. 5-10 % liga pasireiškia iki 40 metų amžiaus.

Parkinsono liga prasideda anksčiau, nei pasireiškia pirmieji su judėjimu susiję (motoriniai) ligos simptomai.

Diagnozuojama Parkinsono liga dažniausiai prasidėjus motoriniams simptomams. Pirmiausia paprastai pastebima: atsiradęs galūnių (gali būti vieno piršto) drebėjimas, pakitusi eisena (palinkimas į priekį, kojos vilkimas, rankų judesių nebuvimas einant), pusiausvyros sutrikimai (sunkesnis atsitojimas iš sėdimos padėties ir kt.), pakitęs raštas (susmulkėjęs), pakitusi kalba (lėtesnė, tylesnė ir mažiau raiški).

Parkinsono ligai diagnozuoti nėra tyrimų. Todėl diagnostika paprastai remiasi klinikiniu įvertinimu. Gydytojas gali paprašyti atlikti kelis visiškai paprastus veiksmus, kuriais gali įvertinti ar nelėtėja judesys, ar nėra padidėjęs raumenų tonusas, ar nėra tremoro, vertina pusiausvyrą. Gydytojas gali paskirti Parkinsono ligai gydyti skirtus medikamentus, kad įvertinti reakciją į vaistus. Diagnozės patvirtinamui kartais reikalingas ilgesnis paciento stebėjimas.

Vienintelis tyrimas – vieno fotono emisijos kompiuterinė tomografija SPECT (alieka gydytojas radiologas) su DaTSCAN injekciniu tirpalu, kurio sudėtyje yra radioaktyvios cheminio elemento jodo formos – leidžia nustatyti dopamino ląstelių (juodosios medžiagos) sunykimą. Tyrimas yra labai sudėtingas ir atliekamas tik retais atvejais.

Kiti laboratoriniai bei radiologiniai – galvos kompiuterinės tomografijos ar branduolių magnetinio rezonanso – tyrimai atliekami kitų ligų atmetimui.

Deja, Parkinsono liga dar vis nėra išgydoma.

Parkinsono ligos gydymui taikomas medikamentinis, o nesant kontraindikacijų ir nepakankant medikamentinio gydymo ar kitai atvejais, ir chirurginis gydymas. Pagrindinis gydymo tikslas yra pagerinti gyvenimo kokybę, kiek įmanoma sumažinant ligonio funkcinius sutrikimus.

Gydymas priklauso nuo ligonio amžiaus, ligos stadijos, ligos simptomų, vaistų toleravimo ar netoleravimo. Todėl kiekvienam ligoniui parenkamas individualus gydymas, individualiai derinami vaistai.

Asmenims sergantiems lėtinėmis ligomis yra taikoma medicininė reabilitacija.

Apie reabilitacijos reikalingumą sprendžia gydantis gydytojas, remdamasis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo rekomendacijomis. Medicininės reabilitacijos paslaugos skiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo”.

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams reabilitacija nekainuoja.

Priklausomai nuo paciento būklės ir ligos sunkumo skiriama reabilitacinio gydymo rūšis ir gydymo trukmė. Gydantis gydytojas taip pat sprendžia, ar reabilitacijos paslaugos turi būti teikiamos ambulatorinėmis, ar stacionarinėmis sąlygomis. Jei gydantis gydytojas siunčia pacientą į ambulatorinę reabilitaciją, o pacientas nori vykti į stacionarinę reabilitacinę įstaigą (sanatoriją), už nakvynę ir maistą jis turi susimokėti pats (jei pageidaus maitintis ir gyventi sanatorijoje).

Į reabilitaciją dėl tos pačios ligos suaugę apdraustieji pagal indikacijas siunčiami tik vienam kursui per vienerius kalendorinius metus.

Sergantiems Parkinsono liga priklauso lengvatos, kurias numato valstybė, atsižvelgiant į sergančiajam nustatytą darbingumo, neįgalumo ar spec. poreikių lygį.

Tiesa ir mitai

Mitas!

Susirgti galima bet kuriame amžiuje. Susirgus iki 21 metų amžiaus, liga dažnai vadinama juveniline Parkinsono liga. Nuo 21 iki 40 metų – jaunatvine Parkinsono liga. Nuo 40 iki 60 metų amžiaus – ankstyvąja Parkinsono liga. „Mano vyras susirgo būdamas 23 metų. Gyvena su šia liga jau virš 30 metų.” – parašė moteris viename JAV forume. Dažniausiai Parkinsono liga susergama perkopus penktąją dešimtį.

Tiesa!

Vaistais tik kontroliuojami Parkinsono ligos sukeliami simptomai.

Mitas!

Drebėjimas (tremoras) nėra būdingas visiems sergantiesiems Parkinsono liga. Parkinsono liga turi kitų, netgi dažniau pasireiškiančių motorinių (judėjimo) sutrikimų – sukaustymas, sulėtėjimas bei daug nemotorinių sutrikimų, pavyzdžiui, depresija, nuovargis, miego, regos, uoslės sutrikimai ir t.t.

Mitas!

Parkinsono liga yra labai individuali. Sakoma, nėra dviejų vienodų PL pacientų. Kiekvienas pacientas turi savo simptomų kompleksą su individualiu simptomų pasireiškimu bei jų intensyvumu. Kiekvienam individualiai parenkami vaistai, jų dozės ir vartojimo laikas. Pavyzdžiui, sergančiajam gali netikti vienas ar kitas vaistas, kurį vartoja kitas sergantysis su tokiais pačiais simptomais. Ligos progresavimas taip pat yra labai individualus.

Tiesa!

Vaistus reikia vartoti nuolat. Be to gydymas turi būti nuolat peržiūrimas ir koreguojamas. Rekomenduojama bent du kartus per metus apsilankyti pas gydytoją neurologą.

Mitas!

Diskinezija yra vaistų, skirtų Parkinsono ligos simptomų kontrolei, šalutinis efektas.

Mitas!

Parkinsono liga dar yra vadinama nematoma liga. Dauguma jos simptomų nėra akivaizdūs ir matomi kitiems.