Medicininė reabilitacija

Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokama medicininė reabilitacija (ambulatorinės procedūros ar sanatorija) – tai kuo per metus pasidžiaugia vos keli procentai visų Lietuvos sergančiųjų PL. Dauguma, baigę reabilitacijos kursą, džiaugiasi sustiprėję, palengvėjusiais PL simptomais, gavę kineziterapeutų patarimų, kaip teisingai atlikti pratimus, ar kineziterapeutų pasiūlytais pratimais papildę namuose atliekamas mankštas ar net sudarytomis mankštų programomis tiems, kurie iki tol namuose nesimankštino.

Nemokamas reabilitacinis gydymas apdraustiesiems gali būti skiriamas po ūmių ligų, operacijų, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis ar joms paūmėjus, po traumų ir kitais atvejais. Reabilitacija skiriama ne tada, kai pacientas pageidauja, o tuomet, kai ji reikalinga ir tik gydytojui atsakingai įvertinus paciento diagnozę, sveikatos būklę.

Reabilitacinį gydymą skiria gydantis gydytojas pagal fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo rekomendacijas. Gydytojas taip pat spendžia, ar reikalinga reabilitacija stacionare ar ambulatoriškai, kokia galima jos trukmė.

Gydytojui paskyrus reabilitacinį ar sanatorinį gydymą, pacientui rūpintis jokiomis pažymomis nereikia. Visi formalumai tarp gydymo įstaigos ir ligonių kasų yra suderinami elektroniniu būdu, o būtini dokumentai persiunčiami į paciento pasirinktą reabilitacijos įstaigą.

Medicininė reabilitacija pagal vieną ligą gali būti skiriama 1 kartą per kalendorinius metus.

Apie reabilitacinį gydymą konsultuoja Sveikatos apsaugos ministerijos bendrosios medicinos pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Biekšienė:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ patvirtintame Suaugusiųjų atrankos ir siuntimo į medicininės reabilitacijos sveikatos priežiūros įstaigas tvarkos apraše nurodyta, kad ūmiu ligos periodu, nuo pirmų gydymo dienų, stacionarinėje arba ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje pradedamos teikti pirmojo etapo paslaugos. Apie paslaugų poreikį, vadovaudamiesi pirmojo reabilitacijos etapo specialiaisiais reikalavimais, sprendžia gydantis gydytojas kartu su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju, t. y. gydantis (arba šeimos) gydytojas turėtų pacientą siųsti konsultuoti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojui ir vėliau, vadovaudamasis jo konsultacijos išvada, esant indikacijų, skirti medicininį reabilitacinį gydymą. Paslaugų skaičius vienam pacientui gali būti didinamas arba mažinamas atsižvelgiant į jo būklę ir indikacijas. Jei biosocialinių funkcijų sutrikimai neišnyksta, po pirmojo etapo skiriamas antrasis ir (arba) trečiasis reabilitacijos etapas.

Bet kurios rūšies reabilitacinį gydymą pagal kompetenciją nustato tik fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.

Informacija pateikta 2014 m. birželio mėn.

Pacientams, sergantiems Parkinsono liga, gali būti skiriama reabilitacija II (sanatorijoje, 20 d.), ambulatorinė reabilitacija II (procedūros atliekamos poliklinikoje, 14 d.), pakartotinė reabilitacija (sanatorijoje, 24 d.) ir palaikomoji reabilitacija (sanatorijoje, 20 d.). Kokia reabilitacijos rūšis gali būti skiriama konkrečiu atveju, sprendžia gydytojas pagal ligos eigą.

Esant pradinei Parkinsono ligos diagnozei, gydytojas pacientą siunčia reabilitacijai II: ambulatorinei (14 d.), kai procedūros atliekamos poliklinikoje ar pasirinktoje gydymo įstaigoje, arba skiria sanatorinį gydymą (20 d.).

Esant Parkinsono ligos diagnozei vėlesniu ligos periodu skiriama:

  • pakartotinė reabilitacija (24 d.) asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus ir kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas didelis specialiųjų poreikių lygis, pirmuosius 3 m. po didelių specialiųjų poreikių lygio nustatymo;
  • palaikomoji reabilitacija (20 d.) asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus ir kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas didelis specialiųjų poreikių lygis, nuo ketvirtų metų po didelių specialiųjų poreikių lygio nustatymo;
  • pakartotinė reabilitacija (24 d.) pirmuosius 3 m. po neįgalumo pripažinimo asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas 0-25 proc. darbingumo lygis;
  • palaikomoji reabilitacija (20 d.) nuo ketvirtų metų po nustatyto darbingumo sumažėjimo asmenims, pripažintiems nedarbingais, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas 0-25 proc. darbingumo lygis;
  • pakartotinė reabilitacija (24 d.) pirmuosius 3 metus po nustatyto darbingumo sumažėjimo iš dalies darbingiems asmenims, kuriems teisės aktų numatyta tvarka nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis;
  • palaikomoji reabilitacija (20 d.) nuo ketvirtų metų po nustatyto darbingumo sumažėjimo iš dalies darbingiems asmenims, kuriems teisės aktų numatyta tvarka nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis.

Informaciją pateikė Valstybinės ligonių kasos gyventojų aptarnavimo skyriaus specialistai. 2019 m. vasario mėn.

Antrasis medicininės reabilitacijos etapas – reabilitacija II ir reabilitacija III (medicininės reabilitacijos paslaugos, maitinimo ir pragyvenimo išlaidos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis) – skiriamas pacientams, sergantiems Parkinsono liga, esant antriniam parkinsonizmui (Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos (dešimtasis peržiūrėtas ir pataisytas leidimas, Australijos modifikacija) kodai G20–G21). Reabilitacija II pacientams gali būti skiriama, kai Bartelio indeksas yra iki 80 balų, Reabilitacija III – kai Bartelio indeksas yra ne daugiau kaip 45 balai  ir kai ryškiai pablogėja funkcinė būklė.

Į medicininės reabilitacijos įstaigas antrojo medicininės reabilitacijos etapo pacientas turi atvykti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo stacionarinio gydymo ir pirmojo reabilitacijos etapo pabaigimo, t. y. nuo formos Nr. 027/a ar epikrizės išrašymo datos. Jeigu pacientui antrasis medicininės reabilitacijos etapas yra indikuotinas vėliau, konkrečią datą nurodo siunčiantis gydytojas, t. y. reabilitacijos II ar reabilitacijos III pacientas gali vykti ir ne iškarto po stacionarinio gydymo.

Reabilitacijos II trukmė yra 20 kalendorinių dienų, reabilitacijos III – 30 kalendorinių dienų.

Reabilitacijos II metu per 10 darbo dienų pacientui (vidutiniškai) gali būti skirta 20 kineziterapijos procedūrų, 10 ergoterapijos procedūrų, 4 masažo procedūros, 5 fizioterapijos procedūros, 2 psichologo konsultacijos, 1 socialinio darbuotojo konsultacija, 4 logopedo terapijos procedūros (esant kalbos sutrikimų).

Reabilitacijos III metu per 10 darbo dienų pacientui (vidutiniškai) gali būti skirtos 22 kineziterapijos procedūros, 16 ergoterapijos procedūrų, 2 masažo procedūros, 2 fizioterapijos procedūros, 2 psichologo konsultacijos, 1,5 socialinio darbuotojo konsultacijos, 4,3 logopedo terapijos procedūros (esant kalbos sutrikimų).

Paslaugų skaičius vienam pacientui gali būti didinamas arba mažinamas, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę ir indikacijas. Mažinant paslaugų skaičių tai būtina pagrįsti ir padaryti atitinkamus įrašus gydymo stacionare istorijoje.

Trečiasis medicininės reabilitacijos etapas – ambulatorinė reabilitacija II – pacientams gali būti skiriamas ir po pirmo reabilitacijos etapo, t. y. kai nebūtina stacionarinė medicininė reabilitacija. Gydantis gydytojas nurodo, kada pacientui turi būti skiriamas šis reabilitacijos etapas.

Iš pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, t. y. iš poliklinikų, pacientai gali būti siunčiami tik į ambulatorinę medicininę reabilitaciją.

Ambulatorinė medicininė reabilitacija II skiriama pacientams kai Mini Mental testas yra 11–30 balų. Šios reabilitacijos trukmė yra 14 apsilankymų. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ambulatorinės reabilitacijos paslaugos teikiamos tik darbo dienomis, taigi pacientas medicininės reabilitacijos įstaigoje ambulatorinės reabilitacijos metu ” išbūna” 18 kalendorinių dienų (jei pacientas šias paslaugas gauna medicininės reabilitacijos įstaigoje, esančioje kitame mieste).

Per 10 darbo dienų pacientui (vidutiniškai) gali būti skirta 10 kineziterapijos procedūrų, 4 ergoterapijos procedūros, 4 masažo procedūros, 9 fizioterapijos procedūros, 2 psichologo konsultacijos, 1 socialinio darbuotojo konsultacija, 2 logopedo terapijos procedūros (esant kalbos sutrikimų). Esant indikacijų, gali būti skirtas ligonio ir jo artimųjų mokymas.

Ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, o maitinimo ir pragyvenimo išlaidas ambulatorinės medicininės reabilitacijos metu apmoka pats pacientas.

Iš pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, t. y. iš poliklinikų, pacientai gali būti siunčiami ne tik į ambulatorinę reabilitaciją, bet ir į pakartotinę ar palaikomąją reabilitaciją.

Pakartotinė ir palaikomoji reabilitacija skiriama tik asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas 0–25 proc. darbingumo lygis ar iš dalies darbingiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis; asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas didelis specialiųjų poreikių lygis.

Pirmuosius 2 ar 3 metus po Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyto darbingumo sumažėjimo ar specialiųjų poreikių padidėjimo dėl nervų sistemos ligų skiriama pakartotinė reabilitacija. Vėliau, pradedant ketvirtaisiais metais po negalios pripažinimo, neįgaliesiems visą negalios laikotarpį kiekvienais metais gali būti skiriama palaikomoji reabilitacija.

Pakartotinės reabilitacijos II trukmė – 24 kalendorinės dienos (per 10 darbo dienų pacientui (vidutiniškai) gali būti skirtas toks procedūrų skaičius, kaip ir reabilitacijos II metu), pakartotinės reabilitacijos III trukmė – 30 kalendorinių dienų (per 10 darbo dienų pacientui (vidutiniškai) gali būti skirtas toks procedūrų skaičius, kaip ir reabilitacijos III metu).

Palaikomosios reabilitacijos trukmė – 20 dienų. Per 10 darbo dienų pacientui (vidutiniškai) gali būti skirta 16 kineziterapijos procedūrų, 10 ergoterapijos procedūrų, 4 masažo procedūros, 6 fizioterapijos procedūros, 2 psichologo konsultacijos, 2 socialinio darbuotojo konsultacijos, 2 logopedo terapijos procedūros (esant kalbos sutrikimų).

Pakartotinė ir palaikomoji reabilitacija skiriama be pirmojo medicininės reabilitacijos etapo, t. y. prieš vykstant į sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią pakartotinės ar palaikomosios reabilitacijos paslaugas, neįgaliam pacientui nebūtinai turi būti skirtos net ir pavienės (dažnai paciento apmokamos) medicininės reabilitacijos paslaugos.

Ir pakartotinės ar palaikomosios reabilitacijos paslaugos, ir maitinimo, pragyvenimo išlaidos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

Dažnai girdime šį klausimą, bet vienareikšmio atsakymo neturime. Rekomenduojame įvertinti savo sveikatos būklę, pasidomėti reabilitacijos įstaigos aplinka, sąlygomis, pavyzdžiui, ar toli gydyklos, ar nereikia eiti per lauką, ar yra baseinas, kas irgi aktualu kai kuriems sergantiesiems, paklausinėti ten buvusiųjų atsiliepimų (pavyzdžiui, savo klausimą galite užduoti facebook’o grupėje „Drebulė“). Rinkdamiesi reabilitacijos įstaigą, būtinai pasidomėkite ar priimami pacientai su neurologiniais susirgimais.

Paciento teisė – pasirinkti reabilitacinio gydymo įstaigą!

Komentuoja VLK:

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad pacientai, kuriems skiriamas nemokamas medicininės reabilitacijos ir sanatorinis (antirecidyvinis) gydymas, gali pasirinkti reabilitacinio gydymo įstaigą. Tam skirta ir speciali VLK interneto svetainės skyriuje Medicininė reabilitacija esanti informacinė sistema, kuria gali naudotis ir pacientai, ir gydytojai.

Čia rasite:

  • gydymo įstaigų, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugų teikimo ir apmokėjimo, sąrašą, jų adresus, telefono numerius ir teikiamos paslaugos;
  • duomenis apie esamą laisvų vietų skaičių (ši informacija turi būti atnaujinama kiekvieną darbo dieną), o šiais duomenimis gali naudotis tiek pacientai, tiek gydytojai, kurie skiria reabilitaciją;

Kad susiaurinti pateikiamų reabilitacijos įstaigų sąrašą, paieškos langelyje galima įrašyti ieškomą ligų grupės ar gydymo rūšies pavadinimą.

VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto Alfredo Taminsko informacija apie galimybę pakeisti gydymo įstaigą tuo atveju, kai atvažiavus ir užsiregistravus reabilitacijos įstaigoje (sanatorijoje), nusprendžiama vykti į kitą:

Tokia galimybė yra numatyta.

Pasitaiko įvairių atvejų, kai nutraukiama reabilitacija vienoje gydymo įstaigoje, o tęsiama kitoje. Tuomet  atitinkamus reabilitacijos tęsimo dokumentus gali užpildyti arba įstaiga, kurioje  pacientas pradėjo medicininę reabilitaciją, arba įstaiga, kurioje pacientas tęs likusią nustatytos medicininės reabilitacijos dalį.

Tokiais atvejais, kai prireikia nutraukti medicininę reabilitaciją ar sanatorinį (antirecidyvinį) gydymą vienoje ir likusį terminą tęsti kitoje gydymo įstaigoje, šios gydymo įstaigos vadovaujasi  2012-09-20 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 878 „Dėl Medicininės apskaitos formos Nr. 070/a-LK „Pažyma medicininės reabilitacijos paslaugai gauti“ ir Medicininės apskaitos formos Nr. 070/a-LK “Pažyma medicininės reabilitacijos paslaugai gauti” pildymo taisyklių patvirtinimo; reabilitacijos įstaigos specialistai tam skirtoje informacinėje sistemoje turi užpildyti minėtos pažymos  elektroninę formą Nr. 070/a-LK, įrašydami nustatytus duomenis (taip pat ir reabilitacijos dienų skaičių). Užpildžius minėtą formą ir gavus teritorinės ligonių kasos pritarimą dėl reabilitacijos tęsimo kitoje gydymo įstaigoje, už šias paslaugas kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, o gydantysis gydytojas apie šį sprendimą turi pranešti pacientui.

Taip pat žinotina, kad gydymo įstaigai užpildžius minėtą formą, pacientams nereikia rūpintis popierine pažyma, nes ji tvarkoma pačių gydymo įstaigų (elektroniniu būdu).

Teisės aktuose nėra tiesioginių apribojimų dėl reabilitacijos įstaigos pakeitimo terminų. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad reabilitacijos metu paciento būklė gerėja (tam ir skirta reabilitacija), o gydantis, pavyzdžiui, stacionarinės reabilitacijos įstaigoje ir būklei gerėjant, gydančiam gydytojui naujai įvertinus paciento būklės pokyčius, teritorinė ligonių kasa gali nebeturėti pagrindo pritarti stacionarinei reabilitacijai likusiam laikui.

Informacija pateikta 2014 m. birželio mėn.

Jei turite klausimų ir pageidaujate kreiptis asmeniškai į ligonių kasų specialistus, tai padaryti galite e. paštu info@vlk.lt


2019 m. balandžio 11 d. Abromiškių RL. Kauno apskrities Parkinsono draugija. Prie pirmosios parkinsoniečių drebulės

Teigiamų reabilitacijos rezultatų galima tikėtis tuomet, kai:

  • vaistai gerai „veikia“, t.y. medikamentinis gydymas yra efektyvus;
  • vaistai vartojami laiku;
  • kai reabilitacijoje elgiamasi protingai, t.y. atsakingai žiūrint į paskirtas procedūras,
  • tačiau nebandoma „atsigriebti“ už visus metus ar daugiau, kai neturėta reabilitacijos;
  • procedūros viso reabilitacijos laikotarpio atžvilgiu sudėliotos tolygiai; prašykite FMR gydytojo procedūras paskirti taip, kad jų krūvis būtų paskirstytas tolygiai viso Jūsų reabilitacijos laikotarpio atžvilgiu, nes dažnai pradžioje būna skiriama daug procedūrų, kas labai išvargina, dažnas pacientas net nusprendžia praleisti vieną ar kitą procedūrą, o į reabilitacijos pabaigą procedūrų mažėja ir lieka daug laisvo laiko, kai nebėra ką „veikti“ ir skubama išvažiuoti ar pan.;
  • procedūros dienos bėgyje sudėliotos taip, kad Jums nereikia strimgalviais lėkti iš vienos į kitą, kad turėtumėte laiko pailsėti po sunkesnių procedūrų, pavyzdžiui, mankštos ar vandens procedūrų;
  • emocijos yra teigiamos; todėl jei, pavyzdžiui, kambario kaimynas Jums nepatinka, paprašykite pakeisti kambarį,
  • bet jei nesate linkęs susipažinti su kitais žmonėmis, gerai pagalvokite, ar apsistojimas vienviečiame kambaryje tikrai yra geras pasirinkimas – naujos pažintys, bendravimas taip pat gali būti priskiriami reabilitacinei terapijai.