Simptomai

Būdingų šiai ligai – daug. Tačiau kiekvienam sergančiam jie pasireiškia skirtingai: skirtingos simptomų grupės, skirtingas simptomų atsiradimo nuoseklumas, skirtingas simptomų pasireiškimo intensyvumas. Ne kiekvienas sergantis patiria visus ligos simptomus.

Dažniausiai liga diagnozuojama atsiradus klasikiniams požymiams – motoriniams simptomams: tremorui, rigidiškumui, bradikinezijai ir pusiausvyros sutrikimui, kurie pasireiškia jau įsisenėjus ligai, kai yra žymus dopamino deficitas organizme.

Pirmieji motoriniai simptomai gali būti lengvi ir nepastebimi. Dažniausiai prasideda vienoje kūno pusėje, dominuojančioje. Čia išlieka ryškesni ir ligai apėmus abi puses.

Tremoras (drebėjimas).

Pasireiškia 75–90 % pacientų.

Būdingas 4–6 Hz dažnio distalinis nedidelės amplitudės ramybės tremoras, kuris liaujasi atliekant kokį veiksmą.

Dažniausiai prasideda vienoje kūno pusėje, rankoje arba kojoje, ir pamažu apima kitas galūnes. Rečiau būna apatinio žandikaulio, liežuvio, liemens tremoras.

Gali pasireikšti keistais rankų pirštų judesiais, tarsi nykščio ritinimo judesiai, dažnai vadinami ,,monetų skaičiavimu“ ar „popierėlio sukimu“.

Drebėjimas būdingas ne tik Parkinsono ligai. Esencialinio tremoro būklė yra kur kas dažnesnė, nei Parkinsono liga. Dažniausiai skiriasi ir pats tremoras. Esencialinis tremoras paprastai paveikia abi rankas vienodai. Jo nebūna ramybės būsenoje, jis pasireiškia rankoms dirbant, judant, susijaudinus.

Rigidiškumas (raumenų sąstingis, įtampa, sukaustymas).

Pasireiškia 89–99 % sergančių.

Gali apimti bet kuriuos kūno raumenis. Raumenų tonusas padidėja, raumenys susitraukia ir sutrumpėja, dėl ko sunku atlikti judesius. Tai gali sukelti skausmą.

Atsiranda laikysenos pakitimai, ligai būdinga „boksininko poza“ – galva ir liemuo palinkę į priekį, rankos pusiau sulenktos per alkūnes ir pritrauktos prie liemens, kojos truputį sulenktos per klubų ir kelių sąnarius. Pasireiškia ligai būdinga eisena – velkant kojas ar vieną koją.

Einant, stojantis ir pan., sergantysis gali „sustingti“. Sunku pradėti ir baigti judesį.

Pasyviai judinant galūnes (lankstant rankas per alkūnes, sukiojant plaštakas per riešo sąnarius), juntamas „dantračio“ fenomenas; tęsiant pasyvius judesius, pasipriešinimas paprastai didėja („vaškinis“ rezistentiškumas).

Bradikinezija (judesių sulėtėjimas).

Pasireiškia 98% sergančiųjų.

Sulėtėjusi ir pasunkėjusi eisena – einama lėtai, mažais žingsniukais. Pakitimai priklauso nuo ligos stadijos ir apibūdinami pakitusiais erdvės ir laiko rodikliais. Sunku pradėti judesį.

Dingsta fiziologinės sinkinezės – išnyksta autonominiai prisitaikomieji judesiai, pvayzdžiui, rankų mostai einant.

Veidas tampa mažiau išraiškingas, sumažėja, nuskursta veido mimika, nesišypsoma, atsiranda taip vadinama „kaukė“, rečiau mirksima. Ši bradikinezijos forma vadinama hipomimija (anglų k. hypomimia), tai klinikinis Parkinsono ligai būdingos veido išraiškos – „kaukės“ terminas.

Daugiau terminų, susijusia su Parkinsono liga, paaiškinimų rasite žodyne…

Keičiasi rašysena, tampa neįskaitoma – mažos, nelygios raidės (vadinamoji mikrografija). Sunkiau rašyti.

Keičiasi kalbėsena: kalbama tyliau, be intonacijos, monotoniškai, neaiškiai. Kalbama greičiau, bet su dvejojimu prieš tariant.

Blogėja kasdieninė veikla: sunku pačiam pjaustyti maistą ir naudoti stalo įrankius, atsikelti, apsirengti, užsisegti sagas, nusiprausti.

Posturalinis nestabilumas (pusiausvyros sutrikimai).

Daugiau nei trečdalis sergančiųjų ilgainiui patiria laikysenos pokyčius ir net ypač rimtus – pasvirimą į priekį arba į šoną. Dažniausiai tai pasireiškia ligai progresuojant.

Rigidiškumas, susilpnėję raumenys ir nevalingi raumenų susitraukimai (distonija) gali sukelti skausmingas deformacijas. Pakreiptas ar susuktas stuburas gali sutrikdyti pusiausvyrą ir padidinti kritimų riziką.

 

Tačiau Parkinsono liga prasideda daug anksčiu, nei pradeda reikštis pirmieji motoriniai, laikomi svarbiausiais, ligos simptomais.

Nemotoriniai simptomai.

Nemotoriniai simptomai nesusiję su judėjimu ir dažniausiai pasireiškia gerokai anksčiau – penkerius, dešimt ar daugiau metų iki atsirandant judėjimo sutrikimams. Jų neigiama įtaka sergančiojo gyvenimo kokybei gali būti žymiai didesnė. Be to, atsirasdami po vieną, vėliau jų susikaupia visa puokštė.

Liga gali prasidėti padidėjusiu nuovargiu, tirpimais, nemaloniais deginančiais pojūčiais, nerimo ar depresijos pasireiškimais, miego sutrikimais, uoslės nusilpimu ar praradimu.

Skausmas yra antras po depresijos pagal dažnumą, tačiau dažnai nesusiejamas su Parkinsono liga, simptomas. Įvairaus pobūdžio skausmais skundžiasi iki 85% sergančių. Skausmo pobūdis gali būti labai įvairus: stiprus, silpnas, deginantis, duriantis, dilgčiojantis ir pan. Dažniausi yra galūnių ir nugaros skausmai. Ligos gydymo eigoje skausmus dažnai sukelia ir vaistų sukeltos diskinezijos.

Autonominė disfunkcija – tai dar viena grupė pirmiausiai pasireiškiančių Parkinsono ligai būdingų simptomų:

  • Ortostatinė hipotenzija (svaigulys, alpimas, galvos skausmai, nestabilumas) gali būti pastebima 20 metų iki diagnozuojant ligą.
  • Vidurių užkietėjimas – prieš ~15 metų. Tai būdingas 70-80 % sergančių.
  • Šlapinimosi sutrikimai (padažnėjęs šlapinimasis, šlapimo nelaikymas) – ~13 metų prieš diagnozuojant ligą. Parkinsono ligai būdinga dirglioji šlapimo pūslė, kai tenka žymiai greičiau skubėti į tualetą. Nikturija, t.y. dažnas šlapinimasis naktį.
  • Lytinė disfunkcija (erekcijos sutrikimas, hiperseksualumas) – prieš ~11 metų.
  • Termoreguliacijos sutrikimas.
  • Gausus prakaitavimas.
  • Padidėjas odos riebaluotumas (arba sausumas).
  • Svorio kritimas.
  • Virškinimo sutrikimai.
  • Padidėjęs seilėtekis.
  • Kojų patinimas.