Padėti sau galima atsakingai ir kūrybiškai žvelgiant į savo ligą. Be atsakingo vaistų vartojimo, labai svarbu yra teisinga ir pilnavertė mityba – atsižvelgiant į vaistų vartojimo laiką, vaistų nesuderinamumą su maistu ir kitais faktoriais.
„Moksliniais tyrimais įrodyta, jog 15–30 minučių skiriant aerobiniams pratimams (pvz., pasivaikščiojimui, važinėjimui dviračiu ar lengvam pabėgiojimui) didėja ir protinis pajėgumas“, – pasakoja prof. A.Skurvydas. „Smegenų veiklą stimuliuoja ir kitos malonios veiklos: joga, sąmoningumo („mindfulness“) pratikos, žvejyba, buvimas gamtoje, kūryba, menas, visavertiškas miegas, bendravimas su žmonėmis, buvimas su draugais ir pan.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto neuropsichologė dr. Aistė Pranckevičienė akcentuoja ir tai, jog protiniam aktyvumui ypač kenkia emociniai sunkumai, tokie kaip depresija ar nerimas, lėtinis skausmas. Tad siekiant pagerinti smegenų veiklą, būtina pasirūpinti ir fizine, ir psichikos sveikata.
„Tyrimai rodo, kad ilgiau kognityvinius gebėjimus išsaugo žmonės, dirbantys sudėtingus ir kompleksinius darbus. Taigi kasdieniai iššūkiai, sprendimų paieška ir naujų dalykų mokymasis yra ne kas kita, kaip nuolatinė kognityvinių funkcijų treniruotė“, – sako dr. Aistė Pranckevičienė Besiskundžiantiems pablogėjusia atmintimi ar dėmesio koncentracija mokslininkė rekomenduoja spręsti kryžiažodžius, dalyvauti protų kovose, skaityti, žaisti stalo žaidimus, mokytis, pavyzdžiui, groti muzikos instrumentu, šokti pamokos, dirbti sode ir pan. „Kognityvinius gebėjimus stimuliuoja ir bendravimas, kelionės, kultūrinių renginių lankymas, savanoriavimas ir kitos veiklos, priverčiančios mus išeiti iš įprastos kasdienybės ribų“, – papildo specialistė.
Šaltinis www.15min.lt
FDA (JAV maisto ir vaistų administracija) išplatintame pranešime teigiama:
- natūralus – dar nereiškia kad saugus. Net ir augalinis, natūralus ar organinis produktas gali turėti šalutinių poveikių ar būti nesuderinamas su vartojamais vaistais;
- ką matai ir ką gauni ne visada sutampa. Tikroji papildo dozė gali skirtis nuo nurodytos etiketėje. Sudėtyje gali būti net toksiškų ingredientų;
- klaidinga manyti, kalbant apie maisto papildus, kad jie, jei ir nepadės, tai nepakenks.
Ir tai aktualu ne tik papildams, bet ir žoliniams, homeopatiniams preparatams.
Atlikta labai mažai tyrimų, įrodančių tvirtą vieno ar kito papildo naudą vienu ar kitu atveju. Nėra ištirtos visų, ar bent jau daugelio, papildų tarpusavio sąveikos, ar sąveikos su vaistais. Todėl vertėtų susimąstyti, ar vienu metu tinka gerti kelis papildus ir pan. Kaip ir nėra ištirta, kuo galima užsigerti papildus. Todėl ir vaistus, ir papildus saugiausia užgerti vandeniu.
Šaltinis www.michaeljfox.org
Ar reikia vartoti maisto papildus?
Jeigu valgote įvairų ir sveiką maistą, maisto papildų gali neprireikti. Rekomenduojama maisto papildus vartoti, jei valgote nepakankamai arba negalite valgyti kurios nors grupės produktų, praradus apetitą arba jei esate nusilpę, nusilpęs imunitetas.
Vitamino B6 vaidmuo organizme labai didelis – statybinis. Jis reikalingas ir imuninei sistemai – stiprina organizmo atsparumą infekcijoms, ir nervų sistemos veiklai. Šis vitaminas reikalingas vitamino B12 įsisavinimui.
Kartu su Levodopa preparatais vitaminas B6 turi būti vartojamas „protingais“ kiekiais. Rekomenduojama per dieną suvartoti ne daugiau kaip 10-15 mg vitamino B6. Esant didesnio kiekio poreikiui – atidžiai derinti intervalą tarp vaistų ir vitamino bei stebėti paciento būklę.
Natūralūs B6 šaltiniai: kviečių gemalai ir sėlenos, rupi duona, špinatai, žaliosios pupelės, bananai, alaus mielės, morkos, vištiena, kiaušiniai, saulėgrąžos. Didelė dalis vitamino B6 suyra maistą verdant ar kepant, veikiant ultravioletiniams spinduliams.
Vitaminas B9, arba folio rūgštis, taip pat labai svarbus organizmui, tame tarpe ir normaliai smegenų funkcijai, protinei ir emocinei sveikatai, gali palengvinti depresijos simptomus. Folio rūgštis svarbi normaliai kepenų veiklai, slopina cholesterolio kaupimąsi širdies raumenyje. Kartu su vitaminu B12 ir vitaminu C folio rūgštis padeda suvirškinti ir pašalinti iš organizmo senus ir sintetinti naujus baltymus.
Šaltiniai: daugiaisiai visose žalialapėse daržovėse (petražolės, špinatai, brokoliai, salotų lapai ir kt.), lęšiuose, avokaduose, apelsinų sultyse, kviečių gemaluose. Taip pat kepenyse, inkstuose, kiaušiniuose, piene, alaus mielėse.
Vitaminas B12 reguliuoja maisto energijos kaupimą raumenų audiniuose ir kraujodarą, aktyvina folio rūgštį, mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje, yra svarbūs nervų sistemai. Šaltiniai: augaliniuose produktuose beveik nėra; gyvūliniuose produktuose yra nedideliais kiekiais – kepenyse, inkstuose, širdyje, mėsoje, žuvyje, piene, kiaušiniuose, jūržolėse ir tam tikro tipo mielėse.
Vitaminas C reikalingas kaip pagalbinė medžiaga hidroksilacijoje, dopamino, noradrenalino ir adrenalino sintezei nervinėje sistemoje arba adrenalinėse liaukose, karnitino, reikalingo energijos perdavimui, sintezei, kaip stiprus antioksidantas. Vitaminas C padeda išvengti kai kurių širdies ir kraujagyslių ligų, yra svarbus medžiagų apykaitai, stiprina organizmo atsparumą infekcijoms, skatina žaizdų gijimą, padeda organizmui įsisavinti geležį. Vitaminas C stiprina kraujagysles, padeda iš organizmo pašalinti sunkiuosius metalus, dalyvauja cholesterolio skaidyme. Vitaminas C reikalingas kolageno gamybai jungiamajame audinyje. Kolagenas reikalingas sveikoms kraujagyslėms, dantenoms, dantims, kremzlėms, kaulams palaikyti. Šaltiniai: brokoliai, Briuselio kopūstai, kopūstai, špinatai, bulvės, braškės, pomidorai.
Vitaminas D padeda organizmui pasisavinti kalcį, fosforą ir magnį, reguliuoja kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse, padeda išvengti rachito, artrito ir osteoporozės, greičiau iš organizmo pašalina toksiškai veikiantį šviną, būtinas sveikai nervų sistemai ir imunitetui. Šaltiniai: žuvų taukai, jautienos ir menkės kepenys, ikrai, sviestas, pienas, sūris, kiaušinio trynys, mėsa, silkė, lašiša, ungurys. Žmogaus organizme Vitaminas D susidaro veikiant ultravioletiniams spinduliams (būnant saulėje, bet nepiktnaudžiaukite).
Vitaminas E pasižymi antioksidacinėmis*** savybėmis, saugo kūno ląsteles nuo laisvųjų radikalų žalingo poveikio, lėtina senėjimo procesus, skatina organizmo audinių atsinaujinimą, slopina daugelio kenksmingų medžiagų, sukeliančių riziką susirgti vėžiu, poveikį. Taip pat vitaminas reikalingas ląstelių membranų stabilumui palaikyti, saugo arterijų vidinę sienelę nuo kalkėjimo, aterosklerozės, mažina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, skatina gyti žaizdas, stiprina organizmo imunitetą, gali apsaugoti nuo kenksmingo ultravioletinių spindulių poveikio. Teiginiai, kad vitaminas E turi neuroprotekcinį poveikį ir gali apsaugoti nuo Parkinsono ligos, nebuvo patvirtinti klinikinėmis studijomis. Šaltiniai: randama daugelyje maisto produktų, daugiausia nerafinuotuose aliejuose, grūdinėse kultūrose, žirniuose, pupelėse, špinatuose, grikių kruopose, kukurūzuose, sojose, riešutuose, kiaušinio trynyje, pieno produktuose, mėsoje, menkės kepenėlėse.
Kofermentas Q 10 – tai riebaluose tirpi į vitaminą panaši medžiaga, esanti visose mūsų organizmo ląstelėse. Šią medžiagą gamina mūsų pačių organizmas, kadangi ji būtina normaliam ląstelių gyvenimui užtikrinti. KoQ10 atlieka energijos nešėjo funkciją. Antioksidacinis vitamino E poveikis neįmanomas nesant kofermento Q 10. Šaltiniai: daugiausia yra raudonoje mėsoje, kepenyse bei širdies raumenyje. Kofermentas Q 10 aukštoje temperatūroje suyra. Taigi, norėdami išsaugoti optimalų šios medžiagos kiekį maiste, neperkaitinkite jo. Beje, teigiama, kad žole mintančių gyvūnų organuose kofermento Q 10 kiekis didesnis nei gyvūnų, mintančių grūdais. Tačiau, net jei ant jūsų stalo kasdien puikuosis patiekalai iš žolėdžių gyvūnų organų, gauti pakankamą kofermento Q 10 kiekį vien tik su maistu praktiškai neįmanoma. Naujausių tyrimų duomenimis (2014 m.), KoQ10 nestabdo Parkinsono ligos progresavimo, kaip buvo manyta.
Omega 3 – tai polinesočiosios riebalų rūgštys, kitaip dar vadinamos geraisiais riebalais. Jos mažina blogojo cholesterolio ir trigliceridų kiekį, padeda sumažinti riebalų kiekį organizme, skystina kraują, taip sumažindama trombų susidarymo tikimybę, mažina kraujo spaudimą ir teigiamai veikia širdies ritmą, geriną kraujagyslių elastingumą ir mažina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, saugo nuo vėžinių susirgimų, gydo prostatos ligas, gerina regėjimą, skatina regeneracinius audinių procesus ir sulėtina organizmo senėjimo procesus, stiprina imunitetą, teigiamai veikia nervų sistemą ir gerina atmintį, teigiamai veikia sergančius diabetu. Omega 3 yra būtini tinkamam smegenų vystymuisi ir funkcionavimui. Šaltiniai: linų sėmenų, rapsų, kanapių, graikinių riešutų, kviečių gemalų ir sojų aliejai, pupelės, kiaušinio trynys, žalios lapinės daržovės ir riešutai.
Cinkas yra labai svarbus imuninės sistemos veiklai, padeda atsinaujinti ląstelėms, stiprina atsparumą infekcijoms, palaiko tinkamą prostatos bei vyriškų hormonų veiklą, dalyvauja virškinimo procese. Organizmui trūkstant cinko, lėtai gyja žaizdos, kamuoja nuovargis, nervinė įtampa, nuotaikų kaita, susilpnėja skonio ir uoslės jutimas, gali sutrikti regėjimas. Tačiau per didelis jo kiekis irgi yra kenksmingas. Šaltiniai: austrės, džiovinti jūros dumbliai, kviečių grūdai, sėlenos, sėmenys, kakava, graikiniai riešutai, saulėgrąžos, pupelės, sojų pupelės, kiaulių kepenys, kiauliena, veršiena, liesa jautiena, fermentiniai sūriai, arbatžolės, aguonos. Iš gyvulinės kilmės maisto produktų cinkas pasisavinimas geriau negu iš augalinės.
Magnis – gyvybiškai svarbus žmogaus organizmui mineralas, kuris dalyvauja daugiau kaip 300 fermentų veikloje, angliavandenių, riebalų apykaitoje, baltymų sintezėje, termoreguliacijos procese. Šis mineralas būtinas energijai ląstelėse kaupti ir tinkamai ją panaudoti nervų, plaučių, širdies ir raumenų veiklai, taip pat nervų laidumui, raumenų atsipalaidavimui. Šaltiniai: kakava, juodasis šokoladas, rugiai, kviečių sėlenos, avižų dribsniai, aguonos, arbatžolės/arbata, riešutai (migdolai, žemės, lazdynų, pistacijos), žirniai, pupelės, lęšiai, sojų pupelės, grikiai, špinatai, petražolių lapai, krapai, rūgštynės.
Kalcis reikalingas ne tik kaulams ar dantims. Kalcis reguliuoja širdies susitraukimų dažnį, retina pulsą, dalyvauja kraujo krešėjimo procese, taip pat padeda įveikti stresą, mažina nervų sistemos dirglumą. Kad organizmas geriau pasisavintų kalcį, jis į organizmą turi patekti su sava „svita“: fosforu, magniu, stronciu ir vitaminu D. Geriausiai kalcis pasisavinamas iš pieno ir jo produktų, žuvies, pupelių, žirnių, lęšių, svogūnų, kopūstų, visų rūšių riešutų. Vienu pagrindiniu kalcio šaltiniu išlieka geriamasis vanduo.
Selenas yra, manoma, pats svarbiausias elementas iš visų mikroelementų. Jis būtinas imuninei sistemai, normaliai skydliaukės veiklai, tai labai stiprus antioksidantas apsaugantis nuo vėžio, širdies susirgimų, radiacijos, sunkiųjų metalų ir kitų nuodingų junginių poveikio. Esant jo trūkumui, išsivysto širdies veiklos nepakankamumas, sutrinka skeleto raumenų veikla, pablogėja reprodukcinės savybės. Šaltiniai: beveik visi augalinės ir gyvulinės kilmės produktai, svogūnai, česnakai, grybai, žuvis, mėsa, grūdų gaminiai. Kadangi Lietuvos dirvožemyje seleno bemaž nėra, čia augusios daržovės jo turės mažiau. Seleno paros dozės viršijimas irgi yra kenksmingas.
____________________
*** Oksidacija yra normalus procesas, kuris vyksta visose organizmo ląstelėse. Šiame procese pasigaminančios kenksmingos medžiagos neigiamai įtakoja širdies ligų, vėžio ir Parkinsono ligų vystymąsi. Antioksidantai – tai vitaminų ir mineralų grupė, kurie padeda sumažinti kenksmingą oksidacijos poveikį.
Daugelis Parkinsono liga sergančių žmonių domisi nemedikamentine ligos terapija, tokia kaip akupunktūra, ajurveda, vaistažolės.
Nors šie gydymo būdai dažnai remiasi šimtmečių senumo technika, nėra pakankamai mokslinių įrodymų apie efektyvų alternatyvios medicinos taikymą Parkinsono ligos gydymui.
Tačiau sergantieji atranda papildomos terapijos naudą: padeda atsipalaiduoti, mažina stresą, depresiją, palengvina ligos simptomus.
Jei jūsų gydytojas neužsiminė jums įtraukti kokią nors alternatyvios medicinos terapijos priemonę, kuri papildytų tradicinį medikamentinį gydymą ir palengvintų jūsų ligos simptomus, prieš bandydami bet kokią papildomą terapiją, pasitarkite su savo gydytoju. Mūsų žiniomis tradicinės medicinos gydytojai teigiamai žiūri į alternatyvią mediciną, tačiau atsižvelgiant į jūsų vartojamus medikamentus, ligos eigą, simptomatiką, kai kurios priemonės jums gali netikti, pavyzdžiui, kai kurie augaliniai preparatai (vaistažolės) nerekomenduojami vartoti su kai kuriais PL vaistais.
Žolininkystė naudoja augalus ar augalų ekstraktus ligoms gydyti, jų prevencijai ar gydymui ir geros sveikatos skatinimui. Žolininkystė laikosi holistinio požiūrio – siekiama gydyti ne tik simptomus, bet ir visą žmogų bei skatinti kūną pasveikti.
Naudojamos visos augalo dalys – šaknys, lapai, stiebai ir sėklos, nes žolininkai mano, kad visa žolė turi didesnį gydomąjį potencialą. Vaistažolės gali būti gėrimų, tablečių, kapsulių, tepalų ir kremų pavidalu.
Tačiau net ir vaistažolės gali turėti šalutinį poveikį. O žolinių preparatų gamybos reguliavimo procedūros įvairiose šalyse skiriasi. Todėl gali kilti abejonių dėl žolinių vaistų saugumo.
Žolinių vaistų poveikis Parkinsono ligai beveik nėra tirtas.
Kai kurie vaistažolių preparatai gali turėti rimtų šalutinių poveikių ir būti nesuderinami su PL vaistais. Pavyzdžiui, jonažolė gali būti naudojama lengvai ar vidutinio sunkumo depresijai gydyti, tačiau jonažolė gali sutrikdyti PL gydymą. Prieš vartodami bet kokius augalinius vaistus, visada pasitarkite su gydytoju.
„Prieš kurį laiką buvo atsivežę senutę mamą, sergančią Parkinsono liga. Vos paėjo, o dabar giminaičiai džiaugėsi, kad nuo vaistažolių jau žvalesnė. Be abejo, ji nepasveiko, bet jei pagerėja savijauta – ir tai gerai.“ – pasakoja žolininkė Jadvyga Balvočiūtė.
Gal kam pravers keli žolininkės Nijolės Degutienės patarimai…
Homeopatija (gr. όμοιος ‘panašus’ + πάθος ‘skausmas, liga’) priskiriama alternatyviajai medicinai.
Homeopatijos pradininkas buvo Samuelis Hanemanas (1755–1843). Atlikdamas tyrimus ir bandymus jis pastebėjo, kad kartais reikia visai mažos medžiagų dozės, ir stimulą gavęs organizmas toliau gyja savaime, ir kuo mažesnė dozė, tuo didesnis efektas.
Principas: gydoma specialiu būdu paruošiamais preparatais, kuriuose atitinkamos medžiagos praktiškai arba visiškai nelieka ir kurie sveikam žmogui sukelia panašius simptomus į gydomų negalavimų. Gydymo principas grindžiamas principu similia similibus curantur (lot. „panašus gydo panašų“).
Homeopatinių vaistų poveikis paprastai aiškinamas tuo, kad vanduo nežinomu būdu „atsimena“ pirminę medžiagą, kuri buvo skiedžiama.
Pavyzdys. Įprastai nemiga gydoma vaistais, sukeliančiais dirbtinį miegą, kas gali sukelti šalutinį poveikį arba priklausomybę. O nemigos gydymui taikant homeopatiją, skiriamos ypatingai mažos medžiagos, pavyzdžiui, kavos, dozės, kas, kaip žinome, didelėmis dozėmis sukelia nemigą.
Nėra klinikinių įrodymų, kad homeopatija yra veiksminga Parkinsono ligos gydymui. Tačiau išbandžiusieji teigia, kad homeopatija pagerino kai kuriuos jų PL simptomus, pavyzdžiui:
- palengvino drebėjimą
- palengvino neramių kojų sindromo pasireiškimą;
- padėjo sumažinti raumenų mėšlungį;
- palengvino PL naktinių simptomų pasireiškimą;
- sumažino panikos priepuolius;
- sumažino nerimą ir depresiją.
Tik kvalifikuotas homeopatas gali parinkti medžiagas, atsižvelgdamas į paciento būklę ir simptomus. Tų pačių simptomų gydymui yra daugybė skirtingų homeopatinių preparatų, kuriuos kiekvienas žmogus toleruoja skirtingai. Tad čia viena priemonė netinka visiems.
Kvalifikuotas homeopatas būtinai atsižvelgs į jūsų ligos istoriją, gyvenimo būdą, netgi jūsų valgymo įpročius ir asmenybę.
Vartojant homeopatinius preparatus, jiems turėtų būti leidžiama ištirpti burnoje. Po to bent 15–20 minučių rekomenduojama nieko nevalgyti ir negerti.
Gydymo kursas yra individualus. Homeopatų tikslas – išgydyti ligos priežastį ir jos simptomus, o ne tik juos palengvinti ar nuslopinti.
Homeopatinis gydymas – holistinis.
Jei nuspręstumėte išbandyti homeopatiją, būtinai pasakykite savo gydytojui – homeopatiniai preparatai taip pat gali sąveikauti su PL vaistais.
Dėl moksliniais tyrimais taip ir nepatvirtinų homeopatijos gydomųjų savybių, homeopatija laikoma pseudomokslu medicinos srityje.
Šaltinis www.epda.eu.com
Parkinsono ligos simptomus pablogina ne tik raumenų sukaustymas ir įtampa, bet ir psichologinė, nervinė įtampa.
Masažas padeda sumažinti skausmą, stresą, nerimą, padeda esant depresijai, pagerina miego kokybę, atpalaiduoja raumenis ir sąnarius, padidina mobilumą ir lankstumą, be to pagerina medžiagų apykaitą, žarnyno veiklą, padeda esant vidurių užkietėjimui.
Galima pasirinkti įvairias masažo technikas. Švelnus masažas skatina endorfinų išsiskyrimą, skatina atsipalaidavimą ir mažina skausmą. Intensyvesnis masažas padeda ištempti sutrumpėjusius raumenis, padidina sąnarių lankstumą.
Pasakoja sergantieji: Jau ne vienerius metus 1 kartą per savaitę lankausi pas masažo specialistą. Taip jau nutiko, kad mano pasirinktas specialistas (rinkausi, kad būtų netoli namų) dirba būtent tokiu principu – ne 8-10 susitikimų kasdieną ar kas antrą dieną ir pusės metų ar metų pertrauka, o pastoviai – kartą per savaitę. Nors skausmingas vietas skauda, bet masažas mane vis tiek atpalaiduoja, dažniausiai užsnaudžiu ir masažuotojas po masažo leidžia man dar ketelą minučių numigti.
Nors Lietuvos startuolio „Fidens“ sukurta „ViLim Ball“ technologija orientuota į esencialinį tremorą bei pasižymi efektyvumu ir siekiant sumažinti sąnarių sąstingį, sergant reumatoidiniu artritu, kūrėjai, orientuodamiesi į istoriją – 1880 metais prancūzų neurologas Jean-Martin Charcot pastebėjo, jog sergantieji Parkinsono liga jaučia sumažėjusį tremorą po kelionės traukiniu ar jodinėjimo arkliais, ir pasaulyje atliekamus virpesių poveikio tyrimus bei studijas, siekia padėti ir sergantiesiems Parkinsono liga.
Terapijos poveikis labai individualus.
Kūrėjas suteikia galimybę išbandyti kamuoliuką.
Daugiau informacijos apie VILIM Ball rasite svetainėje vilim.lt.
Meditacija mažina stresą ir nerimą
Stresas yra praėjusio amžiaus pabaigos ir šio amžiaus pradžios nuodas. Žmonės jį patiria beveik kasdien, tai atsiliepia ne tik nuotaikai, bet ir sveikatai. Tą patį galima pasakyti ir apie nerimą. „Darbe patiriamas stresas gali prisidėti prie 120 000 mirčių kasmet. Nerimas darbe gali nužudyti daugiau amerikiečių nei diabetas, Alzheimeris ar gripas“, – rašo „Forbes“.
Kai esame pervargę ir apimti streso, apie produktyvumą šnekėti sunku. Pirmiau reikia atsipalaiduoti ir tik tuomet kibti į darbus. „The American Journal of Psychiatry“ paskelbė tyrimą, kad įvairios meditacijos programos padėjo žmonėms, jaučiantiems didelį klinikinį nerimą, taip pat daugumą tiriamųjų išgydė nuo depresijos.
Meditacija padeda lengviau susidoroti su stresu ir dėl šios priežasties kai kurie žmonės net numeta svorio – kai nebėra streso, nelieka ir emocinio valgymo poreikio.
Meditacija padeda užmigti
Neretam pažįstamas jausmas: kūnas ir protas pervargę, bet užmigti neišeina, nors tu ką. Lenda įvairiausios mintys, pradedame nervintis ir tampa dar sunkiau užmigti. Taip jaučiasi maždaug trečdalis žmonių, dauguma jų dirba protinį darbą.
Nemigą sumažinti gali meditacija. Tinkamai praktikuojama, ji padeda išmokti atsipalaiduoti ir „išjungti“ protą – to reikia, kad pavyktų užmigti.
Meditacija mažina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę
Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena dažniausių mirčių priežasčių visame pasaulyje. Dažnesnė už vėžį. Nors širdies ligos neretai genetiškai paveldimos, daug kas priklauso ir nuo mūsų gyvenimo būdo. Jei patiriame stresą ir nemėginame to kontroliuoti, mažai judame ir nesveikai maitinamės, nenuostabu, kad ir vidutinio amžiaus žmogus gali patirti insultą. Geriausias priešnuodis – meditacija. Amerikiečiai mokslininkai teigia, kad ji širdžiai gali padėti labiau nei vaistai.
Palengvina skausmus
Chroniškas skausmas – nesvarbu, kurią kūno dalį skaudėtų, – labai nemalonus ir sekinantis. Tačiau specialistų praktika rodo, kad meditacija sumažina stiprių nuskausminamųjų poreikį, nes aktyvina smegenų sritis, atsakingas už skausmo suvokimą. T. y. meditacija kontroliuoja skausmą. Tai veikia ne tik pažengusiems, bet ir pradedantiesiems.
Nuo ko pradėti
- Yra įvairių kursų ir mankštų programų, kur galite susipažinti su meditacija ir būti prižiūrimiems profesionalų.
- Taip pat sukurta ne viena išmanioji programėlė, siūlanti lengvai ir greitai pamedituoti. Pavyzdžiui, visame pasaulyje populiaria „Headspace“ programėle 10 dienų galima naudotis nemokamai (ne tik išmaniajame telefone, bet ir kompiuteryje ar planšetėje). Tiek pakaks, kad įgytumėte bazinių žinių. Programėlė pristatoma kaip smegenų mankšta: kad būtumėte sveiki ir laimingi, gerai išsimiegoję ir produktyvūs, turite treniruoti smegenis taip, kaip treniruojate kūną sporto klube.
- „Headspace“ skelbia, kad reguliari meditacija veiksmingai gydo ne tik nuo streso, nerimo ar širdies ir kraujagyslių ligų, bet ir pagerina tarpusavio santykius, dėmesio koncentraciją, padeda atsikratyti priklausomybių, skatina kūrybiškumą.
- Taip pat yra įvairiausių vaizdo pamokėlių, meditacijos ir autogeninių treniruočių „Youtube“ ir įvairiuose specializuotuose tinklalapiuose, kur galite kartu su specialistu ar klausydami įrašo pamėginti išmokti atsipalaiduoti.
- Medituoti reikėtų po 10 minučių kasdien, stengtis apie nieką negalvoti, būti čia ir dabar, su savimi. Po dviejų trijų savaičių turėtumėte pajusti teigiamą meditacijos poveikį.
Šaltinis 15min
Kaip gali padėti menas?
Yra daug atpalaiduojančių saviraiškos būdų. Tapyti, groti kokiu nors muzikiniu instrumentu ar tiesiog šokti savo kambaryje… Daugeliui sergančiųjų Parkinsono liga įvairūs jų pomėgiai padeda valdyti tam tikrus ligos simptomus.
Sergantieji pasakoja kaip jų mėgstami užsiėmimai – nuo karoliukų vėrimo iki grojimo pučiamaisiais muzikos instrumentais – padeda jiems suvaldyti Parkinsono ligos simptomus ir vispusiškai pagerina jų nuotaiką, būklę. Įvairios menų programos, tokios kaip šokis, palengvina ligos simptomus. Bet galima padėti sau ir mėgaujantis savo pomėgiais.
„Būkite kūrybingi ir stenkitės neriboti savęs dėl Parkinsono ligos.“ – pataria Rachelė Dolhun, medicinos mokslų daktarė, Michael J. Fox fondo (The Michael J. Fox Foundation for Parkinson’s Research) judėjimo sutrikimų specialistė. „Viena mano pacientė mėgo fotografuoti. Užuot atsisakiusi šio hobio dėl rankų drebėjimo, ji išnaudojo tremorą kurti savitą meną – nuotraukas su gražiais šešėliais, unikaliais šleifais, šviesos takais, kurie atsirasdavo dėl virpančių rankų.“
- Dainavimas stiprina balsą ir padeda garsiau kalbėti.
- Grojimas muzikos instrumentu, piešimas ne tik atpalaiduoja, bet ir padeda lavinti motorinius (judesių) įgūdžius.
- Panaudokite savo pomėgį, kad papasakotumėte apie Parkinsono ligą. Nesvarbu, ar nutapysite savo portretą, ar parašysite esė apie save – kūryba gali padėti kitiems geriau suprasti jūsų patirtį.
- Šokis padeda pusiausvyrai ir koordinacijai, eisenai ir lankstumui. Judėjimas pagal muziką padeda sumažinti sąstingio epizodus.
- Bet koks įdomus užsiėmimas, kuris teikia džiaugsmą, gali padėti atsipalaiduoti ir kontroliuoti ligos simptomus. Kažkam tai gali būti maisto ruošimas, netgi maisto pjaustymas gali sumažinti tremorą.
- Parkinsono liga gali suteikti jūsų pomėgiams kitokio atspalvio, gali padėti jums sukurti savitą stilių.
- Hobis gali padėti jums bendrauti su jūsų likimo draugais ar tiesiog su tais, kurie turi tokius pačius pomėgius. Neatsiribokite, bendraukite!
Šaltinis www.michaeljfox.org
„Dabar siuvinėju kasdien. Kartais net naktį, nes kitaip jau nebegaliu“, – Marijona Jurkienė įsitikinusi, jog siuvinėjimas jai padeda susigyventi su Parkinsono liga, kurios progresavimą ji ir pristabdo savo veikla. Vienas stambiausių M. Jurkienės paveikslų, kuris atkartoja legendinį Leonardo da Vinči šedevrą „Paskutinė vakarienė“.
