PATARIMAI IR REKOMENDACIJOS

Atnaujinta 2021-03-13

Sudėtinga būtų pateikti patarimus visiems gyvenimo atvejams. Be to, ir kiekvieno žmogaus gyvenimo būdas skiriasi. Tad skaitykite patarimus ir atsakingai pritaikykite juos sau.

Jei turite daugiau ar geresnių patarimų savo likimo draugams, atsiųskite mums el. paštu info@parkinsonas.org

  • Vieną ranką visada laikykite laisvą. Eidami neneškite daiktų abiem rankomis, tai trukdo išlaikyti pusiausvyrą. Geriausias pasirinkimas – nešti daiktus kuprinėje ant pečių.
  • Stenkitės eidami mosuoti abiem rankomis (tarsi žygiuotumėt). Tai padės jums išlaikyti pusiausvyrą ir taisyklingą laikyseną bei sumažinti griuvimo riziką. Jei Parkinsono liga jau sumažino jūsų galimybę judėti, tai gali pareikalauti sąmoningų pastangų, bet stengtis verta.
  • Eidami atkelkite kojas nuo žemės. Šlepsėjimas ir kojų vilkimas yra dažna pusiausvyros praradimo priežastis.
  • Jei einant reikia pasukti, neatlikite staigaus pasisukimo veiksmo. Lai bus trimis žingsniais daugiau, bet didesnis posūkio vingis apsaugos jus nuo kojų „susipynimo“.
  • Stovėdami, pėdas pastatykite pečių plotyje. Siauresnė atrama, kai kojos suglaustos, didina riziką prarasti pusiausvyrą ir nukristi.
  • Vienu metu darykite vieną veiksmą, t.y. eidami nesidairykite, neskambinkite telefonu ir pan. Jei turite atlikti kitą veiksmą, sustokite.
  • Padėtį keiskite lėtai, su trumpais intervalais. Pavyzdžiui, kai stojatės iš sėdimos padėties, suskaičiuokite iki 10, tada atsistokite, vėl suskaičiuokite iki 10, tada pradėkite eiti, sustojus vėl suskaičiuokite iki 10 ir atlikite kitą planuojamą veiksmą.
  • Jei „sustingstate“ vietoje ir negalite žengti žingsnio, jokiu būdu niekas neturi jūsų traukti pirmyn, tai gali sukelti pusiausvyros praradimą ir net prailginti sąstingio epizodą. Pabandykite įsivaizduoti žengimą per įsivaizduojamą kliūtį arba kas nors gali padėti jūsų koją priešais jus per žingsnį. Arba pradėkite ritmiškai skaičiuoti.
  • Lipant laiptais ar einant nepakankamai gerai apšviestoje patalpoje, ar tamsiu paros metu lauke, neskubėkite.
  • Jei pusiausvyros praradimas yra nuolatinė problema, apsvarstykite pagalbinę vaikščiojimo priemonę, pavyzdžiui, vaikščiojimo lazdą/-as ar vaikštynę. Išbandykite ir pasirinkite jums tinkamiausią šiuo metu.

Kaip ją susikurti? Informacijos galima rasti. O ar galima ja pasitikėti? Galima! Bet žmogus toks nepatiklus, kad tik patyręs viską savo kailiu tai supranta. Todėl dalinamės sergančiųjų patirtimi ir patarimais:

„Sakoma, mano namai – mano tvirtovė. Bet kai tenka gyventi kartu su ponu P., namai turi būti saugūs ir net komfortiški. Stengiuosi vadovautis dviem taisyklėmis:

SAUGU:
  • nieko, už ko galima užkliūti: jokių slenksčių, kilimų, laidų;
  • nieko, kas leistų paslysti! Grindų danga neslidi, šlepečių padai neslidūs ir jokio vaikščiojimo vienomis kojinėmis;
  • laiptai turi turėti apšvietimą ir turėklus;
  • dušas (tik ne aukštu bortu) ne tik saugiau, bet ir patogiau;
  • prie dušo reikalingas neslystantis kilimėlis. Ir pačiame duše galima priklijuoti specialų neslystantį kilimėlį. Jei namuose vonia, galioja ta pati taisyklė.

PATOGU

Kadangi ponas P. namais nepadeda rūpintis, čia vadovauju aš:

  • kuo mažiau daiktų, kad būtų lengviau tvarkyti namus;
  • kuo patogesnis priėjimas ir daiktų pasiekimas;
  • rozetės, elektros jungikliai, jei tik įmanoma, turi būti patogiame aukštyje, kad nereikėtų nei lenktis, nei stiebtis;
  • dušo kėdė – ne užgaida, o pagalbos priemonė.“
Sniegas. Šalčiai. Slidu. Tamsu.
  • Saugokitės slidžių kelių, šaligatvių.
  • Avėkite avalynę tinkamą tokioms oro sąlygoms, kad išvengtumėte kritimų.
  • Eidami stenkitės mosuokite abiem rankomis (tarsi žygiuotumėt). Tai padės jums išlaikyti pusiausvyrą ir sumažinti griuvimo riziką.
  • Vaikščiokite su lazdomis, pavyzdžiui, šiaurietiškomis.
  • Ką nors nešdami bent vieną ranką visada laikykite laisvą. Niekada neneškite daiktų abiem rankomis, tai trukdo išlaikyti pusiausvyrą. Neškitės daiktus kuprinėje ant pečių.
  • Pasirūpinkite žibintuvėliu, kuris visada būtų šalia jūsų, jei kartais įvyktų elektros tiekimo sutrikimas namuose.
  • Einant tamsiu paros metu lauke ar nepakankama apšviestoje patalpoje, neskubėkite.

Žiema nėra miego metas. Neatsiribokite nuo draugų ir įdomios veiklos! Būtinai mankštinkitės! O jei iki šiol dar nesimankštinote, tai geriausias laikas pradėti.

Pagal www.michaeljfox.org

Sinoptikai jau žada atšilimą?

Vis tik nenumaldomai artėja vasara. Karštas oras gali būti alinantis, todėl Parkinsono liga sergantiems žmonėms užsiimti fizine veikla vasaros mėnesiais yra sunkiau. Svarbu išlikti aktyviais, net jei Jūs mieliau atsipalaiduotumėte ir mėgautumėtės vėsesniu oru patalpose.

Štai penki patarimai, kurie padės išlikti fiziškai aktyviais vasaros metu:

1. Vaikščiokite ir patalpose. Pasivaikščiojimui rinkitės vėsesnes, gerai vėdinamas patalpas, pavyzdžiui didžiuosius prekybos centrus, muziejus.

2. Perkelkite savo mankštą į vakarą arba į ankstyvą rytą. Tai Chi pratimai anksti ryte suteiks žvalumo visai likusiai dienai.

3. Išbandykite šokio ir judesio terapijas, jogos užsiėmimus. Galbūt artimiausiai esantis Lietuvos Parkinsono ligos draugijos skyrius žino apie organizuojamus užsiėmimus. Sekite mūsų naujienas – stengiamės skelbti mus pasiekiančią informaciją.

4. Išbandykite naujas fizinio aktyvumo formas – apsilankykite sporto klube, baseine, boulinge.

5. Treniruotės sporto klube ar namuose padės apsisaugoti nuo saulės sukeliamo karščio, o jūs išliksite fiziškai aktyvūs.

Vasarą visuomet turėkite su savimi pakankamą kiekį vandens, naudokite priemones, skirtas apsisaugoti nuo žalingų saulės spindulių.

Artimieji ir globėjai gali padėti argumentuoti artimuosius kartu mankštintis, anksti ryte pasivaikščioti lauke. Stebėkite sergančiojo savijautą.

Parengė: Vilniaus Parkinsono draugijos primininkas K.Čapkauskas pagal Nancy Ryerson, 2015-07-02

Šaltinis: www.michaeljfox.org

Išmokite tinkamai ir saugiai atsikelti, ypač jei griuvote ir namuose esate vienas!

Nugriuvus, pirmąsias kelias minutes pabūkite ramiai ir įsitikinkite, kad nėra sužalojimų.

  • Jei skauda ar negalite atsikelti, kvieskite pagalbą skubios pagalbos numeriu 112! Stenkitės, kad mobilusis telefonas visuomet būtų šalia, pavyzdžiui, kišenėje.
    • Be abejo, turėtumėte nejudėti, jei manote ar matote, kad lūžo kaulas (-ai). Bet buto durys tikriausiai užrakintos ir jei nėra kieno paprašyti įleisti GMP medikų, teks nušliaužti iki durų ir jas atrakinti, galbūt net nelaukiant, kol už jų stovės medikai. GMP stoties operatorius pasakys ką daryti.
    • Jeigu lūžis atviras, stabdykite kraujavimą – dėkite ant žaizdos sterilų tvarstį, švarų rankšluostį.
    • Jeigu išniro ranka ar koja, taip pat kvieskite skubios pagalbos medikus. Negalima patiems atstatinėti išnirimo!

  • Jei nelabai skauda, pasiverskite ant neskaudamos pusės.
    • Išlikite toje padėtyje iki tol, kol pasijusite stipresniu.
    • Tuomet atsistokite ant keturių ir ropokite iki artimiausio baldo, pvz., kėdės, sofos.
    • Sulenkite vieną koją per kelį, remkitės į grindis visa pėda, asistumkite rankomis nuo kėdės ir kelkitės.
    • Kelkitės iki pusiau stovimos padėties ir pamažu sukitės, kad galėtumėte atsisėsti.
    • Atsisėdę pailsėkite tiek, kad galėtumėte pasikviesti pagalbą ar pats sau ją suteikti.
    • Jeigu krisdami užsigavote, malšinti skausmą galite uždėję šaltą kompresą.

Visais traumų atvejais galite išgerti skausmą malšinančių vaistų. Tačiau, atvykusiems GMP medikams turite apie tai pasakyti.

Nuovargis yra Parkinsono ligai būdingas simptomas.

Nuovargis gali būti tiek fizinis, tiek ir protinis. Gali atsirasti dėl miego trūkumo ar dėl kito dažno ligos simptomo – apatijos.

Kadangi nemiga yra būdinga ligai, dėl nepakankamo poilsio nuovargis atsiranda greičiau.

Ir nemigą, ir mieguistumą dienos metu gali sukelti vartojami vaistai.

Keli patarimai kaip kontroliuoti nuovargį:

  • Jei dieną jaučiatės išsękęs, pasakykite apie tai savo gydytojui. Vaistų ar jų dozių pakeitimas gali padėti.
  • Paskirstykite savo energiją dienai. Jei rytoj laukia sunki diena, vakare anksčiau eikite miegoti. Pasistenkite numigti dieną.
  • Jei tik įmanoma, planuokite savo veiklą tam laikui, kai vaistai geriausiai veikia.
  • Reguliariai mankštinkitės. Atraskite sau tinkamą mankštinimosi būdą ir laiką (mankšta prieš miegą ne visuomet garantuoja gerą miego kokybę, kartais turi visiškai priešingą poveikį).
  • Trumpai numikite dieną.
  • Vakarais eikite miegoti, o rytais kelkitės kasdien tuo pačiu metu.
  • Stenkitės vengti stresinių situacijų arba sumažinti stresą, nes jis turi ypač neigiamą įtaką jūsų būklei.
  • Pramogaukite, užsiimkite malonia veikla, turėkite pomėgių. Tai būtina!

Pagal www.michaeljfox.org

Bloga miego kokybė – dar vienas PL simptomas

Nekokybiškas miegas naktį būdingas daugeliui sergančiųjų. Sunku užmigti atsigulus ir prabudus, prastai ir mažai pamiegama.

Laikykis miego režimo!

  • Prieš eidamas miegoti nedirbk sunkaus fizinio ir protinio darbo. Skirk laiko meditacijai.
  • Prieš miegą visiškai atsisakyk cigarečių ir tonizuojančių gėrimų – kavos, juodosios, žaliosios arbatos.
  • Kelkis ir eik miegoti visada tuo pačiu laiku, netgi savaitgaliais.

Pasirūpink kambariu skirtu miegui.

  • Kambarys turi būti ramus ir tamsus.
  • Jame neturi būti per šilta. Jis turi būti gerai išvėdintas, o oras pakankamai drėgnas.
  • Nelaikyk prie lovos ir, jei įmanoma, miegui skirtame kambaryje elektros prietaisų, tokių kaip planšelė, kompiuteris, modemas, kurie būna įjungti visą naktį. Jei gali – tai ir telefono.
  • Jei yra būtinybė prie lovos turėti telefoną, pakrauk jį iki einant miegoti.

Lovos vaidmuo ne mažiau svarbus

  • Lova turi būti pakankamai didelė, kad turėtum galimybę pasiversti ne vienoje vietoje.
  • Čiužinys turi būti geros kokybės ir pakankamai kietas. Lengviau pasiversti.
  • Lengviau pasiversti padeda ir slidaus audinio paklodė: šilko, satino.

Pačios naujausios rekomendacijos žmonėms, kuriems sunku judėti – speciali paklodė su slidžiu audiniu jos centre ir įprastu, neslidžiu audiniu kraštuose. Slidus paklodės centras leidžia lengviau apsiversti, o neslidūs kraštai apsaugo nuo nuslydimo nuo lovos krašto, atsisėdus, išlipant iš lovos.

Pasakoja sergančiųjų artimieji: „Mamai naktį sunku judėti lovoje ir apsiversti. Vienoje JAV Parkinsono grupėje užmačiau patarimą, kad ant atlaso gerai slysta, tad mamai nupirkom specializuotą atlasinę patalynę iš parkinsons.org.uk tinklalapio ir atlasinę pižamą. Tai toks komplektas labai pasiteisino, mamai daug lengviau judėti ir apsiversti, ėmė geriau išsimiegoti ir jaustis.“


Dažnai rekomenduojama vengti popiečio miego, tačiau, jei nepakankamai miegi naktį, trumpas miegas, poilsis dieną yra būtinas. Bet tai jau labai individualu.

Geresniam miegui vakare galima išgerti raminančios arbatos: valerijonų, ramunėlių. Tik reikia būti atsargiam, jei naktį kyla sunkumų atsikelti ir nueiti į tualetą.

Galima vakarais pakvėpuoti raminančiais eteriniais aliejais: geranijų, ramunėlių, melisų, sandalmedžių.

Arba pabandyti akupresūrą – rodomuoju bei didžiuoju pirštu po 1 min. kiekvienoje kūno pusėje masažuoti šiuos biologiškai aktyvius taškus:

„Dieviškieji vartai“. Šis taškas yra vidurinėje riešo sąnario raukšlėje, tiesiai po mažojo pirštelio kauburiu – šioje vietoje lengva užčiuopti įdubimą.

Triju In taškas. Jis yra 5 cm. aukščiau kulkšnies kauliuko, vidinėje kojos pusėje. Masažuokite jį labai švelniai – šioje vietoje po oda esantis antkaulis labai jautrus.

„Nemiga“. Šis taškas yra kulno centre, nutolęs maždaug per 1 cm nuo užpakalinio kulno krašto.

Kaip palengvinti maisto ruošimą?
chopping-onions

– Pasiimkite viską, ko jums reiks maisto ruošimui: produktus, įrankius, indus – ir susidėkite juos darbo zonoje prieš pradedant gaminti.

– Pasirūpinkite virtuvės patogumu, kad jums reikalingi virtuvės reikmenys būtų jums lengvai pasiekiamame aukštyje.

– Jei jums patogiau gaminti sėdint, reikia kad stalas ar spintelė būtų tinkamo aukščio, kad galėtumėte dirbti sėdėdami.

– Pasirūpinkite savo saugumu. Yra priemonės apsaugančios nuo įsipjovimų.

– Naudokite lengvus ir patogius įrankius, kad būtų lengva suimti. Lengvus puodus ir keptuves lengviau pakelti, o didesnes, storesnes rankenas yra patogiau laikyti.

– Kai kuriems sergantiesiems PL sudėtinga vienu metu atlikti kelias užduotis. Rinkitės receptus, kuriuose nereikia vienu metu ruošti dvi skirtingas patiekalo dalis. Ir vienu metu gaminkite tik vieną patiekalą: arba salotas, arba kepsnį. Taip jums nereiks nerimauti dėl degančios keptuvės, kai pjaustysite produktus salotoms.

– Kadangi PL simptomai nėra vienodi kasdieną, užsišaldykite kai kuriuos produktus, kad turėtumėte maisto toms dienoms, kai jūsų būklė nebūs palanki maisto ruošimui.

– Trumpas dienos miegas prieš ruošiant pietus, labai padeda pakelti energijos lygį.

Šaltinis: www.michaeljfox.org

Logoterapija, kineziterapija ir kitos terapijos priemonės neišgydo Parkinsono ligos, tačiau jos tikrai padeda, jei yra praktikuojamos, atliekamos kas dieną ar kitu pastoviu grafiku. Taigi, čia reikalinga valia ir absoliutus tikėjimas, kad tai turės teigiamą poveikį.

Dažnai diagnozė pakiša koją ir net ir stiprios valios žmogus palūžta, apima nusivylimas, apatija. Atrodo, kad iki diagnozės dalinęs visiems protingus, įkvepiančius ir pozityvius patarimus, būdamas akistatoje su savo liga, juos staiga pamiršti. Dabar pats prarandi tikėjimą, kad tai kažką pakeis.

Ar tu kada nors pagalvojai, kaip jaučiasi tavo artimieji? Tik nepradėk: „čia aš sergu“, „čia man blogai“. Manai jiems lengva?

Pyksti, kad tavo šeimos nariai nebendrauja su tavim? Patirtim dalinasi sergančiojo dukra. Paskaityk:

„Kai tėtis kalba, aš vos galiu jį suprasti. Jo kalba tokia neaiški. Labai atidžiai klausydamasi, „pagaunu“ kelis padrikus žodžius ir iš jų bandau suprasti, ką jis nori pasakyti. Bet jei tik paprašau jo pakartoti, geriausiu atveju išgirstu tą patį, blogiausiu – jis supyksta, nusivilia ir numojęs ranka nueina arba išjungia telefoną. Kartais dar spėju paprašyti, kad paduotu telefoną mamai, turiu viltį, kad ji paaiškins, ką sako tėtis, bet kuo toliau, tuo rečiau jis leidžia mamai būti tarpininke. Kuo toliau, tuo rečiau jis nori bendrauti. Žinau, kad ateis laikas, kai jis visiškai negalės kalbėti. Bijau tos dienos, kai jis negalės pasakyti apie savo poreikius ar norus.“

Ar neverta atitolinti šią dieną?

Dar viena istorija:

„Man labai skausminga matyti, kaip mano visada buvęs sveikas vyras tampa bejėgiu žmogumi. Jis atsisako pripažinti savo diagnozę. Po ilgų įtikinėjimų labai nenoriai pradėjo vartoti vaistus, o apie bet kokias kitas terapijos priemones, jo manymu, negali būti nė kalbos: „man nereikia“. Jis tiesiog sėdi ant sofos arba guli ir žiūri televizorių. Namuose nė lemputės nepakeičia. Net ir neleisčiau jam stotis ant kėdės, bet vis tiek kartais reikia vyriškos pagalbos. Man atrodo, kad, net ir nepripažindamas savo diagnozės, jis pats save pavertė ligoniu. Suprantu, kad jam reikia psichologo pagalbos, bet ir su tuo jis nesutinka.“ – Pasakoja šeštą dešimtį metų bebaigiančio sergančiojo žmona.

Ar dar vis galvojate tik apie save? Gal laikas pakilti nuo sofos ir būti savo gyvenimo šeimininku!

Liga – ne priežastis nekeliauti

Svarbu tinkamai pasiruošti kelionei ir kelionės metu vadovautis keliomis taisyklėmis.

Vaistai
  • Nepamirškite pasiimti vaistų.
  • Geriau pasiimti daugiau, nei pritrūkti.
  • Pačios kelionės (vykimo iki tikslo ir grįžimo į namus) metu turėkite vaistus su savimi, rankiniame bagaže.
  • Turėkite juos net jei manote, kad kelionės trukmės metu jums jų nereikės.
  • Turėkite su savimi vaistų vartojimo schemą (pavyzdys) su informacija, kad jūs sergate Parkinsono liga, kokius vaistus, kokias dozes ir kuriuo metu vartojate.
  • Vaistų vartojimo schemos lapelyje užrašykite ir savo šeimos gydytojo kontaktinę informaciją, neurologo pavardę ir gydymo įstaigos pavadinimą.
  • Taip pat galite pažymėti, ko jums reiktų ypatingu nenuspėjamu atveju.

Oro uostas
  • Pasakykite registruodamiesi oro uoste, kad jūs sergate Parkinsono liga (ar keliaujate su sergančiu žmogumi).
  • Gal tai suteiktų galimybę jus laipinti skrydžiui vieną pirmųjų, kad galėtumėte ramiai nueiti, susirasti vietą, pasidėti bagažą ar gautumėte kitą pagalbą.
  • Net jei nesinaudojate papildoma technika: lazda, vaikštyne, vežimėliu, apsvarstykite galimybę pasinaudoti vežimėliu oro uoste, kad būtų patogiau. Išvengsite streso, kai reikia skubėti iš vienos oro uosto vietos į kitą.
  • Patikrinimui pasiruoškite iš anksto. Tai padaryti galite dar namuose. Medikamentus taip pat susidėkite į permatomą plastikinį maišelį.
  • Jei jums atlikta giluminė smegenų stimuliacijos (GSS – DBS) operacija, turėkite gydytojo išduotą atitinkamą dokumentą bei jo vertimą į anglų k., patvirtintą notaro. Dokumentą būtina pateikti prieš praeinant patikrą. Jums bus taikoma kitokia patikros schema.
  • Nesinaudokite įlaipinimo bilietų savo telefone. Kelionės stresas gali apsunkinti jūsų simptomus, o tai gali sukelti problemų, kai reikės jį pateikti. Turėkite atsispausdinę.
  • Apsvarstykite alternatyvius kelionės būdus. Kelionė lėktuvu, oro uostai sukelia stresą ir sveikiems žmonėms, o ką jau kalbėti apie sergančius. Be to, lėktuvuose nėra nei daug vietos pajudėti, nei galimybės.

Norime pasidžiaugti, jog Lietuvos oro uostai siekia užtikrinti sklandžią keliavimo patirtį specialiųjų poreikių turintiems keleiviams ir nuo 2020 m. liepos pradėjo bendradarbiavimą su tarptautiniu socialiniu projektu „Nematomos negalios Saulėgrąža“ (angl. The Hidden Disabilities Sunflower).

Autobusas, lėktuvas, traukinys
  • Keliaudami autobusu, traukiniu ar lėktuvu, rinkitės vietą prie praėjimo. Nors tai nėra patogu, kai reikia praleisti kelionės kaimyną, bet patogiau, kai reikia atsistoti pačiam.
  • Prašykite vietos ir arčiau tualeto, autobuse – arčiau išlaipinimo durų.
  • Autobuso vairuotoją taip pat informuokite, kad jūs sergate Parkinsono liga ar keliaujate su sergančiu žmogumi, jei jums prireiktų pagalbos kelionės metu. Pasakykite vairuotojui, kur jums reikės išlipti ir kad gali užtrukti kol jūs nueisite iki durų. Gal jis rastų galimybę pasodinti jus arčiau durų.

Mankšta
  • Kelionės metu nepamirškite atlikti tempimo pratimų. Juos galite atlikti ir sėdėdami.
  • Jei yra galimybė, atsistokite, pavaikščiokite, pajudėkite.
  • Jei vairuojate pats, sustokite aikštelėje, kad galėtumėte pajudėti, pasimankštinti.
  • Vairuodami būtinai darykite pertraukėles, pailsėkite.

Dar keli patarimai
  • Jei turite bent menkiausią galimybę, savo visą kelionę pailginkite bent viena diena, jums ji tikrai pravers poilsiui nuvykus į vietą, ypač jei tai tolimas atstumas.
  • Pasiimkite jums patogius daiktus, rūbus, avalynę.
  • Neimkite į kelionę naujų, nebandytų daiktų.
  • Atkreipkite dėmesį, ar jūsų keliavimo metu dėvimuose rūbuose yra kišenių, į kurias galėtumėte susidėti smulkius daiktus: dokumentus, vaistus, nosinę.
  • Arba susidėkite viską į nedidelę tvirtinamą prie juosmens ar kabinamą ant krūtinės rankinę.
  • Vaistų kelionei galite susidėti ir į kelias vietas, keleto rūbų kišenes. Žinoma, jei neskrendate lėktuvu.
  • Jokiu būdu neatsisakykite savo įprastos dienos tvarkos nei kelionės metu, nei nuvykę į vietą: savalaikiai išgeriami vaistai, mankšta, poilsis, mityba.
  • Niekada nebijokite paprašyti pagalbos.

Mėgaukitės kelione, net jei judate lėčiau.

Paruošta pagal www.michaeljfox.org

Nenumaldomai artėja Naujieji metai. Laukia dar viena šventė. Sinoptikai pranašauja mums šalčius ir po Naujųjų. Žmonėms sergantiems PL reikėtų vadovautis keliomis rekomendacijomis, kad šventės, kelionės, šaltis nesutrikdytų jų gyvenimo ritmo.

  • Vaistai turi būti geriami visada tuo pačiu metu – net ir per šventes. Bet derinant levodopa/karbidopa su baltymais, vaistai turi būti išgerti bent valandą prieš valgį.
  • Nepersivalgykite ir saikingai vartokite alkoholį.
  • Pakankamai miegokite.
  • Jau ne kartą kalbėjome apie mankštą. Ji turi tapti kasdienia rutina net ir šventiniu laikotarpiu.
  • Saugokitės depresijos simptomų šventiniu laikotarpiu ir pasibaigus šventėms. Dienos jau ilgėja… Jei neseniai sužinojote savo diagnozę, neatsiribokite nuo pasaulio. Leiskite laiką su draugais, artimaisiais, dalyvaukite visuomeninėje veikloje.
  • Saugokitės slidžių kelių, šaligatvių. Avėkite avalynę tinkamą tokioms oro sąlygoms, kad išvengtumėte kritimų. Vaikščiokite su lazdomis, pavyzdžiui, šiaurietiškomis.
  • Pasirūpinkite žibintuvėliu, kuris visada būtų šalia jūsų, jei kartais įvyktų elektros tiekimo sutrikimas namuose.
  • Ruošiatės keliauti per šventes? Nepamirškite pasiimti reikiamą kiekį vaistų. Jei ketinate skristi lėktuvu, įsidėkite juos į rankinį bagažą, pasiimkite juos su savimi į lėktuvo saloną. Informuokite skrydžio palydovus, ar autobuso vairuotoją apie savo ligą, kad esant poreikiui, jie galėtų jums padėti. Pavyzdžiui, pasakykite vairuotojui, kur jums reikės išlipti ir kad gali užtrukti kol jūs nueisite iki durų. Gal jis rastų galimybę pasodinti jus arčiau durų.
  • Šiais metais patekote į dovanų pirkimo karštinę, kuri išvargino? Puiki pamoka! Kitąmet dovanas pradėkite pirkti anksčiau, kad prasidėjus Adventui vakarais galėtumėte jas ramiai pakuoti. Arba per kitus metus išmokite pirkti internetu. Tik būkite atsargūs – prekybininkai ne visuomet siūlo kokybiškas prekes.

Šaltinis: www.michaeljfox.org

PIRKINIAI

Tikimės, kad dovanos jau nupirktos ar pagamintos pačių rankomis ir dabar jūs ramiai jas pakuojate. Ne?

Tik neikite į parduotuves piko metu. Nueikite rytinėmis valandomis, kai žmonių mažiau.

Užsakykite dovanėles internetu. Tik įvertinkite užsakymų pristatymo terminą, kad tikrai spėtumėt juos gauti iki švenčių. Atminkite, perkant internetu nesame tikri ką gausime – ar tikrai bus tokia spalva (kompiuteryje matoma spalva gali skirtis nuo tikrosios), ar daiktas bus kokybiškas, ar atitiks jūsų įsivaizduotąjį ir pan.Kviečiate brangius žmones šventinių pietų ar Kūčių vakarienės į savo namus? Suprantama  kaip gi nepalepinsim vaikų, anūkų gardžiais tradiciniais šeimos patiekalais. Tik ir vėl – neikite į parduotuvę piko metu. Tikriausiai žinote, kuriuo laiku jūsų parduotuvėje būna mažiau žmonių ir jūs galite jaustis saugiau ir ramiau. Maisto produktų užsakymas į namus internetu? Kodėl gi ne! Čia yra savų privalumų, bet ir trūkumų. Privalumai:

  • saugu! Žiemos metu, kai blogas oras: šalta, slidu ar daug sniego.
  • saugu! Kai sergate peršalimo ar kitomis ligomis – neplatinate savo viruso ir galite išvengti užsikrėsti viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis žmonių susibūrimo vietose.
  • patogu! Jūsų užsakymas pristatomas jums į namus ir apsaugo jus nuo sunkių pirkinių krepšių nešimo.
  • patogu! Užsakyti galima iš anksto ir pasirinkti sau patogų pristatymo laiką.

Trūkumai:

  • atrodo, (rašant šiuos patarimus) yra tik viena įmonė Lietuvoje teikianti maisto produktų pristatymo į namus paslaugą.
  • ši įmonė (rašant šiuos patarimus) paslaugas teikia tik Vilniaus mieste ir užmiestyje, Trakuose, Kauno mieste ir dalyje Kauno rajono miestų bei gyvenviečių, Klaipėdoje, Gargžduose, Kretingoje, Palangoje, Šventojoje. Barbora www.barbora.lt internetinėje parduotuvėje galima rasti labai platų asortimentą ne tik maisto, bet ir higienos, ir kitų prekių, produktų skirtų gyvūnams. Nereklamuojame šios įmonės ar jų paslaugos. Niekada nesinaudojome jų paslauga.
ŠVENTĖS

Vaistai ir per šventes turi būti geriami visada tuo pačiu metu. Tik nepamirškite, kad jie turi būti išgerti 1 val. prieš valgį.

Mankšta – tai jūsų kasdienė rutina, net ir šventiniu laikotarpiu.

Miegas ir poilsis taip pat išlieka svarbūs.

Nepersivalgykite ir saikingai vartokite alkoholį.

Ruošiatės keliauti per šventes?

Nepamirškite pasiimti reikiamą kiekį vaistų.

Jei ketinate skristi lėktuvu, įsidėkite juos į rankinį bagažą, pasiimkite juos su savimi į lėktuvo saloną.

Informuokite skrydžio palydovus, ar autobuso vairuotoją apie savo ligą, kad esant poreikiui, jie galėtų jums padėti. Pavyzdžiui, pasakykite vairuotojui, kur jums reikės išlipti ir kad gali užtrukti kol jūs nueisite iki durų. Gal jis rastų galimybę pasodinti jus arčiau durų.

2018.12.16

Amerikiečių terapeutės Sarah King patarimai sergantiems Parkinsono liga remiasi 4 pagrindiniais principais (žr. nuotrauką), kuriuos ji detalizuoja taip:

4

– Vaikščiokite ir vaikščiokite atidžiai (sutelkite dėmesį į savo eiseną, kad ji būtų taisyklinga).

– Išmokite “atstrigti” bet kokioje situacijoje.

– Išmokite nebijoti vaikščioti tarp žmonių, minioje.

– Padėkite savo sustingusiems ir skausmingiems sąnariams (mankštinkitės; jei reikia, vartokite vaistus).

– Lavinkite savo kalbą (turite būti girdimi ir triukšmingoje aplinkoje).

– Rūpinkitės savo miego kokybe.

– Padidinkite savo energijos lygį.

– Renkitės patys.

– Jauskitės jaunesni bent 10 metų.

– Sumažinkite savo svorį, atsikratykite viršsvorio.

– Daugiau juokitės.

– Jauskitės stipresni ir būkite stipresni (mankštinkitės).

– Jauskitės saugūs (mankštinkitės, lavinkite pusiausvyrą ir koordinaciją, pasirūpinkite saugia namų aplinka).

– Kvėpuokite taisyklingai ir lengvai.

– Mąstykite aiškiai (lavinkite savo smegenų veiklą).

– Neatsiribokite, dalyvaukite įvairiose veiklose (lankykite savitarpio paramos grupę, dalyvaukite visuomeninėje veikloje, saviveikloje, būkite bendruomenės dalimi).

– Turėkite tikslų, siekite jų.

– Ieškokite įkvėpimo.

Viena iš Airijos Parkinsono ligos (PL) draugijų dalinasi savo patirtimi

Pateikiame jums jų sudarytą 5 pagrindinių elementų pentagramą, kuri padės užtikrinti sergančiųjų PL gyvenimo kokybę.

5-Elements

Gydymas yra pirmasis elementas.

  • Aptarkite su jus gydančiu neurologu, kokie vaistai jums tuo metu tiktų, kaip ir kada juos vartoti.
  • Išsiaiškinkite kaip jūsų vaistai turi padėti jums, koks turi būti jų poveikis – tik taip jūs geriau suprasite bet kokius savo būklės pakitimus.
  • Perskaitykite vaistų informacinį lapelį. Atkreipkite dėmesį į vaisto vartojimą su maistu, skysčiais ir laiką, kada jie turi būti geriami.
  • Susipažinkite su pašaliniu vaistų poveikiu: tiek fiziniu, tiek psichiniu. Jei pastebėsite bet kokius miego, nuotaikos, elgesio pasikeitimus, nedelsdami pasikonsultuokite su savo neurologu, kadangi šie nemotoriniai simptomai gali atsirasti dėl vartojamų vaistų.

              Ar galite atsakyti į šiuos klausimus:

  • Kokius vaistus vartojate?
  • Kodėl jūs juos vartojate?
  • Kokį poveikį jie turėtų suteikti?
  • Kuriuo metu juos turite išgerti?
  • Kaip juos turite išgerti?
  • Kokie galimi jų šalutiniai poveikiai?

Antrasis elementas – mityba. Nėra specialios Parkinsono dietos, tačiau turite žinoti kai kuriuos dalykus.

  • Turite žinoti apie maisto produktų ir vaistų sąveiką – tai ką jūs valgote ir kuriuo metu valgote. Atkreipkite dėmesį į vaistų informaciniame lapelyje pateikiamą informaciją, kokių maisto produktų turėtumėte vengti.
  • Rekomenduojama vesti mitybos dienoraštį: ką valgote, kuriuo metu tai valgote su pastabomis apie tai, kaip pasikeitė ar ne jūsų savijauta. Taip bus lengviau pastebėti – kokius maisto produktus ir kuriuo metu juos valgant, jūsų būklė blogėja.
  • Gerkite pakankamai skysčių. Dehidratacija gali stipriai pabloginti jūsų būklę.
  • Atkreipkite dėmesį, kas jūsų vaistų informacijos lapelyje pasakyta apie jų sąveiką su alkoholiu.
  • Jei ketinate keisti savo mitybą, laikytis dietos, pasitarkite su savo neurologu.

               Ar galite atsakyti į šiuos klausimus:

  • Kaip maistas gali sąveikauti su jūsų vaistais?
  • Koks maistas jums netinka?
  • Kodėl svarbu vartoti skysčius?
  • Kiek skysčių per dieną jūs suvartojate?

Mankšta – trečiasis elementas. Nors tyrimais patvirtinta, kad mankša nepadidina dopamino kiekio smegenyse, bet mankšta padeda smegenims efektyviai naudoti turimas dopamino atsargas.

  • Mankštinkitės reguliariai. Tai padės jums kontroliuoti kai kuriuos PL simptomus: sulėtėjusius judesius, sukaustymą, pusiausvyrą. Tai puiki priemonė sulėtinti šių ligos simptomų progresavimą.
  • Mankšta gali būti įvairi: skirta pusiausvyrai ir stabilumui, raumenų jėgos stiprinimui, lankstumui.

Nesvarbu kokią mankštą pasirinksite, svarbu būti aktyviam. Jei norite pasirinkti vieną ar kitą mankštinimosi būdą, pasitarkite su kineziterapeutu.

               Ar galite atsakyti į šiuos klausimus:

  • Kodėl svarbu reguliariai mankštintis?
  • Kokie pratimai jums tinkamiausi?
  • Kiek laiko per dieną reikia mankštintis?

Ketvirtas elementas – geros emocijos. Jūsų emocinė būklė yra labia svarbi kontroliuojant jūsų ligą.

  • Atkreipkite dėmesį į nuotaikos svyravimus, elgesio pakitimus. Apatija ir depresija – du nemotoriniai PL simptomai. Nerimas, miego sutrikimas ir impulsyvus elgesys taip pat turi būti aptarti su jūsų neurologu.
  • Dėmesį sukoncentruojanti terapija – kvėpavimo pratimai, meditacija, vizualizacijos ir atsipalaidavimo technika, gali padėti jūsų emocinei būsenai. Dėmesio sukoncentravimas – “gyvenimas tik tuo momentu” – išmokys jus sutelkti dėmesį į tai, ką darote tam tikru momentu. Ši technika gali padėti kūnui atsipalaiduoti ir atitinkamai sumažinti stresą, raumenų įtampą, pagerinti savijautą.

Ar galite atsakyti į šiuos klausimus:

  • Koks gali būti emocinis poveikis?
  • Kaip tai gali jus paveikti?
  • Kaip jūs galite įtakoti savo emocijas?

Papildoma pagalba – penktasis elementas. Tai gali būti bet kas, kas gali jums padėti kartu su jūsų geriamais vaistais.

  • Logopedas, ergoterapeutas, kineziterapeutas, masažistas.
  • Bet kokia terapija jūsų kūnui ir jūsų kūnui ir mintims kaip visumai: nuo akupunktūros iki jogos
  • Išbandykite įvairią terapiją, kad suprastumėte, kuri jums tinkamiausia, priimtiniausia ir teikia malonumą.
  • Pasirinkę tam tikrą terapiją, pasitarkite su savo neurologu, nes ne visos terapijos rūšys gali jums tikti.

Ar galite atsakyti į šiuos klausimus:

  • Kas yra papildoma pagalba?
  • Kas gali tikti jums?
  • Kuo ji gali būti naudinga jums?

Atminkite, kiekvienas sergantysis yra unikalus, todėl viskas negali tikti kiekvienam.

Lankstinukas anglų k.

  • Kontroliuokite savo kūno svorį: tremoras ir rigidiškumas yra dažniausi PL simptomai, kurie trukdo judėti ir dėl to gali augti svoris.
  • Reguliariai mankštinkitės.
  • Nepervarkite: nors svorio kontrolė ir reguliarus makštinimasis yra būtini, reikia vengti fizinio nuovargio. Venkite darbų, kuriems atlikti reikia tokių veiksmų, kaip sunkių daiktų kėlimas, stūmimas, traukimas.
  • Viską atlikite neskubėdami: valgykite, valykitės dantis, renkitės. Visus veiksmus ir darbus atlikite per tiek laiko, kiek jums reikia. Nesukelkite sau ir savo kūnui įtampos.
  • Naudokitės pagalba: ne tik moraline parama, bet ir fizine. Pasinaudokite lazda vaikštant, kad išlaikytumėte pusiausvyrą ir išvengtumėte nelaimingų atsitikimų.
  • Pakankamai ilsėkitės: poilsis padeda kontroliuoti PL. Ilsėkitės tarp veiklos ir kai pavargstate. Pavalgę taip pat pailsėkite 20-30 minučių. Gerai išsimiegokite.
  • Būtinai laiku gerkite vaistus: vaistai yra sudėtinė PL gydymo dalis. Pasinaudokite priminimais telefone, kompiuteryje, kurie padėtų jums savalaikiai išgerti vaistus.

šaltinis: www.thehealthsite.com

Mičigano universiteto, JAV, paskelbti duomenys rodo, kad kasdienis judėjimas, kasdienė veikla, galbūt labiau nei fizinis krūvis, gali padėti sumažinti sunkius motorikos sutrikimus. Apsunkinti judesiai yra Parkinsono ligos (PL) simptomas ir daugelis mano, kad tai susiję su dopamino trūkumu. “Tačiau tikėtina, kad mažas fizinis aktyvumas dar labiau pablogina motoriką sergant PL, nepriklausomai nuo smegenų degeneracijos laipsnio.” Michael J. Fox fondo remtas tyrimas būtent ir nagrinėjo šią sąsają.

Tyrimų rezultatai patvirtino, kad mažai judraus gyvenimo būdo pacientai, atsižvelgiant ir į jų vartojamą l-dopa dozę, amžių ir ligos trukmę, motorika yra labiau sutrikusi. Ir atvirkščiai, tiems, kurių gyvenimo būdas aktyvesnis, kurie daugiau dėmeio skiria kasdienei veiklai, motorikos sutrikimai pasireiškė silpniau.

“Tyrimas parodė, kad PL pasireiškimą, ligonių motorikos sutrikimus, įtakoja ne tik pokyčiai smegenyse, bet ir mažas aktyvumas, nejudrus, sėdimas gyvenimo būdas”, teigia tyrimų vadovas, medicinos dr. Nicolaas Bohnen.

Įdomu tai, kad nebuvo nustatyta sąsaja tarp motorikos sutrikimų ir fizinio krūvio trukmės, t.y. ilgesnis mankštinimasis nesumažina motorikos sutrikimų. To priežastimi gali būti mankštinimąsi ir kasdienę aktyvią veiklą valdančios skirtingos smegenų sritys. Kasdienis fizinis aktyvumas gali padėti suformuoti įpročius, pripratinti smegenis kontroliuoti kasdienius motorinius judesius, kad geriau patenkinti kasdienio gyvenimo poreikius.

Nors visada yra lengviau pasakyti, nei padaryti, ypač kai trūksta partnerių paramos, stokojama motyvacijos, jaučiama socialinė baimė ir gėda ar yra kitos kliūtys, pavyzdžiui, geografinė padėtis, sunku atsistoti ir eiti. Neaktyvumo priežastys dažniausiai panašios: sumažėjusi raumenų jėga, pakitę refleksai, baimė nukristi. “Visas šis užburtas ratas ir mažas judrumas blogina PL ir paaiškina mažėjantį fizinį aktyvumą progresuojant PL”, teigia tyrėjai.

Tačiau mažais žingsneliais – sekant savo veiksmus su žingsniamačiu, nusistatant papildomus tikslus ar dirbant su kineziterapeutu – reikia stiprėti ir didinti aktyvumą. Nereikia sunkių fizinių treniruočių, nors mankštos reikalingos fizinės formos, raumenų jėgos palaikymui, atstatymui. “Namų ruošos darbai: maisto ruošimas, tvarkymasis, sodo darbai, pasivaikščiojimas su augintiniu ar pan. – viskas kas verčia judėti gali padėti kartu su vaistais palengvinti motorinius sutrikimus”, skelbia Dr Bohnen.

Šaltinis: www.michaeljfox.org