Kita pagalba
Atnaujinta 2021-01-19
Padėti sau galima atsakingai ir kūrybiškai žvelgiant į savo ligą.
Be atsakingo vaistų vartojimo, labai svarbu yra teisinga ir pilnavertė mityba – atsižvelgiant į vaistų vartojimo laiką, vaistų nesuderinamumą su maistu ir kitais faktoriais.
„Moksliniais tyrimais įrodyta, jog 15–30 minučių skiriant aerobiniams pratimams (pvz., pasivaikščiojimui, važinėjimui dviračiu ar lengvam pabėgiojimui) didėja ir protinis pajėgumas“, – pasakoja prof. A.Skurvydas. „Smegenų veiklą stimuliuoja ir kitos malonios veiklos: joga, sąmoningumo („mindfulness“) pratikos, žvejyba, buvimas gamtoje, kūryba, menas, visavertiškas miegas, bendravimas su žmonėmis, buvimas su draugais ir pan.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto neuropsichologė dr. Aistė Pranckevičienė akcentuoja ir tai, jog protiniam aktyvumui ypač kenkia emociniai sunkumai, tokie kaip depresija ar nerimas, lėtinis skausmas. Tad siekiant pagerinti smegenų veiklą, būtina pasirūpinti ir fizine, ir psichikos sveikata.
„Tyrimai rodo, kad ilgiau kognityvinius gebėjimus išsaugo žmonės, dirbantys sudėtingus ir kompleksinius darbus. Taigi kasdieniai iššūkiai, sprendimų paieška ir naujų dalykų mokymasis yra ne kas kita, kaip nuolatinė kognityvinių funkcijų treniruotė“, – sako dr. Aistė Pranckevičienė Besiskundžiantiems pablogėjusia atmintimi ar dėmesio koncentracija mokslininkė rekomenduoja spręsti kryžiažodžius, dalyvauti protų kovose, skaityti, žaisti stalo žaidimus, mokytis, pavyzdžiui, groti muzikos instrumentu, šokti pamokos, dirbti sode ir pan. „Kognityvinius gebėjimus stimuliuoja ir bendravimas, kelionės, kultūrinių renginių lankymas, savanoriavimas ir kitos veiklos, priverčiančios mus išeiti iš įprastos kasdienybės ribų“, – papildo specialistė.
Šaltinis www.15min.lt
FDA (JAV maisto ir vaistų administracija) išplatintame pranešime teigiama:
- natūralus – dar nereiškia kad saugus. Net ir augalinis, natūralus ar organinis produktas gali turėti šalutinių poveikių ar būti nesuderinamas su vartojamais vaistais;
- ką matai ir ką gauni ne visada sutampa. Tikroji papildo dozė gali skirtis nuo nurodytos etiketėje. Sudėtyje gali būti net toksiškų ingredientų;
- klaidinga manyti, kalbant apie maisto papildus, kad jie, jei ir nepadės, tai nepakenks.
Ir tai aktualu ne tik papildams, bet ir žoliniams, homeopatiniams preparatams.
Atlikta labai mažai tyrimų, įrodančių tvirtą vieno ar kito papildo naudą vienu ar kitu atveju. Nėra ištirtos visų, ar bent jau daugelio, papildų tarpusavio sąveikos, ar sąveikos su vaistais. Todėl vertėtų susimąstyti, ar vienu metu tinka gerti kelis papildus ir pan. Kaip ir nėra ištirta, kuo galima užsigerti papildus. Todėl ir vaistus, ir papildus saugiausia užgerti vandeniu.
Šaltinis www.michaeljfox.org
Ar reikia vartoti maisto papildus?
Parkinsono ligos simptomus pablogina ne tik raumenų sukaustymas ir įtampa, bet ir psichologinė, nervinė įtampa.
Masažo nauda
Masažas padeda sumažinti skausmą, stresą, nerimą, padeda esant depresijai, pagerina miego kokybę, atpalaiduoja raumenis ir sąnarius, padidina mobilumą ir lankstumą, be to pagerina medžiagų apykaitą, žarnyno veiklą, padeda esant vidurių užkietėjimui.
Galima pasirinkti įvairias masažo technikas. Švelnus masažas skatina endorfinų išsiskyrimą, skatina atsipalaidavimą ir mažina skausmą. Intensyvesnis masažas padeda ištempti sutrumpėjusius raumenis, padidina sąnarių lankstumą.
Pasakoja sergantieji: Jau ne vienerius metus 1 kartą per savaitę lankausi pas masažo specialistą. Taip jau nutiko, kad mano pasirinktas specialistas (rinkausi, kad būtų netoli namų) dirba būtent tokiu principu – ne 8-10 susitikimų kasdieną ar kas antrą dieną ir pusės metų ar metų pertrauka, o pastoviai – kartą per savaitę. Nors skausmingas vietas skauda, bet masažas mane vis tiek atpalaiduoja, dažniausiai užsnaudžiu ir masažuotojas po masažo leidžia man dar keletą minučių numigti.
Meditacija mažina stresą ir nerimą
Stresas yra praėjusio amžiaus pabaigos ir šio amžiaus pradžios nuodas. Žmonės jį patiria beveik kasdien, tai atsiliepia ne tik nuotaikai, bet ir sveikatai. Tą patį galima pasakyti ir apie nerimą. „Darbe patiriamas stresas gali prisidėti prie 120 000 mirčių kasmet. Nerimas darbe gali nužudyti daugiau amerikiečių nei diabetas, Alzheimeris ar gripas“, – rašo „Forbes“.
Kai esame pervargę ir apimti streso, apie produktyvumą šnekėti sunku. Pirmiau reikia atsipalaiduoti ir tik tuomet kibti į darbus. „The American Journal of Psychiatry“ paskelbė tyrimą, kad įvairios meditacijos programos padėjo žmonėms, jaučiantiems didelį klinikinį nerimą, taip pat daugumą tiriamųjų išgydė nuo depresijos.
Meditacija padeda lengviau susidoroti su stresu ir dėl šios priežasties kai kurie žmonės net numeta svorio – kai nebėra streso, nelieka ir emocinio valgymo poreikio.
Meditacija padeda užmigti
Neretam pažįstamas jausmas: kūnas ir protas pervargę, bet užmigti neišeina, nors tu ką. Lenda įvairiausios mintys, pradedame nervintis ir tampa dar sunkiau užmigti. Taip jaučiasi maždaug trečdalis žmonių, dauguma jų dirba protinį darbą.
Nemigą sumažinti gali meditacija. Tinkamai praktikuojama, ji padeda išmokti atsipalaiduoti ir „išjungti“ protą – to reikia, kad pavyktų užmigti.
Meditacija mažina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę
Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena dažniausių mirčių priežasčių visame pasaulyje. Dažnesnė už vėžį. Nors širdies ligos neretai genetiškai paveldimos, daug kas priklauso ir nuo mūsų gyvenimo būdo. Jei patiriame stresą ir nemėginame to kontroliuoti, mažai judame ir nesveikai maitinamės, nenuostabu, kad ir vidutinio amžiaus žmogus gali patirti insultą. Geriausias priešnuodis – meditacija. Amerikiečiai mokslininkai teigia, kad ji širdžiai gali padėti labiau nei vaistai.
Meditacija palengvina skausmus
Chroniškas skausmas – nesvarbu, kurią kūno dalį skaudėtų, – labai nemalonus ir sekinantis. Tačiau specialistų praktika rodo, kad meditacija sumažina stiprių nuskausminamųjų poreikį, nes aktyvina smegenų sritis, atsakingas už skausmo suvokimą. T. y. meditacija kontroliuoja skausmą. Tai veikia ne tik pažengusiems, bet ir pradedantiesiems.
Nuo ko pradėti
- Yra įvairių kursų ir mankštų programų, kur galite susipažinti su meditacija ir būti prižiūrimiems profesionalų.
- Taip pat sukurta ne viena išmanioji programėlė, siūlanti lengvai ir greitai pamedituoti. Pavyzdžiui, visame pasaulyje populiaria „Headspace“ programėle 10 dienų galima naudotis nemokamai (ne tik išmaniajame telefone, bet ir kompiuteryje ar planšetėje). Tiek pakaks, kad įgytumėte bazinių žinių. Programėlė pristatoma kaip smegenų mankšta: kad būtumėte sveiki ir laimingi, gerai išsimiegoję ir produktyvūs, turite treniruoti smegenis taip, kaip treniruojate kūną sporto klube.
- „Headspace“ skelbia, kad reguliari meditacija veiksmingai gydo ne tik nuo streso, nerimo ar širdies ir kraujagyslių ligų, bet ir pagerina tarpusavio santykius, dėmesio koncentraciją, padeda atsikratyti priklausomybių, skatina kūrybiškumą.
- Taip pat yra įvairiausių vaizdo pamokėlių, meditacijos ir autogeninių treniruočių „Youtube“ ir įvairiuose specializuotuose tinklalapiuose, kur galite kartu su specialistu ar klausydami įrašo pamėginti išmokti atsipalaiduoti.
- Medituoti reikėtų po 10 minučių kasdien, stengtis apie nieką negalvoti, būti čia ir dabar, su savimi. Po dviejų trijų savaičių turėtumėte pajusti teigiamą meditacijos poveikį.
Šaltinis 15min
Kaip gali padėti menas?
Yra daug atpalaiduojančių saviraiškos būdų. Tapyti, groti kokiu nors muzikiniu instrumentu ar tiesiog šokti savo kambaryje… Daugeliui sergančiųjų Parkinsono liga įvairūs jų pomėgiai padeda valdyti tam tikrus ligos simptomus.
Sergantieji pasakoja kaip jų mėgstami užsiėmimai – nuo karoliukų vėrimo iki grojimo pučiamaisiais muzikos instrumentais – padeda jiems suvaldyti Parkinsono ligos simptomus ir vispusiškai pagerina jų nuotaiką, būklę. Įvairios menų programos, tokios kaip šokis, palengvina ligos simptomus. Bet galima padėti sau ir mėgaujantis savo pomėgiais.
„Būkite kūrybingi ir stenkitės neriboti savęs dėl Parkinsono ligos“
– pataria Rachelė Dolhun, medicinos mokslų daktarė, Michael J. Fox fondo (The Michael J. Fox Foundation for Parkinson’s Research) judėjimo sutrikimų specialistė. „Viena mano pacientė mėgo fotografuoti. Užuot atsisakiusi šio hobio dėl rankų drebėjimo, ji išnaudojo tremorą kurti savitą meną – nuotraukas su gražiais šešėliais, unikaliais šleifais, šviesos takais, kurie atsirasdavo dėl virpančių rankų.“
- Dainavimas stiprina balsą ir padeda garsiau kalbėti.
- Grojimas muzikos instrumentu, piešimas ne tik atpalaiduoja, bet ir padeda lavinti motorinius (judesių) įgūdžius.
- Panaudokite savo pomėgį, kad papasakotumėte apie Parkinsono ligą. Nesvarbu, ar nutapysite savo portretą, ar parašysite esė apie save – kūryba gali padėti kitiems geriau suprasti jūsų patirtį.
- Šokis padeda pusiausvyrai ir koordinacijai, eisenai ir lankstumui. Judėjimas pagal muziką padeda sumažinti sąstingio epizodus.
- Bet koks įdomus užsiėmimas, kuris teikia džiaugsmą, gali padėti atsipalaiduoti ir kontroliuoti ligos simptomus. Kažkam tai gali būti maisto ruošimas, netgi maisto pjaustymas gali sumažinti tremorą.
- Parkinsono liga gali suteikti jūsų pomėgiams kitokio atspalvio, gali padėti jums sukurti savitą stilių.
- Hobis gali padėti jums bendrauti su jūsų likimo draugais ar tiesiog su tais, kurie turi tokius pačius pomėgius. Neatsiribokite, bendraukite!
Šaltinis www.michaeljfox.org
Sergančiųjų patirtis: „Dabar siuvinėju kasdien. Kartais net naktį, nes kitaip jau nebegaliu“, – Marijona Jurkienė įsitikinusi, jog siuvinėjimas jai padeda susigyventi su Parkinsono liga, kurios progresavimą ji ir pristabdo savo veikla. Vienas stambiausių M. Jurkienės paveikslų, kuris atkartoja legendinį Leonardo da Vinči šedevrą „Paskutinė vakarienė“.
ViLim Ball
Nors Lietuvos startuolio „Fidens“ sukurta „ViLim Ball“ technologija orientuota į esencialinį tremorą bei pasižymi efektyvumu ir siekiant sumažinti sąnarių sąstingį, sergant reumatoidiniu artritu, kūrėjai, orientuodamiesi į istoriją – 1880 metais prancūzų neurologas Jean-Martin Charcot pastebėjo, jog sergantieji Parkinsono liga jaučia sumažėjusį tremorą po kelionės traukiniu ar jodinėjimo arkliais, ir pasaulyje atliekamus virpesių poveikio tyrimus bei studijas, siekia padėti ir sergantiesiems Parkinsono liga.
Terapijos poveikis labai individualus.
Kūrėjas suteikia galimybę išbandyti kamuoliuką.
Daugiau informacijos apie VILIM Ball rasite svetainėje vilim.lt
Alternatyvi medicina? Kodėl gi ne!
Daugelis Parkinsono liga sergančių žmonių domisi nemedikamentine ligos terapija, tokia kaip akupunktūra, ajurveda, vaistažolės.
Nors šie gydymo būdai dažnai remiasi šimtmečių senumo technika, nėra pakankamai mokslinių įrodymų apie efektyvų alternatyvios medicinos taikymą Parkinsono ligos gydymui.
Tačiau sergantieji atranda papildomos terapijos naudą: padeda atsipalaiduoti, mažina stresą, depresiją, palengvina ligos simptomus.
Jei jūsų gydytojas neužsiminė jums įtraukti kokią nors alternatyvios medicinos terapijos priemonę, kuri papildytų tradicinį medikamentinį gydymą ir palengvintų jūsų ligos simptomus, prieš bandydami bet kokią papildomą terapiją, pasitarkite su savo gydytoju. Mūsų žiniomis tradicinės medicinos gydytojai teigiamai žiūri į alternatyvią mediciną, tačiau atsižvelgiant į jūsų vartojamus medikamentus, ligos eigą, simptomatiką, kai kurios priemonės jums gali netikti, pavyzdžiui, kai kurie augaliniai preparatai (vaistažolės) nerekomenduojami vartoti su kai kuriais PL vaistais.
Akupunktūra yra tradicinės kinų medicinos dalis.
Akupunktūros specialistai tradiciškai tiki, kad Chi (Qi) energija kanalais teka aplink kūną. Kai šiuos kanalus užblokuoja fiziniai ir emociniai veiksniai, tokie kaip nerimas, stresas, netinkama mityba, infekcijos ar traumos, blogėja sveikata ir atsiranda disbalansas.
Akupunktūra padidina energijos lygį, skatina atsipalaidavimą, gerina apetitą, nuotaiką, bendrą savijautą, mažina stresą. Akupunktūros veiksmingumas skausmo malšinimui yra pagrįstas tyrimais.
Akupunktūra gali palengvinti motorinius PL simptomus. Bet ypač efektyviai akupunktūra gali veikti nemotorinius PL simptomus: miego sutrikimus, nerimą, virškinimo sutrikimus.
Technika: specialistas įduria vienkartines plonas adatėles į atitinkamai problemai parinktus taškus. Nors visame kūne yra apie 500 akupunktūros taškų, patyręs akupunktūros specialistas gali naudoti ne daugiau kaip ~12 taškų vienos procedūros metu. Taškus specialistas gali parinkti skirtingus, jums atvykus procedūrai ryte ar popiet. Taškas gali būti visiškai ne šalia gydomo organo!
Geras akupunktūros specialistas pirmojo susitikimo metu užsirašys jūsų ligos istoriją, simptomus, nusiskundimus, įvertinti bendrą sveikatos būklę.
Gydymo kursas neturėtų apsiriboti tam tikru griežtu (8-10) procedūrų skaičiumi. Net ir pagerėjus būklei, terapija neturi būti iškart nutraukta.
Šaltinis www.epda.eu
Dėkojame gydytojui, akupunktūros specialistui, medicinos mokslų daktarui Dainiui Butvilui už konsultaciją, ruošiant informaciją.
Homeopatija (gr. όμοιος ‘panašus’ + πάθος ‘skausmas, liga’) priskiriama alternatyviajai medicinai.
Homeopatijos pradininkas buvo Samuelis Hanemanas (1755–1843). Atlikdamas tyrimus ir bandymus jis pastebėjo, kad kartais reikia visai mažos medžiagų dozės, ir stimulą gavęs organizmas toliau gyja savaime, ir kuo mažesnė dozė, tuo didesnis efektas.
Principas: gydoma specialiu būdu paruošiamais preparatais, kuriuose atitinkamos medžiagos praktiškai arba visiškai nelieka ir kurie sveikam žmogui sukelia panašius simptomus į gydomų negalavimų. Gydymo principas grindžiamas principu similia similibus curantur (lot. „panašus gydo panašų“).
Homeopatinių vaistų poveikis paprastai aiškinamas tuo, kad vanduo nežinomu būdu „atsimena“ pirminę medžiagą, kuri buvo skiedžiama.
Pavyzdys
Įprastai nemiga gydoma vaistais, sukeliančiais dirbtinį miegą, kas gali sukelti šalutinį poveikį arba priklausomybę. O nemigos gydymui taikant homeopatiją, skiriamos ypatingai mažos medžiagos, pavyzdžiui, kavos, dozės, kas, kaip žinome, didelėmis dozėmis sukelia nemigą.
Nėra klinikinių įrodymų, kad homeopatija yra veiksminga Parkinsono ligos gydymui. Tačiau išbandžiusieji teigia, kad homeopatija pagerino kai kuriuos jų PL simptomus, pavyzdžiui:
- palengvino drebėjimą
- palengvino neramių kojų sindromo pasireiškimą;
- padėjo sumažinti raumenų mėšlungį;
- palengvino PL naktinių simptomų pasireiškimą;
- sumažino panikos priepuolius;
- sumažino nerimą ir depresiją.
Tik kvalifikuotas homeopatas gali parinkti medžiagas, atsižvelgdamas į paciento būklę ir simptomus. Tų pačių simptomų gydymui yra daugybė skirtingų homeopatinių preparatų, kuriuos kiekvienas žmogus toleruoja skirtingai. Tad čia viena priemonė netinka visiems.
Kvalifikuotas homeopatas būtinai atsižvelgs į jūsų ligos istoriją, gyvenimo būdą, netgi jūsų valgymo įpročius ir asmenybę.
Vartojant homeopatinius preparatus, jiems turėtų būti leidžiama ištirpti burnoje. Po to bent 15–20 minučių rekomenduojama nieko nevalgyti ir negerti.
Gydymo kursas yra individualus. Homeopatų tikslas – išgydyti ligos priežastį ir jos simptomus, o ne tik juos palengvinti ar nuslopinti.
Homeopatinis gydymas – holistinis.
Jei nuspręstumėte išbandyti homeopatiją, būtinai pasakykite savo gydytojui – homeopatiniai preparatai taip pat gali sąveikauti su PL vaistais.
Dėl moksliniais tyrimais taip ir nepatvirtinų homeopatijos gydomųjų savybių, homeopatija laikoma pseudomokslu medicinos srityje.
Šaltinis www.epda.eu.com
Gydymas vaistažolėmis
Žolininkystė naudoja augalus ar augalų ekstraktus ligoms gydyti, jų prevencijai ar gydymui ir geros sveikatos skatinimui. Žolininkystė laikosi holistinio požiūrio – siekiama gydyti ne tik simptomus, bet ir visą žmogų bei skatinti kūną pasveikti.
Naudojamos visos augalo dalys – šaknys, lapai, stiebai ir sėklos, nes žolininkai mano, kad visa žolė turi didesnį gydomąjį potencialą. Vaistažolės gali būti gėrimų, tablečių, kapsulių, tepalų ir kremų pavidalu.
Tačiau net ir vaistažolės gali turėti šalutinį poveikį. O žolinių preparatų gamybos reguliavimo procedūros įvairiose šalyse skiriasi. Todėl gali kilti abejonių dėl žolinių vaistų saugumo.
Žolinių vaistų poveikis Parkinsono ligai beveik nėra tirtas.
Kai kurie vaistažolių preparatai gali turėti rimtų šalutinių poveikių ir būti nesuderinami su PL vaistais. Pavyzdžiui, jonažolė gali būti naudojama lengvai ar vidutinio sunkumo depresijai gydyti, tačiau jonažolė gali sutrikdyti PL gydymą. Prieš vartodami bet kokius augalinius vaistus, visada pasitarkite su gydytoju.
„Prieš kurį laiką buvo atsivežę senutę mamą, sergančią Parkinsono liga. Vos paėjo, o dabar giminaičiai džiaugėsi, kad nuo vaistažolių jau žvalesnė. Be abejo, ji nepasveiko, bet jei pagerėja savijauta – ir tai gerai.“ – pasakoja žolininkė Jadvyga Balvočiūtė.
Gal kam pravers keli žolininkės Nijolės Degutienės patarimai…