Kita pagalba

RUOŠIAMA

Padėti sau galima atsakingai ir kūrybiškai žvelgiant į savo ligą. Be atsakingo vaistų vartojimo, labai svarbu yra teisinga ir pilnavertė mityba – atsižvelgiant į vaistų vartojimo laiką ir vaistų nesuderinamumą su maistu ir kitais faktoriais.

„Moksliniais tyrimais įrodyta, jog 15–30 minučių skiriant aerobiniams pratimams (pvz., pasivaikščiojimui, važinėjimui dviračiu ar lengvam pabėgiojimui)  didėja ir protinis pajėgumas“, – pasakoja prof. A.Skurvydas. „Smegenų veiklą stimuliuoja ir kitos malonios veiklos: joga, sąmoningumo („mindfulness“) pratikos, žvejyba, buvimas gamtoje, kūryba, menas, visavertiškas miegas, bendravimas su žmonėmis, buvimas su draugais ir pan.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto neuropsichologė dr. Aistė Pranckevičienė, gerai pažįstama kai kuriems Parkinsono ligos pacientams, akcentuoja ir tai, jog protiniam aktyvumui ypač kenkia emociniai sunkumai, tokie kaip depresija ar nerimas, lėtinis skausmas. Tad siekiant pagerinti smegenų veiklą, būtina pasirūpinti ir fizine, ir psichikos sveikata.

„Tyrimai rodo, kad ilgiau kognityvinius (žr. žodyną) gebėjimus išsaugo žmonės, dirbantys sudėtingus ir kompleksinius darbus. Taigi kasdieniai iššūkiai, sprendimų paieška ir naujų dalykų mokymasis yra ne kas kita, kaip nuolatinė kognityvinių funkcijų treniruotė“, – sako dr. Aistė Pranckevičienė Besiskundžiantiems pablogėjusia atmintimi ar dėmesio koncentracija mokslininkė rekomenduoja spręsti kryžiažodžius, dalyvauti protų kovose, skaityti, žaisti stalo žaidimus, mokytis, pavyzdžiui, groti muzikos instrumentu, šokti pamokos, dirbti sode ir pan. „Kognityvinius gebėjimus stimuliuoja ir bendravimas, kelionės, kultūrinių renginių lankymas, savanoriavimas ir kitos veiklos, priverčiančios mus išeiti iš įprastos kasdienybės ribų“, – papildo specialistė. 

Šaltinis www.15min.lt

JUDĖJIMAS, MANKŠTA, SPORTAS

  • KAIP MANKŠTINTIS, JUDĖTI, SPORTUOTI
  • TEMPIMO PRATIMAI
  • PRATIMAI PUSIAUSVYRAI. Video
  • TAI CHI
  • ŠIAURIETIŠKAS ĖJIMAS
  • Aktyvių-pasyvių judesių TRENIRUOKLIS VIVA 2 PARKINSON
  • SMEGENŲ MANKŠTA

Fiziniai pratimai tiesiogiai nemažina motorinių simptomų, tačiau gerina funkcinę veiklą. Mankšta turi apsauginį poveikį – padeda smegenims efektyviau naudoti dopaminą, gerina koordinaciją, pusiausvyrą, lankstumą, eiseną, padeda išlaikyti stiprius kaulus ir gali palengvinti distoniją bei kitus simptomus, apsaugoti nuo griuvimų rizikos. Be to, yra labai geras jausmas, kai supranti, kad šiandien esi šiek tiek tvirtesnis, stipresnis, lankstesnis, nei buvai prieš pusmetį, kad jau visas mėnuo kai nueini ilgesnę distanciją, nei nueidavai prieš metus. Tos emocijos nuteikia labai pozityviai. Geros emocijos mūsų geresnei sveikatai!

Mankštintis reikia ne tik sanatorijoje, gavus reabilitaciją. Mankštintis reikia nuolat, kiekvieną dieną. Tad ir namuose turėkite sporto kilimėlį.

Paprašykite kineziterapeuto sudaryti jums tinkančią mankštos programą. Ją turi sudaryti pratimai stuburui bei giliesiems raumenims, koordinacijai, lankstumui susilpnėjusiai raumenų jėgai, kiekvienai atskirai raumenų grupei. Reikalingi:

  • Didelių amplitudžių (judesių, žingsnių, mostų) pratimai, padedantys kovoti su Parkinsono ligai būdingais susmulkėjusiais judesiais.
  • Pratimai skirti motorikai: pusiausvyrai, laikysenai, judrumui, lankstumui, atsipalaidavimui. Pratimai pusiausvyrai padės sumažinti kritimų riziką.
  • Raumenų tempimo pratimai.
  • Pratimai skirti rankų smulkiajai motorikai, t.y. ergoterapiniai pratimai.
  • Jėgos ir ištvermės pratimai.
  • Pratimai, užduotys nemotoriniams simptomams, kognityvinei funkcijai lavinti: atminčiai, mąstymui, loginiam mąstymui (kryžiažodžiai, užduočių sprendimas ir pan.).
  • Socialinių įgūdžių ugdymo pratimai, kurie padėtų kovoti su ypač dažna sergančiųjų saviizoliacija.
  • Aktyvus judesys, suderintas su atminties, orientacijos lavinimu.

Mankštinimosi taisyklės

  • Reguliarumas! Mankštintis reikia kasdien.
  • Malonumas! Mankštos darymas neturi būti prievole ir sukelti stresą.
  • Protas! Ir mankštintis reikia „su protu“. Mankštos intensyvumas turi atitikti jūsų fizinę būklę.
  • Be skausmo! Nei vienas pratimas neturi sukelti skausmo. Jei skauda, raskite momentą iki kurio dar neskauda ir atlikite pratimą iki tos ribos. O gal reikia kiek pakeisti kūno padėti, kad nesukelti skausmo.
  • Taisyklingai! Jei pratimo atlikti taisyklingai neįmanoma – pratimo atsisakykite, pakeiskite jį kitu.
  • Atraskite sau tinkamą mankštinimosi būdą ir laiką. Mankšta prieš miegą ne visuomet garantuoja gerą miego kokybę, kartais turi visiškai priešingą poveikį.
  • Mankštintis kasdien 1 val. (galima 3 kartus po 20 min. arba 4 kartus po 15 min.).
  • Saugiai! Įsitikinkite, kad mankštinimosi aplinka yra saugi. Pavyzdžiui, treniruotis namuose, kai esate vienas, ne visuomet gali būti saugu: galite paslysti, užkliūti, susižeisti.
  • Jei iki šiol nebuvote fiziškai aktyvus, šiandien pats laikas pradėti! Pradėkite nuo trumpų treniruočių ir palaipsniui jas ilginkite. Nepersistenkite! Venkite sudėtingų pratimų. Bet ir nepasiduokite!
  • Būkite atsakingi! Bet būtinai mankštinkitės, tik pasirinkite sau tinkamą būdą ir saugią aplinką!

Po mankštos jaučiatės blogiau? Jūsų ligos simptomai pablogėja? Tam gali būti kelios priežasčių:

  • Jūsų kūnas patiria stresą. Reiktų sutrumpinti makštą 5-10 min., atsipalaiduoti, pamedituoti.
  • Jūsų vartojami vaistai/dozė nėra optimaliai parinkti, todėl greitai baigiasi jų poveikis. Aptarkite tai su gydytoju.
  • Jūs pavargęs. Bet nenustokite mankštintis. Mankštinkitės kasdien, bet mažesniu krūviu, kol pajusite, kad galite jį po truputį didinti.
  • Jūsų atliekama mankšta nėra efektyvi. Nepamirškite įtraukti visus sergantiesiems Parkinsono liga reikalingus mankštos elementus (žr. aukščiau).

Judėjimas 

Būtinas! Visų pirma, fizinis aktyvumas turi teikti emocinį pasitenkinimą. Mažiausiai ką galite dėl savęs padaryti – tai:

  • išeiti kasdien pasivaikščioti. Nepamirškite rankų mostų! Ėjimas mažai mosuojant rankomis arba visai jų nejudinant, kas būdinga sergant Parkinsono liga, padidina ėjimo pastangas 12 %, o tai atitinka 10 kg sveriančios kuprinės nešimą arba tai reiškia, kad ėjimas sulėtėja 20 %. Jei nesiseka „įjungti“ rankų mostų einant, būtina į mankštos programą įtraukti ėjimą su rankų mostais – labai tinka žygiavimas.
  • kaip fizinis aktyvumas tinka ir šokiai, net sodininkystė.
  • aerobinės treniruotės. LSU profesorius paaiškina kas tai: „Viena iš senėjimo teorijų – senstančios ląstelės savęs nesugeba išvalyti. Naujausi tyrimai rodo kad aerobiniai (aero – oras) pratimai yra efektyvūs ląstelių valymui ir atjauninmui. Tai gali būti pasivaikščiojimas, važiavimas dviračiu ar kt. Svarbu, kad būtų lėtas, nedidelio fizinio intensyvumo krūvis, kurio metu širdies susitraukimo dažnis būtų apie 120 kartų per minutę. Tai tokio tokio intensyvumo krūvis, kad dar nepritrūksta oro ir galima susikalbėti su kitu žmogumi. Deguonis reikalingas organizmo energijos gamybai. Todėl kai jo pakanka, veikia fagocitozė, kuri, vaizdžiai tariant, valo ląsteles, kad būtų vietos naujų baltymų „statybai“, kad ląstelė būtų sveika.“

Sportas

Protingam sportavimui galite pasirinkti jums mielą sporto šaką:

  • golfą;
  • važiavimą dviračiu;
  • nekontaktinį boksą (kuris rodo ypač gerus rezultatus ir yra ypač aktyviai taikoma terapijos priemonė sergantiesiems Parkinsono liga JAV);
  • irklavimą;
  • plaukimą;
  • pilates;
  • Tai Chi;
  • vandens aerobiką;
  • jogą (pasitarkite su gydytoju, jei jums atlikta GSS/DBS);
  • kitos sporto šakos ar fizinis aktyvumas, kuris jums patinka.

Stenkitės būti aktyvūs bent 30–45 minutes per dieną.

Tempimo pratimų kompleksą sergantiems Parkinsono liga rasite čia

Atminkite, net ir atliekant tempimo pratimus, neturite jausti skausmo. Tempimas turi būti atliekamas IKI tos ribos, kai prasideda skausmas.

Pusiausvyrą lavinantys pratimai padeda sumažinti griuvimų riziką.

Du pratimai pusiausvyrai, kurie sustiprins jūsų kojas, klubų ir šlaunų raumenis. Pusiausvyros treniruotės padės sumažinti kritimų riziką. Pratimus pakartokite 3 kartus po 8-12 judesių, 2-3 kartus per savaitę. Labai svarbus jūsų saugumas. Pirmam pratimui atlikti pasirinkite stabilią atramą, kuri nevirstų ir kurios galėtumėte laikytis (nebūtinai kėdę). Stovėkite tiesiai. Pratimą atlikite abiems kojoms. Antram pratimui atlikti kėdę pastatykite prie sienos. Jei norite pratimą pasunkinti ant kėdės sėskitės taip, kad nesiremtumėte į atlošą. Kojų nesuglauskite, jos turi būti pečių plotyje.

Dar vienas pratimas pusiausvyrai. Atliekamas arti sienos dėl saugumo. Kelis kartus atlikę judesius viena koja, apsisukite ir atlikite tokius pačius judesius kita koja. Ir dar kartą pakartokite pratimą viena ir kita koja.

BALANCE – the key to avoiding a fall and possible hospital stay. Our DTD outcomes show clinically significant improvement in Fall Risk. Try this drill. Perform near a wall for safety. Good luck!

Опубліковано Delay the Disease – Exercise & Parkinson's Субота, 8 лютого 2020 р.

Paprašėme Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto Reabilitacijos klinikos Magistro studijų pirmo kurso studentės UGNĖS BRUSOKAITĖS, kurios Bakalauro studijų programos baigiamasis darbas buvo apie kineziterapijos, atliekamos pagal Tai Chi metodą, poveikį asmenų, sergančių Parkinsono liga, pusiausvyrai, koordinacijai ir emocinei būklei, papasakoti daugiau apie Tai Chi:

Poveikis motoriniams simptomams

Tai Chi – tai tradicinis Kinų kovos menas, praktikuojamas ir tobulinamas nuo 13 amžiaus, ir taikomas rytų medicinoje, o šiuo metu ir visame pasaulyje, kaip gydomoji mankšta.

Reguliariai praktikuojama Tai Chi turi išties didelę naudą sveikatai. Naujausiais duomenimis Tai Chi yra saugus ir veiksmingas pacientams sergantiems Parkinsono liga. Teigiams Tai Chi poveikis pasireiškia jau po dviejų mėnesių.

Pratimų pagrindą sudaro ritmiški svorio perkėlimai nuo vienos kojos ant kitos, simetriniai pėdų žingsniavimai, nuolatinis padėties keitimas iš sėdimos į stovimą, atraminės padėties siaurinimas ar platinimas bei nuolatinis judėjimo strategijų keitimas. Atliekant  Tai Chi pratimus, būtina judesių kontrolė ir koordinacija. Šios metodikos pratimai yra simetriniai, atliekami kiekvienoje kūno pusėje ir asimetriškai atliekami rankų judesiai. Taip pat Tai Chi pratimai reikalauja koordinuotų galvos judesių, kai tam tikrų pratimų metu, galva kartu su žvilgsniu turi sekti ranką, kuri pirmauja.

Tokiu būdu Tai Chi pratimai:

  • Padeda išlaikyti pusiausvyrą ir stabilią padėtį.
  • Pagerina kūno dalių savitarpio išsidėstymo jutimo funkcijas.
  • Padeda sumažinti kritimų riziką.
  • Padeda greitesniam ir tolygesniam ėjimui, ilgesniam žingsniui.
  • Palengvina ėjimą: sudaro galimybę lengviau pradėti eiti, arba sustoti.
  • Pagerina mobilumą.
  • Pagerina judesių koordinaciją.
  • Padeda sumažinti dizkinezijos simptomus.
  • Moko funkcinio mobilumo, kuris padeda savarankiškai  ir saugiai atlikti kasdienes užduotis.
  • Palengvina judesius: persikelti iš sėdimos į stovimą padėtį, pasilenkti į priekį, paimti daiktą.
  • Padeda suprasti ir suvokti savo kūną bei judėjimą.
  • Pagerina fizines savybes.

Poveikis nemotoriniams simptomams

Tai Chi – puikus būdas sumažinti nemotorinius Parkinsono ligos simptomus bei pagerinti savarankiškumą, gyvenimo kokybę. Tai Chi susieja tris pagrindinius komponentus: judėjimą, gilų kvėpavimą ir meditaciją. Padidina noradreanlino, kuris parodo, kad simpatinė nervų sistema aktyvuojasi, ir sumažina seilių kortizolio koncentraciją, išsiskyrimą, o tai reiškia, kad Tai Chi yra mažo intensyvumo mankšta, kuri yra panaši į meditaciją. Reguliariai praktikuojami Tai Chi pratimai:

  • Pagerina psichologinius simptomus.
  • Sumažina stresinę įtampą.
  • Mažina nerimą, depresiją.
  • Mažina kritimų baimę
  • Pagerina nuotaiką.
  • Padeda subalansuoti emocijas, nusiraminti, atsipalaiduoti.
  • Pagerina gyvenimo kokybę.
  • Padeda siekti harmonijos su savimi ir supančiu pasauliu.
  • Didina pasitikėjimą savimi, savarankiškumą.
  • Padeda koreguoti miego problemas.
  • Sustiprina imuninę sistemą.
  • Gerina širdies veiklą ir kraujotaką.
  • Pagerina kognityvinę funkciją. Kognityvinė funkcija apima kelias sferas – dėmesio sutelkimą, atmintį, kalbą, sprendimų priėmimą ir vykdymo kontrolę.

Tai Chi pratimai savaime apima aukšto sąmoningumo pastangų vykdymą, kontroliavimą siekiant atlikti bei išlaikyti atitinkamų pratimų formas ir judesius, o taip pat reikia dėmesio sutelkimo, atminties bei pusiausvyros išlaikymo Tai Chi pratimų atlikimui. Remiantis dvigubos užduoties paradigma, Tai Chi pratimai reikalauja paprastų ir kompleksinių pusiausvyros, judėjimo pratimų apjungimo su kognityvinėmis užduotimis, prisiminimo ir dėmesio sutelkimo į judesių formas bei judėjimo kryptis.

Tai Chi praktikoje

Literatūroje nurodoma, kad vyresnio amžiaus žmonėms, rekomenduojama Tai Chi užsiėmimo trukmė yra 40-45 min., apšilimui skiriama 10 min., pagrindinei daliai 25-30 min. ir atsipalaidavimui 5 min. Tai Chi pratimai gali būti praktikuojami indvidualiai arba žmonių grupėse, siekiant fizinės ir emocinės gerovės. Tai Chi – visiškas proto ir kūno atsipalaidavimas, todėl svarbu pašalinti visas nereikalingas mintis, susikoncentruoti į judėjimą, kvėpavimą ir atsipalaidavimą. Judėjimas atliekamas įvairiomis kryptimis – pirmyn, atgal ir į šonus, taip pat atliekami koordinuoti liemens, rankų ir kojų judesiai. Svarbu, kad kvėpavimas būtų tolygus, ramus, reguliarus ir derinamas su judesiais. Atsipalaidavimas taip pat yra svarbus, pratimai turėtų būti atliekami laisvai, koordinuotai ir nejaučiant raumenų įtampos. Pagrindiniai Tai Chi pratimų principai, kurių reikėtų laikytis juos atliekant:

  • svarbu laikyti galvą tiesiai;
  • akimis sekti galūnių judesius;
  • burna turėtų būti sučiaupta, o liežuvis liesti gomurio viršų;
  • pečiai atpalaiduoti, pirštai ištiesti ir ištempti;
  • įtampos ties juosmeniu bei klubais neturėtų jaustis;
  • viršutinė ir apatinė kūno dalys turėtų sekti viena kitą.

Kineziterapijos pagal Tai Chi metodą pratimai yra lengvai išmokstami ir nesunkiai atliekami. Šiems pratimams nereikalinga speciali įranga, drabužiai ar avalynė, svarbu, kad nebūtų varžomi judesiai, todėl pratimai gali būti atliekami bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Juos gali atlikti riboto fizinio aktyvumo žmonės – sėdintys vėžimėliuose bei asmenys, atsigaunantys po traumų. Standartizuotos Tai Chi pratimų programos yra netinkamos sergantiems PL, nes kai kurie pratimai yra fiziškai sudėtingi net ir sveikiems, nepasiruošusiems žmonėms.

Šių pratimų tikslas PL pacientams yra pritaikyti ir integruoti sensomotorines funkcijas, pagerinti kūno laikysenos kontrolę, judėjimo strategijas, tobulinti eiseną ir judėjimo funkcijas, stiprinti apatinių galūnių raumenis ir padidinti judesių amplitudę.

Taigi, apibendrinant galima teigti, kad Tai Chi ir yra vienas iš alternatyvių gydymo metodų, kuriuo galima palengvinti PL sergančių žmonių fizinę ir emocinę būklę.


Ugnė Brusokaitė, LSMU IV kurso kineziterapijos studentė:

Parkinsono liga yra lėtinė ir progresuojanti centrinės nervų sistemos liga. Ji, po Alzheimerio ligos, yra antra pagal sergamumo dažnį neurodegeneracinė liga. Man klinikinės praktikos metu nemažai laiko teko praleisti įvairiose Lietuvos gydymo įstaigose ir dirbti su Parkinsono liga sergančiais žmonėmis. Procedūrų metu teko taikyti įvairias kineziterapijos metodikas ir vertinti jų poveikį.

Nemažai daliai Parkinsono liga sergančių asmenų būna sutrikusi pusiausvyra, judesių koordinacija, taip pat būdingi ir emociniai pokyčiai, todėl pasidarė įdomu sužinoti, kokį poveikį galėtų turėti konkrečių kineziterapijos metodikų taikymas. Todėl, pasitarusi su savo baigiamojo darbo vadove Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Reabilitacijos klinikos docente kineziterapeute Egle Lendraitiene, būtent su šia liga ir norėjau susieti savo baigiamojo darbo temą. Tuo tikslu kreipėmės į Kauno apskrities Parkinsono draugiją, kurios nariai Kauno Dainavos poliklinikos Jaunimo centre rengia susirinkimus ir įvairius užsiėmimus, kuruojant socialinei darbuotojai Brigitai Kimbrienei ir draugijos pirmininkui V.Tunaičiui. Ši draugiška bendruomenė noriai priėmė pasiūlymą dalyvauti mūsų trijų mėnesių trukmės tyrime. Labai nustebino šių žmonių nuoširdus iniciatyvumas, motyvacija, noras palaikyti savo fizinę būklę ir aktyvus dalyvavimas visuomeniniame gyvenime.

Beliko nuspręsti, kokią kineziterapijos metodiką taikyti. Pasidomėjus mokslinėse publikacijose aprašomais įvairiais gydymo metodais, sužinojau, kad toks metodas, kaip tai či, bandomas integruoti į kineziterapijos programas, gydant asmenis, sergančius Parkinsono liga. Pagrindiniais jos simptomais yra laikomi motoriniai sutrikimai – tremoras, bradikinezė ir rigidiškumas, tačiau ši liga sukelia daug nemotorinių sutrikimų. Tokių, kaip, pavyzdžiui, nerimas, depresija.

Taigi, tai či ir yra vienas iš alternatyvių gydymo metodų, kuriuo galima palengvinti Parkinsono liga sergančių žmonių fizinę ir emocinę būklę. Tai či yra tradicinis kinų kovos menas, kuriam būdingas plastiškas, lėtas ir tikslus judesių atlikimas. Jį vienija trys pagrindiniai komponentai: judėjimas, susitelkimas ir gilus kvėpavimas. Metodo esmė – serijos grakščių judesių, nuolat svorį perkeliant nuo vienos kojos ant kitos, keičiant judesio kryptį ir vietą. Lėtai ir ritmiškai atliekami svorio perkėlimo pratimai gerina pusiausvyrą, judesių koordinaciją ir emocinę būklę. Tai či yra mankšta kūnui, sielai ir protui. Po procedūros taikymo žmogus būna žvalus, energingas. Atliekant tai či, visos kūno dalys judėdamos darniai sąveikauja tarpusavyje ir padeda atsipalaiduoti, nuraminti mintis, gerinti kraujotaką, taisyti kūno laikyseną, sustiprinti imuninę sistemą ir vystyti vidinę energiją.

Tris mėnesius taikius kineziterpijos programą pagal tai či metodą, teko stebėti teigiamą šios metodikos poveikį asmenų, sergančių Parkinsono liga, pusiausvyrai, judesių koordinacijai ir emocinei būklei.

Šaltinis: kauno.diena.lt , 2016.02.23

Nuotraukos Evaldo Šemioto

Taici_1 Taici_4 Taici_5


Treniruotę pradedam giliu įkvėpimu ir iškvėpimu. Kaip kriauklės, atsipalaiduojam ir ilsimės jūros dugne. Per formą pradedame įgyti pasitikėjimo savo kūnu. Giliai kvėpuojam, skęstam, tekam, atsipalaiduojam. Jaučiamės gerai. Jaučiamės puikiai.

Mes ne visada buvom tokie drebantys ar sukaustyti. Buvo laikas, kai jautėmės visiškai užtikrintai. Bet Parkinsono liga pakeitė mus. Jei norim išlaikyti aukštą gyvenimo kokybę, reikia parengti sau programą, kuri padėtų gyventi su šia liga. Gydytojai paskyrė keletą vaistų sumažinančių ligos simptomus, bet turinčių daugybę šalutinių poveikių. Tai skatina ieškoti alternatyvių metodų, kurie leistų gyventi kuo lengviau. Vaistų ir Tai Chi derinys tam labai tinka.

Dar gyvenimo kokybės išsaugojimui tinka programa pagrįsta trimis ramsčiais: vaistais, mankšta (su Tai Chi, kaip pagrindu) ir mažo riebumo vegetariška dieta su daug antioksidantų – siekiant apsaugoti ir paskatinti savo likusias smegenų ląsteles. Ši programa jokiu būdu nėra statiška – ją reikia nuolat koreguoti pagal besikeičiančią sveikatos būklę...

Geros Tai Chi treniruotės atrodo tokios pat veiksmingos, kaip ir vartojamos tabletės. Tai Chi yra vidaus kovos meno forma, kuri naudoja protą kūno judesių kontrolei. Tai padeda mums suvokti savo kūnąkiekvieną jo dalį. Vaizdiniai labai padeda šiame proto-kūno ryšyje ir judėjimo koordinavimui.

Lėtais, apgalvotais judesiais Tai Chi forma galėtų tiesiogiai kreiptis į daugelį pagrindinių Parkinsono ligos simptomų. Tai Chi turėtų padėti pailginti mūsų malonumą gyventi, net ir gyvenant su Parkinsonu.

Dėkojame Marytei Vengrienei pasidalinusiai ištrauka iš straipsnio apie Tai Chi (http://www.taichiparkinsons.com)

Kauno kolegijos dėstytoja Ligita Simonaitienė apie šiaurietiško ėjimo privalumus:

Šiaurietiškas ėjimas

Šiaurietiškas ėjimas

Šiaurietiškas ėjimas (anglų k. – Nordic Walking) kilęs iš Suomijos. Čia nuo 1970-ųjų metų jis buvo taikomas slidininkų vasaros treniruotėse. Kai 1997 metais buvo pradėtos gaminti specialios lazdos, šis ėjimo metodas peraugo į fizinės būklės gerinimo (fitness) pratimą.

Šiaurietiško ėjimo privalumai:

  • tinka bet kokio amžiaus žmonėms;
  • tinka bet kuriam metų laikui;
  • sportuojama gryname ore;
  • nereikalauja daug investicijų,
  • lengvai išmokstama;
  • iki 30% mažiau apkraunamas judėjimo aparatą, todėl ypatingai tinka turintiems sąnarių ir nugaros problemų;
  • atpalaiduojami kaklo ir sprando srities raumenys;
  • stiprina viso kūno raumenis;
  • vysto aerobinę ištvermę, tuo pačiu metu treniruoja viršutinės kūno dalies raumenis;
  • stiprina kvėpavimo funkcijoje dalyvaujančius raumenis;
  • stiprina širdies raumenį, gerina širdies funkcines savybes;
  • aktyvaus kvėpavimo dėka pagerina viso organizmo aprūpinimą deguonimi, gerina deguonies difuziją plaučiuose, fizinio krūvio metu daro kvėpavimą ekonomiškesniu;
  • gerina širdies ir kraujagyslių veiklą: didina hemoglobino kiekį eritrocituose;
  • pagerėja smegenų aprūpinimas krauju ir deguonimi;
  • sumažina osteoporozės tikimybę;
  • gerina miego kokybę;
  • gerina koordinaciją;
  • stiprina imuninę sistemą;
  • pagerėja dėmesys, koncentracija;
  • padeda išsaugoti taisyklingą laikyseną;
  • veiksminga svorio metimo treniruotė gryname ore: sistemingos treniruotės mažina riebalinio ir didina raumeninio audinio kiekį bei mažina streso hormonų kiekį.

Kaip teisingai išsirinkti ėjimo lazdas. Lazdų aukštis pasirenkamas keletu būdų:

  1. ūgis (cm) x 0,66. Pavyzdžiui, 165 cm x 0,66 = 108,9 cm, t.y. lazdų aukštis 110 cm.
  2. ūgio intervalai kas 5cm. Pavyzdžiui:
  • 100 cm lazdų aukštis, kai žmogaus ūgis 155-160 cm;
  • 105 cm lazdų aukštis, kai žmogaus ūgis 160-165 cm;
  • 110 cm lazdų aukštis, kai žmogaus ūgis 165-170 cm;
  • 115 cm lazdų aukštis, kai žmogaus ūgis 170-175 cm;
  • 120 cm lazdų aukštis, kai (žmogaus ūgis 175-180 cm;
  • 125 cm lazdų aukštis, kai žmogaus ūgis 185-195 cm).
  1. Stovint, laikyti lazdą rankoje vertikaliai, ranka sulenkta per alkūnę 90 laipsnių kampu, lazda turi 2-3 cm nesiekti grindų.

Lazdos pritaikomos įvairioms kelio dangoms. Einant šaligatviu ar asfaltu, rekomenduojama užmauti ant smaigalio specialius guminis “batukus”.

imageJAV mokslininkai nustatė, kad dviračio mynimas vorele išlaikant pastovų greitį – 90 pedalų apsisukimų per minutę, gali žymiai sumažinti Parkinsono ligos simptomus, tokius kaip sąnarių sustingimą, nejudrumą, galūnių ir galvos virpėjimą. Šio efekto pasiekiama dėl paprasto dalyko – minant dviratį vorele, išlaikomas pastovus pedalų mynimo ritmas. Be to, žmogus pedalus mina greičiau važiuodamas dviračiu vorele nei mintų važiuodamas vienas. Remdamiesi šiomis išvadomis, JAV mokslininkai sukūrė terapijos metodą pavadintą „priverstinė mankšta“. Tokiai mankštai idealiai tinka MOTOmed aktyvių-pasyvių judesių treniruoklis VIVA 2 Parkinson, kurio dėka galima kasdien mankštintis, tam nereikia prižiūrinčio specialisto. Gerinama kraujotaka, metabolizmas, kvėpavimas ir širdies-kraujagyslių sistema. Pagerėjusi kraujotaka gerina deguonies ir maistingų medžiagų įsisvanimą smegenyse. Jei treniruotė trunka ilgiau nei 15 minučių, smegenyse išsiskiria laimės ir dopamino hormonai.

2015 m. kovo 3 d. Kauno apskrities Parkinsono draugijos nariai susitiko su UAB „Teida“ atstovais. Vyr.vadybininkas-kineziterapeutas Mantas Drukteinis pristatė priemones, kurios gali būti naudingos sergantiesiems Parkinsono liga.

Iš Mariaus Jovaišos knygos „Aistra gyventi sveikai“

„Žmogaus smegenys – labai lankstus, plastiškas, nuolat atsinaujinantis, įvairių „programų“ išmokstantis organas. Iki automatizmo suformuoti įgūdžiai netgi gali pasislinkti į nugaros smegenis, tada atliekame veiksmus savaime, visiškai nemąstydami, nedalyvaujant galvos smegenims.“

„Kaip ir kiti mūsų organai, smegenys pasiduoda lavinimui, netgi jo reikalauja. Kaip nyksta ir silpnėja krūvio negaunantis raumenynas, taip menksta ir smegenys, o į senatvę ima kamuoti degeneraciniai smegenų sutrikimai: demencija, Alzheimerio, Parkinsono ligos.“

„Puikus būdas mokyti smegenis naujų programų yra žongliravimas kamuoliukais. Man ši veikla labai patinka dėl to, kad ja galima užsiimti kone bet kur. Tris keturis kamuoliukus visada galima turėti su savimi striukės kišenėje arba krepšyje. Kasdien iškyla situacijų, kaip norisi padaryti pertraukėlę arba tenka ko nors palaukti, tarkim, …eilėje poliklinikoje… Visada galima rasti kokią nuošalesnę vietą, koridorių ir kelias minutes skirti šiam smagiam lavinimui.“

„Pasyvesnis būdas nuolat lavinti smegenis – mokytis piešti, rašyti hieroglifus, pinti, megzti, rišti mazgus, spręsti kryžiažodžius, sudoku ir panašiai. Dabar, kai visi turi išmaniuosius telefonus, galima įsigyti įvairiausių tam skirtų programėlių. Čia svarbu nuoseklumas, aiškiai susiformuotas koks nors tikslas. Tarkim, išmokti rišti alpinistų arba jūrininkų mazgus. Reikia tik kelių virvelių bei instrukcijos, ir prašom – puiki veikla… Aš esu išbandęs rišti mazgus ir rašyti kinų bei japonų hieroglifus – tai padeda perjungti mintis nuo kasdienių rūpesčių ir puikiai lavina.“

„Kalbų mokymasis apskritai yra be galo naudingas ir prasmingas užsiėmimas, o mokytis niekada ne per vėlu. Žinoma, vyresnio žmogaus smegenys nebėra tokios plastiškos ir greitai prisitaikančios kaip vaiko, bet jos visą gyvenimą išlaiko sugebėjimą keistis.“

Skaitykite daugiau www.delfi.lt

MITYBA

  • KAIP MAITINTIS
  • PILNAVERTĖS MITYBOS SVARBA
  • MAISTAS IR VAISTAI
  • PYKINIMAS
  • DEHIDRATACIJA
  • VIDURIŲ UŽKIETĖJIMAS
  • VAISTAI VIRŠKINIMUI
  • DIETA
  • PRIESKONIAI
  • KAVA
  • ALKOHOLIS
  • KŪNO SVORIS
  • Maisto produktai SMEGENŲ FUNKCIJOS PALAIKYMUI

Sergantieji Parkinsono liga dažniausiai susiduria su šiomis problemomis:

  • dehidratacija,
  • vidurių užkietėjimu,
  • kaulų retėjimu,
  • svorio praradimu,
  • vaistų (levodopos) sąveika su baltymais.,
  • pašaliniu vaistų poveikiu.

Tinkama mityba gali palengvinti ligos simptomus, sulėtinti ligos progresavimą.

Ką valgyti?

piramRekomenduojama vadovautis Lietuvos sveikos mitybos piramide, kuri yra parengta vadovaujantis pasauline praktika – atsižvelgiant į nacionalinius mitybos ypatumus.

Visų pirma, pakankamas vandens kiekis per dieną. Tai vienas svarbiausių dalykų, kad užtikrinti reikiamą medžiagų apykaitą, maisto medžiagų pasisavinimą bei šalinimą.

  • Gerkite daug skysčių: 8-10 stiklinių vandens kas dieną.
  • Tinka vienas-kitas puodelis nesaldintos arbatos.
  • Skysčių gauname ir su kitais gėrimais, su sriuba.

Sveikos mitybos pagrindą sudaro produktai, kurie turi skaidulinių medžiagų, t.y. ląstelienos, kompleksinių angliavandenių, vitaminų ir mineralų. Jie turėtų būti valgomi kelis kartus per dieną. Ląsteliena sutrumpina maisto buvimo laiką virškinamajame trakte pagreitina jo judėjimą žarnynu ir tuo pačiu padeda organizmui išsivalyti.

  • Kelis kartus per dieną valgykite įvairių daržovių bei vaisių (dienos norma yra ~400–500 g per dieną), geriau šviežių, sezoninių, raugintų, šaldytų.
  • Valgykite obuolius. Kaip sako: Obuolys per dieną sveiką padaro kiekvieną“.
  • Grūdiniai produktai: rupi duona, kruopos, košės – taip pat puikus ląstelienos šaltinis. Tačiau greitai paruošiamos košės ir dribsniai dažniausiai yra pusfabrikačiai praėję pramoninį apdirbimą ir šio proceso metu netekę maistinių skaidulų ir daug kitų naudingų medžiagų.

Maitinimosi piramidės viduryje – pienas ir jo produktai, mėsa, žuvis, kiaušiniai, riešutai, sėklos ir augaliniai riebalai. Juos patariama valgyti kas dieną, bet saikingai.

  • Būtinai vartokite pieno produktus: rūgpienį, kefyrą, varškę, neriebų sūrį, jogurtą. Tai kalcio šaltinis kaulams.
  • Organizmas perdirbdamas baltyminius produktus (baltymų daugiausiai turi mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai, riešutai, pupelės ir kiti ankštiniai), gamina dopaminą. Tam svarbus geras skrandžio rūgštingumas!
  • Svarbu, kad baltyminis maistas nebūtų vartojamas kartu su vaistais, ypatingai levodopos preparatais. Daugiau informacijos rasite žemiau.

Atskirai išskirta produktų grupė – sėklos ir augaliniai riebalai. Šie produktai – augalinių polinesočiųjų riebalų, kurie yra labai svarbūs sveikatai, šaltinis. Juose daug vitaminų, mikroelementų, kokybiškų baltymų.

  • Gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keiskite augaliniais aliejais.

Maisto pasirinkimo piramidės viršūnėje – produktai, kurių reikėtų atsisakyti ar bent jau vartoti labai retai: cukrus, saldumynai, saldinti gėrimai, riebalai, sviestas, druska.

  • Saikingai vartokite saldumynus.
  • Atminkite, sultyse gausu cukraus, kurio yra ir vaisiuose, tačiau valgant vaisius gaunama ląstelienos.
  • Tačiau neatsisakykite visiškai druskos, ji padės šiek tiek pakelti kraujospūdį, jei turite žemą (kraujospūdžio sumažėjimui įtakos gali turėti ir vaistai).

Kiek kartų per dieną valgyti, priklauso nuo žmogaus amžiaus, kūno sudėjimo, patiriamo fizinio krūvio ir atliekamo darbo, o bet kurio žmogaus sveikatai svarbiausia yra maisto produktų įvairovė ir valgymo režimas. Nerekomenduojama valgyti vieną kartą per dieną net ir tinkamai pasirinktus maisto produktus.

  • Optimalu būtų valgyti 3–4 kartus per dieną,  idealu – net penkis kartus, maždaug kas 4 valandas
  • Svarbu nepersivalgyti!
  • Išsiugdykite įprotį pusvalandį prieš valgį išgerti stiklinę vandens. Taip aprūpinsite organizmą puse dienos skysčių.

Valgykite kuo įvairesnį maistą! Laikykitės valgymo režimo! Maistas turi būti sveikas, kokybiškas ir maistingas! Mityba turi būti pilnavertė!

Tik išgirdus Parkinsono ligos diagnozę, retas susimąsto apie mitybos keitimą. Bet anksčiau ar vėliau mitybos svarbą supranta dauguma.

Sergantiems Parkinsono liga mityba yra labai svarbi. Ji turi būti subalansuota ir pilnavertė.

Rekomenduojama:

  • Daugiau valgyti maisto produktų, kuriuose gausu antioksidantų – vitaminų C, E, A ir beta-karotino. Antioksidantai apsaugo ląsteles.
  • Daugiau valgyti vaisių ir daržovių.
  • Rinktis liesą mėsą.

Tikriausiai jau nėra nežinančių apie pagrindinio Parkinsono ligos medikamento medžiagos levodopos nesuderinamumą su baltyminiais produktais, nes baltyminiai produktai trukdo įsisavinti vaistus.

– Kai kuriems sergantiesiems šis nesuderinamumas nepasireiškia.

– Kiti bando pašalinti iš savo mitybos baltyminius produktus. Ir tai tikrai nėra teisingas sprendimas.

– Teisingas pasirinkimas – tai kaip elgiasi daugelis sergančiųjų – baltyminius produktus valgyti vakare arba labai griežtai išlaikant laiko tarpus tarp vaistų vartojimo ir valgymo. Be to, kai kurie sergantieji yra pastebėję, kad yra baltyminių produktų, kurie neblokuoja vaistų, pavyzdžiui, kai kam – kiaušiniai. Tačiau Parkinsono liga yra labai individuali, tad pabandykite patys „atrasti” jums tinkančius produktus, nors tai nelengvas procesas ir gali būti, jog tai kas tiks vieną dieną, kitą dieną pasirodys visai netinkama.

Tačiau jokiu būdu neatsisakykite baltymų. Baltymai yra natūrali dopamino statybinė medžiaga.

Svarbu:

  • Riboti riebalų vartojimą.
  • Vengti perdirbto maisto.
  • Riboti cukraus vartojimą.
  • Riboti alkoholio vartojimą dėl galimų pusiausvyros problemų, būdingų sergantiems Parkinsono liga.
  • Riboti geležies. Geležis gali sąveikauti su levodopa. Jei rikia vartoti geležies dėl kitos ligos, būtina pasitarti su gydytoju. Tačiau svarbu geležies gauti su maistu.
  • Riboti vitamino B6. Jis taip pat sąveikauja su levodopa. Bet būtina jo gauti su maistu.
  • Riboti tiramino. Vartojant didelius kiekius, gali sutrikti vaistų, vadinamų MAO-B inhibitoriais, veikimas. Ši sąveika gali sukelti sunkų aukštą kraujospūdį. Tiramino yra maisto produktuose: sūriuose, rūkytuose mėsos gaminiuose, alkoholyje, kai kuriuose vaisiuose ir daržovėse.

Gera virškinimo sistema – labai svarbi teisingiems medžiagų apykaitos procesams organizme.

Kadangi daug sergančiųjų skundžiasi vidurių užkietėjimu, svarbu:

  • Maistas, kuriame gausu skaidulų: vaisiai, daržovės, pupelės ir neskaldyti grūdai.
  • Gerti daugiau skysčių (ypač vandens).

Jei dažnai pasireiškia raumenų mėšlungis, gali būti jog per mažai geriama vandens.

Ilgainiui daugeliui sergančiųjų atsiranda maisto nurijimo problemų. Apie tai būtina pasakyti gydytojui. Atsiradus rijimo problemoms svarbu:

  • valgyti minkštesnį maistą;
  • valgyti mažesniais kąsniais;
  • valgyti po mažiau, bet dažniau.

Nors vienas iš Parkinsono ligos simptomų yra padidėjęs seilėtekis, atsiradusios rijimo problemoms gali būti dėl nepakankamo seilėtekio. Seilėtekį gali suaktyvinti ir maisto rijimą palengvinti:

  • rūgštūs produktai, pavyzdžiui, citrina;
  • kramtomosios gumos kramtymas.

Kraujospūdis. Apie jį pasakykite savo gydytojui. Tai svarbu derinant medikamentus. Esant aukštam kraujospūdžiui, reiktų sumažinti druskos kiekį mityboje. Esant žemam kraujospūdžiui, druskos kiekis maiste galėtų būti šiek tiek didesnis, bet svarbu atsižvelgti į inkstų veiklą, nes per didelis druskos kiekis gali pakenkti inkstams.

Stenkitės išlaikyti sveiką savo kūno svorį.

Prieš atlikdami bet kokius drastiškus mitybos pakeitimus, visada pasitarkite su gydytoju, jei reikia, ir su keliais, t.y. ir kitų gretutinių ligų specialistais.

Dar šiek tiek pasiskaitymui. Tik atminkite, viskas su saiku ir protu:

Šaltiniai: www.15min.ltwww.lrt.ltwww.delfi.lt

Maistas, ypač baltymai, gali trukdyti įsisavinti vaistus (ypatingai levodopa). Tad rekomenduojama:

  • Vaistus gerti 1 val. prieš valgį.
  • Kadangi sergančiųjų Parkinsono liga gali būti sulėtėjusios ir virškinimo sistemos funkcijos, po valgio vaistus reikėtų gerti praėjus ne mažiau kaip 2 val., t.y. suvirškinus valgytą maistą.
  • Rekomenduojama baltyminį maistą valgyti vakare. Baltymų daugiausiai turi mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai (varškė, sūris, jogurtas ir t.t.), riešutai, pupelės ir kiti ankštiniai.
  • Atkreipkite dėmesį, kad baltymų (proteinų) gali turėti ne tik jums įprasti maisto produktai, bet ir augaliniai produktai (riešutai, pupelės ir kiti ankštiniai) bei papildai.
  • Jei sudėtinga suderinti mitybos ir vaistų vartojimo laiką, kad išlaikyti reikalingus intervalus tarp vaistų, maisto, papildų, pasitarkite su gydytoju, paprašykite, kad padėtų sudaryti geriausią vaistų vartojimo ir mitybos schemą.
  • Neužgerkite vaistų pienu ar greipfrutų sultimis. Vaistų sąveika su daugeliu medžiagų nėra tirta. Todėl saugiausia vaistus užgerti vandeniu.

Kad išvengti pykinimo gerkite šaltą vandenį; jeigu pykina iš ryto, suvalgykite sūrio gabaliuką ar liesos mėsos, tiks ir sausainis.

Vaistai nuo pykinimo nerekomenduojami vartoti ilgiau nei 2 savaites, nes jie blokuoja smegenyse dopamino receptorius ir gali pabloginti Parkinsono ligos simptomus.

Iš sergančiųjų patirties: „Suleido man ampulę nuo pykinimo, tik vieną, o parkinsono vaistai neveikė dvi savaites.“

Kaip susidoroja su pykinimu sergantieji, informacijos rasite sergančiųjų surinktuose patarimuose 100 patarimų

Vyresni žmonės gali nejausti troškulio, kai tuo tarpu organizmas patiria dehidrataciją.

Dehidratacijos požymiai: šlapimo takų infekcija, nugaros skausmas, galvos svaigimas, nuovargis, silpnumas, sausa burna, tamsus šlapimas, dažnas noras šlapintis, sunku ryti, sunku kalbėti, krenta svoris. Patartina kasdien išgerti stiklinę spanguolių sulčių, kurios stabdo infekciją ir kartu gydo ją. Sausėja burna, kurioje veisiasi bakterijos ir dėlto genda ir krenta dantys. Sausėja akys. Rekomenduojama 2-3 kartus dienoje lašinti dirbtines ašaras.

Jei slaugote vyresnio amžiaus sergantįjį, būtina jam sugirdyti ar nuolat priminti dienos bėgyje išgerti vandens/skysčių.

 Daugelis sergančiųjų Parkinsono liga susiduria su šia problema. Priežastys gali būti įvairios: liga ir nuo jos priklausančio virškinimo trakto peristaltikos prastėjimas, judrumo mažėjimas, šalutinis medikamentų poveikis. Rekomenduojama:

  • atsisakyti virškinimo trakto veiklą lėtinančių maisto produktų: raudonojo vyno, juodosios arbatos, bananų, šokolado, kakavos, kokosų ir t. t.
  • vartoti daugiau skysčių,
  • vartoti produktus, kuriuose yra daug  ląstelienos: grūdai, sėklos, riešutai, vaisiai, daržovės, ankštiniai augalai, pavyzdžiui, žirniai, pupelės, lęšiai, rupių miltų duona, makaronai, rudieji ryžiai, avinžiniai ir kvietiniai dribsniai,
  • vartoti linų sėmenis, kuriuose yra organizmui gyvybiškai svarbių amino rūgščių (tai organiniai junginiai, kurie organizme naudojami baltymų, vitaminų, fermentų, hormonų sintezei bei kai kurioms biologiškai aktyvioms medžiagoms sintetinti). Šios rūgštys pagerina odos būklę, greičiau auga plaukai, mažėja  osteoporozės požymiai, gerėja miegas, normalizuojasi centrinės nervų sistemos veikla, didėja organizmo atsparumas,
  • mankštintis.

Kaip susidoroja su vidurių užkietėjimu sergantieji, informacijos rasite sergančiųjų surinktuose patarimuose 100 patarimų

Svarbiausia, negerti antacidinių (virškinimo sutrikimams), skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų kartu su kitais, nes blogės vaistų įsisavinimas.

Viduržemio jūros dieta – puikus subalansuotos ir visavertės mitybos pavyzdys. Ji yra pripažinta visame pasaulyje: 2010 metais UNESCO ją pripažino kultūriniu paveldu Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Maroke. Pripažinta, kad ši dieta remiasi kertinėmis, giliomis tradicijomis, kurios ir sudaro šios dietos mitybos planą. Viduržemio virtuvėje nėra „blogųjų“ riebalų, ji gausi „geraisiais“ polinesočiaisiais ir mononesočiaisiais riebalais.

Ilgą laiką viduržemio jūros dieta buvo minima kaip tinkamiausia sergantiesiems Parkinsono liga. Pastaruoju metu dažnai girdime apie kitą dietą (tiksliau, mitybos principus) – KETO dietą, kurios gerais rezultatais – lengvinančiais Parkinsono ligos simptomus – jau dalinasi ir sergantieji.

Kai kam tinka protarpinis badavimas. Kažkas vieną dieną per savaitę daro iškrovą, leidžia organizmui išsivalyti. Kiekvienas žmogus atranda kažką tinkamo sau. Svarbu – išbandyti.

RUOŠIAMA

kava

Tyrimai rodo, kofeinas turi neuroprotekcinių galių.

Yra tyrimų teigiančių, kad su neurodegeneracija kovoti gali ir kava be kofeino.

Dauguma pastebėjo, išgėrus labai daug kavos, sveikiesiems ima drebėti rankos, neįmanoma sukaupti dėmesio, tačiau kofeinas turi priešingą poveikį Parkinsono liga sergantiems asmenims – mažina tremorą ir pagerina judėjimą.

Kofeinas (kava, arbata, tamsus šokoladas) padidina produktyvumą ir didina dopamino lygį. Tad jei mėgstate kavą, prašom, bet ne daugiau 2-3 puodelių per dieną.

Kavą rekomenduoja ne tik kai kurie gydytojai, bet ir sergantieji. Kai kurie sakosi pastebėję, kad kava padeda suaktyvinti vaistų veikimą.

Jeigu gydytojas nepatarė nevartoti alkoholio, nedidelis kiekis nekenkia. Tik nevartokite tuo pačiu metu vaistų! Ir jokiu būdu neužgerkite vaistų alkoholiu!

Alkoholio poveikis gali būti įvairus. Kai kuriems sergantiesiems alkoholis suaktyvina levodopos sukeliamus šalutinius poveikius, pavyzdžiui, atsiranda galvos svaigimas, atsiranda ar padidėja mieguistumas, apsunksta susikaupimas, mąstymas.

Priimta manyti, kad alkoholis atpalaiduoja, kai kurie sergantieji prisipažįsta, kad juos alkoholis veikia priešingai – dar labiau sukausto. Tad būkite dėmesingi savo kūnui ir elkitės atsakingai!

Svarbu, išlaikyti optimalų kūno svorį.

Viršsvoris apsunkins judėjimą.

Nepakankamas svoris taip pat gali turėti neigiamos įtakos jūsų sveikatai, gali būti ženklu, kad organizmas negauna pakankamai naudingų medžiagų.

  • Riešutai. O labiausiai, graikiniai riešutai! Tyrimai rodo, kad net nedidelis kiekis graikinių riešutų kasdieniame racione stabdo smegenų senėjimo procesą, gerina motoriką, atmintį, padeda mokantis. Jie turi antioksidacinių savybių.
  • Morkos! Jos ne tik gerina regėjimą, bet yra ir puikus smegenų kuras, turintis luteolino, kuris padeda atminčiai. Luteolino taip pat yra salieruose, paprikose ir alyvuogių aliejuje.
  • Uogos! Tai super vaisiai, turtingi antioksidantų ir vitaminų. Padeda pažeistoms smegenų ląstelėms ir suaktyvina jas. Mėlynės, braškės, avietės, gervuogės.
  • Žuvis. Omega-3, vitamino B12 šaltinis. Atlikti tyrimai parodė, kad teisingas riebalų derinys skatina medžiagų apykaitos procesus, kurie suteikia energijos smegenims, padeda pagerinti kognityvinius gebėjimus ir saugo nuo smegenų ligų.
  • Kava ir arbata. Kava galėtų būti taikomas ateityje kaip terapinis gydymas žmonėms su degeneracinėmis ligomis, tokiomis kaip Parkinsonas ir Alzheimeris. Naujausios studijos su pelėmis (ačiū!) parodė Alzheimerio ligos lėtėjimo arba progresavimo sustojimo požymius. Jei mėgstate arbatą, puiku! Tyrimai parodė, kad geriančiųjų arbatą atlikti atminties testų rezultatai yra geresni, nei negeriančių jos.
  • Juodasis šokoladas. Parkinsono liga sukelia laipsnišką nervinių ląstelių nykimą ir dopamino lygio mažėjimą. Kakava esanti juodajame šokolade turi phenylethylamino, kuris padeda padidinti dopamino išsiskyrimą.

Nors smegenys sveria tik 2% jūsų kūno masės, jos suteikia organizmui 20% reikalingos energijos. O raktas į sveikas smegenis ir gerą jų veiklą yra teisingai parinkta mityba.

Šaltinis: www.parkinsonslife.eu

PAPILDAI. RUOŠIAMA

  • Ar reikia vartoti maisto papildus?
  • Antioksidantai
  • B grupės vitaminai
  • Kiti svarbūs vitaminai ir mineralai

Jeigu valgote įvairų, sveiką maistą ir gaunate visas organizmui reikalingas medžiagas, daugumos maisto papildų gali neprireikti. Prieš nusprendžiant vartoti vieną ar kitą maisto papildą, galima atlikti kraujo tyrimus. Pavyzdžiui, visi žinome, kad dėl geležies trūkumo vystosi mažakraujystė, nukenčia bendra savijauta, mąstymas, emocijos, nuotaika pablogėja, greičiau atsiranda nuovargis, sumažėja darbingumas, sunku susikaupti, vargina nemiga, nusilpsta imunitetas. Tačiau yra atlikti tyrimai, kurių rezultatai parodė, kad per didelis geležies kiekis kraujyje siejamas ir su senėjimu susijusiomis ligomis, kaip Parkinsono liga.

Tad prieš pradėdami vartoti papildus, pasitarkite su savo šeimos gydytoju, dėl kurių mikroelementų galima atlikti tyrimus, kad žinoti jog jų tikrai organizme trūksta, ir nuspręsti kiek laiko juos reikėtų vartoti.

Maisto papildai rekomenduojami, jei valgote nepakankamai arba negalite valgyti kurios nors grupės produktų, pavyzdžiui, dėl pykinimo ar praradus apetitą, arba esate nusilpę, nusilpęs imunitetas.

Oksidacija yra normalus procesas, kuris vyksta visose organizmo ląstelėse. Šiame procese pasigaminančios kenksmingos medžiagos neigiamai įtakoja širdies ligų, vėžio ir Parkinsono ligų vystymąsi. Antioksidantai – tai vitaminų ir mineralų grupė, kurie padeda sumažinti kenksmingą oksidacijos poveikį. Esant antioksidantų trūkumui organizme, gresia vadinamasis oksidacinis stresas, sukeliantis audinių ir organų pažeidimus. Su amžiumi šių gerai sveikatai svarbių junginių pasigamina vis mažiau, tad neretai siūloma vartoti papildus.

Vitaminas E. Antioksidantas. Vit. E randama daugelyje maisto produktų, daugiausia nerafinuotuose aliejuose, grūdinėse kultūrose, žirniuose, pupelėse, špinatuose, grikių kruopose, kukurūzuose, sojose, riešutuose, kiaušinio trynyje, pieno produktuose, mėsoje, menkės kepenėlėse.

Teiginiai, kad vitaminas E turi neuro­protekcinį poveikį ir gali apsaugoti nuo Parkin­sono ligos, nebuvo patvirtinti klinikinėmis studijomis. Tačiau kai kurie atlikti tyrimai rodo, kad vitaminas E gali turėti teigiamą poveikį Parkinsono ligos pacientams.

Kofermentas Q10 – tai riebaluose tirpi į vitaminą panaši medžiaga, esanti visose žmogaus organizmo ląstelėse. Šią medžiagą gamina pats organizmas, kadangi ji būtina normaliam ląstelių gyvenimui užtikrinti. Kofermentas Q10 atlieka energijos nešėjo funkciją. Antioksidacinis vitamino E poveikis neįmanomas nesant kofermento Q10. Tyrimų duomenimis (2014 m.) Q10 nestabdo Parkinsono ligos progresavimo, kaip buvo manyta. Daugiausia yra raudonoje mėsoje, kepenyse bei širdies raumenyje. Kofermentas Q 10 aukštoje temperatūroje suyra. Tačiau vis tiek gauti pakankamą kofermento Q10 kiekį vien tik su maistu praktiškai neįmanoma.

Vitaminas C. Stiprus antioksidantas. Reikalingas kaip pagalbinė medžiaga hidroksilacijoje, dopamino, noradrenalino ir adrenalino sintezei nervinėje sistemoje arba adrenalinėse liaukose, karnitino, reikalingo energijos perdavimui, sintezei. Vit.C padeda išvengti kai kurių širdies ir kraujagyslių ligų, stiprina kraujagysles, yra svarbus medžiagų apykaitai, stiprina organizmo atsparumą infekcijoms, skatina žaizdų gijimą, padeda organizmui įsisavinti geležį bei pašalinti sunkiuosius metalus iš organizmo, dalyvauja cholesterolio skaidyme. Vit.C reikalingas kolageno, kuris reikalingas sveikoms kraujagyslėms, dantenoms, dantims, kremzlėms, kaulams palaikyti, gamybai jungiamajame audinyje. Vit.C yra brokoliuose, Briuselio kopūstuose, kopūstuose, špinauose, bulvėse, braškėse, pomidoruose.

B grupės vitaminai ypač svarbūs nervų sistemos sveikatai. Kai jų trūksta, greičiau pavargstama, silpsta atmintis, dažniau skauda galvą, kamuoja migrena, padidėja dirglumas, gali nemaloniai tvinkčioti ar trūkčioti raumenys, varginti tirpimai ir kt. Yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu.

Vitaminas B1 arba tiaminas dalyvauja perduodant nervinį impulsą raumenims, atstatant nervų sistemą po didelio krūvio, taip pat dalyvauja angliavandenių apykaitoje, todėl vartojant pernelyg daug angliavandenių (taip pat alkoholio), vit.B1 rezervai greitai baigiasi. Be to, jis pasišalina iš organizmo su prakaitu. Esant vit.B1 stokai sutrinka virškinimas, sulėtėja žarnyno peristaltika, silpnėja atmintis, gali pasireikšti galvos skausmai, dirglumas, periferinių nervų uždegimas ir kt. Daugiausia vit.B1 yra varpinių grūdų sėlenose, taip pat miltuose, ypač sumaltuose sėlenomis, alaus mielėse, kepenyse, inkstuose, mėsoje, piene, daržovėse (ypač ankštinėse), riešutuose. Didelis vit.B1 perdozavimas irgi yra kenksmingas.

Vitaminas B3  arba nikotino rūgštis, arba niacinas, arba vitaminas PP). Lengvai metabolizuota niacino forma yra nikotinamidas. Dalyvauja energijos gamyboje iš maiste esančių angliavandenių, riebalų ir baltymų. Reikalingas tulžies ir skrandžio sulčių išsiskyrimui, nervų sistemos veiklai, toksinams iš organizmo šalinti, kai kurių hormonų sintezei, mažina blogojo cholesterolio ir didina gerojo cholesterolio kiekį kraujyje, svarbus diabeto prevencijai. Plečia kraujagysles ir kapiliarus veido srityje, krūtinėje, nugaroje, kojose, smegenyse. Vit.B3 yra pieno produktuose, mėsoje (ypač liesoje), kepenyse, žuvyje, grikių kruopose, žirniuose, pupose, rupioje duonoje, riešutuose, bulvėse, žiediniuose ir Briuselio kopūstuose. Vitaminą B3 gali sintetinti organizmo ląstelės iš amino rūgšties triptofano. Didelis vit.B3 perdozavimas irgi yra kenksmingas.

Vitaminas B6 arba piridoksinas dalyvauja baltymų ir aminorūgščių apykaitoje, riebalų apykaitoje, insulino gamyboje, raudonųjų ir baltųjų kraujo ląstelių formavimesi, fermentų ir kitų organizmo junginių sintezėje, reikalingas vitamino B12 įsisavinimui, reguliuoja ląstelių dauginimąsi bei diferenciaciją, stiprina imuninę sistemą, yra svarbus nervų sistemos veiklai, organizmo atsparumui infekcijoms. Trūkstant vit.B6 gali varginti epileptiniai traukuliai, sutrikti valingų judesių koordinacija. Jo yra daugelyje produktų, nedideliais kiekiais – daržovėse, žuvies, mėsos ir pieno produktuose, mielėse, miltuose, kepenyse. Natūralūs šaltiniai – kviečių gemalai, rupi duona, špinatai, žaliosios pupelės, bananai, alaus mielės, morkos, vištiena, kiaušiniai, saulėgrąžos. Didelė dalis vitamino B6 suyra maistą verdant ar kepant, veikiant ultravioletiniams spinduliams.

Vitaminas B6 ir levodopa. Anksčiau vit.B6 silpnino levodopos veikimą, skatindamas jos virtimą dopaminu dar nepasiekus smegenų. Šiandien levodopos preparatų sudėtyje esantys inhibitoriai (karbidopa ir benserazidas) apsaugo nuo per ankstyvo levodopos virtimo dopaminu. Todėl vit.B6 „protingais“ (10-15 mg) kiekiais gali būti vartojamas. Esant didesnio vit.B6 poreikiui, rekomenduojama daryti bent dviejų valandų intervalą tarp vit.B6 ir levodopos preparatų vartojimo.

Iš sergančiųjų patirties: „Susileidau neurorubino 5 ampules ir pamačiau [Parkinsono] ligos tikrą veidą.“ Atkreipkite dėmesį, kad vienoje neurorubino ampulėje yra 100 mg piridoksino hidrochlorido.

Vitaminas B12 reguliuoja maisto energijos kaupimą raumenų audiniuose ir kraujodarą, aktyvina folio rūgštį, mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje, yra svarbūs nervų sistemai. Vit.B12 yra gyvūliniuose produktuose, nedideliais kiekiais – kepenyse, inkstuose, širdyje, mėsoje, žuvyje, piene, kiaušiniuose, jūržolėse ir tam tikro tipo mielėse, augaliniuose produktuose beveik nėra.

Įrodyta, kad maksimalaus efekto galima pasiekti naudojant B grupės vitaminų derinius. B grupės vitaminų funkcijos yra ypač glaudžiai susijusios, todėl racionalu vartoti jų kompleksą – trys muškietininkai: B1, B6, B12.

Vitaminas B9 arba folio rūgštis yra būtinas organizmo augimui ir vystymuisi, naujų ląstelių susidarymui, baltymų apykaitai, skatina skrandžio rūgšties išsiskyrimą, svarbi normaliai kepenų veiklai, nukleino rūgščių sintezei, normaliai smegenų funkcijai, protinei ir emocinei sveikatai. Kartu su vitaminu B12 ir vitaminu C folio rūgštis padeda suvirškinti ir pašalinti iš organizmo senus ir sintetinti naujus baltymus. Folio rūgštis gali palengvinti depresijos simptomus. Vit.B9 yra daugiaisiai visose žalialapėse daržovėse (petražolės, špinatai, brokoliai, salotų lapai ir kt.), lęšiuose, avokaduose, apelsinų sultyse, kviečių gemaluose. Taip pat jos yra kepenyse, inkstuose, kiaušiniuose, piene, alaus mielėse.

Vitaminas D padeda organizmui pasisavinti kalcį, fosforą ir magnį, reguliuoja kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse, padeda išvengti rachito, artrito ir osteoporozės, greičiau iš organizmo pašalina toksiškai veikiantį šviną, būtinas sveikai nervų sistemai ir imunitetui. Šaltiniai: žuvų taukai, jautienos ir menkės kepenys, ikrai, sviestas, pienas, sūris, kiaušinio trynys, mėsa, silkė, lašiša, ungurys. Žmogaus organizme Vitaminas D susidaro veikiant ultravioletiniams spinduliams (būnant saulėje, bet nepiktnaudžiaukite).

Omega 3 – tai polinesočiosios riebalų rūgštys, kitaip dar vadinamos geraisiais riebalais. Jos mažina blogojo cholesterolio ir trigliceridų kiekį, padeda sumažinti riebalų kiekį organizme, skystina kraują, taip sumažindama trombų susidarymo tikimybę, mažina kraujo spaudimą ir teigiamai veikia širdies ritmą, geriną kraujagyslių elastingumą ir mažina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, saugo nuo vėžinių susirgimų, gydo prostatos ligas, gerina regėjimą, skatina regeneracinius audinių procesus ir sulėtina organizmo senėjimo procesus, stiprina imunitetą, teigiamai veikia nervų sistemą ir gerina atmintį, teigiamai veikia sergančius diabetu. Omega 3 yra būtini tinkamam smegenų vystymuisi ir funkcionavimui. Šaltiniai: linų sėmenų, rapsų, kanapių, graikinių riešutų, kviečių gemalų ir sojų aliejai, pupelės, kiaušinio trynys, žalios lapinės daržovės ir riešutai.

Cinkas yra labai svarbus imuninės sistemos veiklai, padeda atsinaujinti ląstelėms, stiprina atsparumą infekcijoms, palaiko tinkamą prostatos bei vyriškų hormonų veiklą, dalyvauja virškinimo procese. Organizmui trūkstant cinko, lėtai gyja žaizdos, kamuoja nuovargis, nervinė įtampa, nuotaikų kaita, susilpnėja skonio ir uoslės jutimas, gali sutrikti regėjimas. Tačiau per didelis jo kiekis irgi yra kenksmingas. Šaltiniai: austrės, džiovinti jūros dumbliai, kviečių grūdai, sėlenos, sėmenys, kakava, graikiniai riešutai, saulėgrąžos, pupelės, sojų pupelės, kiaulių kepenys, kiauliena, veršiena, liesa jautiena, fermentiniai sūriai, arbatžolės, aguonos. Iš gyvulinės kilmės maisto produktų cinkas pasisavinimas geriau negu iš augalinės.

Magnis – gyvybiškai svarbus žmogaus organizmui mineralas, kuris dalyvauja daugiau kaip 300 fermentų veikloje, angliavandenių, riebalų apykaitoje, baltymų sintezėje, termoreguliacijos procese. Šis mineralas būtinas energijai ląstelėse kaupti ir tinkamai ją panaudoti nervų, plaučių, širdies ir raumenų veiklai, taip pat nervų laidumui, raumenų atsipalaidavimui. Šaltiniai: kakava, juodasis šokoladas, rugiai, kviečių sėlenos, avižų dribsniai, aguonos, arbatžolės/arbata, riešutai (migdolai, žemės, lazdynų, pistacijos), žirniai, pupelės, lęšiai, sojų pupelės, grikiai, špinatai, petražolių lapai, krapai, rūgštynės.

Kalcis reikalingas ne tik kaulams ar dantims. Kalcis reguliuoja širdies susitraukimų dažnį, retina pulsą, dalyvauja kraujo krešėjimo procese, taip pat padeda įveikti stresą, mažina nervų sistemos dirglumą. Kad organizmas geriau pasisavintų kalcį, jis į organizmą turi patekti su sava „svita“: fosforu, magniu, stronciu ir vitaminu D. Geriausiai kalcis pasisavinamas iš pieno ir jo produktų, žuvies, pupelių, žirnių, lęšių, svogūnų, kopūstų, visų rūšių riešutų. Vienu pagrindiniu kalcio šaltiniu išlieka geriamasis vanduo.

Selenas yra, manoma, pats svarbiausias elementas iš visų mikroelementų. Jis būtinas  imuninei sistemai, normaliai skydliaukės veiklai, tai labai stiprus antioksidantas apsaugantis nuo vėžio, širdies susirgimų, radiacijos, sunkiųjų metalų ir kitų nuodingų junginių poveikio. Esant jo trūkumui, išsivysto širdies veiklos nepakankamumas, sutrinka skeleto raumenų veikla, pablogėja reprodukcinės savybės. Šaltiniai: beveik visi augalinės ir gyvulinės kilmės  produktai, svogūnai, česnakai, grybai, žuvis, mėsa, grūdų gaminiai. Kadangi Lietuvos dirvožemyje seleno bemaž nėra, čia augusios daržovės jo turės mažiau. Seleno paros dozės viršijimas irgi yra kenksmingas.

Šaltinis: ligos.sveikas.lt

  • LOGOTERAPIJA

Kalbėjimo sutrikimų mažinimas ir kalbos padargų lavinimas. Paruošta pagal logoterapeutės Aušros Serapinaitės rekomendacijas.

Gebėjimui kalbėti reikalingi visi kalbos padargai:

  • artikuliacijos aparatas: ryklės ertmė, nosies ertmė, minkštasis gomurys su liežuvėliu, burnos ertmė, liežuvis, kietasis gomurys, viršutiniai ir apatiniai dantys, dantenos, viršutinė ir apatinė lūpos;
  • balso aparatas: gerklos ir balso stygos;
  • oro aparatas: gerklė, bronchai, plaučiai, krūtinės ląsta bei jos raumenys, diafragma.

Dizartrija – tai centrinės kilmės kalbos sutrikimas, kuris pasireiškia daugialypiais tarimo trūkumais dėl motorinės kalbinės veiklos nepakankamumo ir apima artikuliaciją, balsą, kvėpavimą, mimiką ir kt.

Dizartrija sikirstoma į:

1 laipsnio: paslėpta – kai sutrikimas beveik nepastebimas ir jį gali diagnozuoti tik specialistas.

2 laipsnio: pastebima, tačiau kalbėjimas aplinkiniams yra suprantamas.

3 laipsnio: kai kalbėjimas aplinkiniams mažai suprantamas.

4 laipsnio: kai kalbėjimas aplinkiniams visiškai nesuprantamas.


Sergant Parkinsono liga, sutrinka ne tik artikuliavimas, bet ir balsas, skiemenų tarimas, t.y. tariama neaiškiai, netiksliai. Dėl kalbos aparato raumenų įtampos sutrikimo pastebimas bendrosios motorikos sutrikimas, nukenčia kalbėjimo tempas, kalbama lėtai arba greitai, šnabždama, kinta kvėpavimas, galimas seilėtekis, kuris sunkina kalbėjimą.

Siekiant sumažinti dizartrijos simptomus yra svarbu:

  • Artikuliacinio aparato motorikos lavinimas: logopedinis masažas, artikuliacinė mankšta.
  • Fiziologinio ir kalbinio kvėpavimo mokymas: kvėpavimo mankšta, pūtimo pratimai.
  • Balso lavinimo pratimai.

Masažas atkuria normalų liežuvio ar lūpų raumenų tonusą. Sergantiems Parkinsono liga pastebėtas ilgalaikis jo poveikis: žymiai sumažėja “kaukės” sindromas, veidas vėl tampa emociškai išraiškingesnis.

Taip pat labai svarbūs smulkiosios motorikos lavinimo prarimai, nes lavinant smulkiąją rankų motoriką, gerėja ir kalbinė motorika, nes aktyvinami kalbos motoriniai centrai galvos smegenyse, todėl kalbos padargų judesiai atliekami greičiau ir tiksliau.

Artikuliacinės mankštos tikslas – palaikyti tam tikrus artikuliacinio aparato organų judesius, reikalingus taisyklingai ištarti garsus.

Artikuliavime dalyvaujančių organų tonusui palaikyti reikia daug laiko ir paties sergančiojo, jo artimųjų, bičiulių, specialisto pastangų ir palaikymo. Sėkmė labai priklauso nuo sergančiojo motyvacijos.

Atliekant pratimus, reikia nuoseklai eiti nuo paprasto prie sudėtingesnio.

Atlikti artikuliacinę mankštą reikia kasdien, kad susiformuotų įprotis nuolat palaikyti artikuliacinio aparato tonusą. Mankštintis reiktų 3–4 kartus per dieną, po 3–5 min., kiekvienu kartu atliekant 2–3 pratimus.

Artikuliacinė mankšta atliekama patogiai sėdint, tiesia nugara, neįsitempus, atpalaidavus rankas ir kojas, be pašalinių judesių.

Turite gerai matyti savo veidą, kad galėtumėte savarankiškai kontroliuoti atliekamų judesių taisyklingumą: tikslumą, tempą, sklandumą, perėjimą nuo vieno pratimo prie kito, kad judesiai būtų atliekami simetriškai tiek viena, tiek kita veido puse – todėl geriausia yra sėdėti priešais veidrodį. Arba paprašykike, kad kas nors jums padėtų stebėti atliekamų pratimų kokybę.


Artikuliacinė mankšta

Artikuliacinės mankštos pratimai lūpoms:

Šypsenėlė ir dūdelė“. Pratimą darykite pravertomis lūpomis. Lūpas ištempkite į šonus (į šypsenėlę) ir ilgai sakykite „Y“. Tokią lūpų padėtį išlaikykite, kol suskaičiuosite iki 5. Tuomet lūpas atkiškite į priekį (į dūdelę) ir sakykite ilgai „Ū“. Ir vėl išlaikykite taip, kol suskaičiuosite iki 5. Taip kaitaliokite kelis kartus. Po to visa tai atlikite jau sučiauptomis lūpomis.

„Atiduok pypkę“. Įsidėkite tarp lūpų medinę ar plastikinę mentelę (tinka pagaliukas nuo ledų, šaukštelis). Traukite mentelę iš burnos, lūpomis priešinkitės “pypkės” ištraukimui.

„Laikyk dantimis“. Dantimis reikia laikyti medinę mentelę, ant kurios padėta kas nors mažo (dribsnis, pipiras ar pan.). Reikia kuo ilgiau išlaikyti jį nenukritusį.

„Ūsai“. Paimkite šiaudelį ar ką nors panašaus ir stenkitės išlaikyti virš viršutinės lūpos, po nosimi. Laikykite lūpas atkišdami į priekį.

„Saldžios lūpos“. Liežuvio galiuku braukite nuo viršutinės lūpos vieno kampučio iki kito ir tuomet nuo apatinės lūpos vieno kampučio iki kito, t.y. aplaižykite lūpas.

Taip pat pabandykite šį pratimą atlikti užsimerkę.

Taip pat liežuviu braukite ir iš vidinės lūpų pusės, burnos ertmėje, t.y. ant gomurio, dantenų.

„Kramtomoji guma“. Įsivaizduokite, kad prie gomurio prilipo saldainis ar kramtomosios gumos gabalėlis ir stenkitės jį liežuviu nukrapštyti jį nuo gomurio.

Artikuliacinės mankštos pratimai liežuviui:

„Nuimk ratelį“. Ant medinio iešmelio uždėkite žiedelį (žiedo formos dribsnį ar makaroną) ir liežuviu jį nuimkite. Šį pratimą atlikite nenaudodami rankų.

„Kalnelis“. Liežuvio galiuku pakaitomis lieskite apatinius ir viršutinius dantis.

„Valome dantis“.  Liežuvio galiuku braukite per apatinius ir viršutinius dantis iš vidinės pusės viena kryptim, po to kita kryptim. Apatinis žandikaulis neturi judėti.

„Gyvatės liežuvis“. Liežuvio galiuką kelkite į viršų link nosies, po to leiskite jį žemyn link smakro.


Kvėpavimo mankšta

Pūtimo pratimai:

„Plunksna ant siūlo“. Paprašykite kad kas nors palaikytų ar raskite galimybę įtvirtinti aukštai siūlą, kurio gale jūsų burnos lygyje pririšta plunksna ar popierinė snaigė, kažkas lengvo. Virpinkite lūpas, pūskite, kad plunksna suptųsi.

„Išpūsk kamuoliuką iš stiklinės“.  Į neaukštą stiklinę įdėkite teniso kamuoliuką. Pūskite į stiklinę taip, kad kamuoliukas toje stiklinėje stipriai judėtų arba net iššoktų iš jos.

„Perkelkite dribsnius“. Su kokteilių šiaudeliu, perkelkite dribsnius (apvalius) iš vieno puodelio į kitą.

„Tenisas“. Mankštinkitės su draugu. Sėdėkite vienas prieš kitą, ant savo delno padėkite vatos gumulėlį. Draugas laiko savo delną prie jūsų delno. Tarkite š, č, kad vata „nuskristų” į draugo delną. Tuomet pučia draugas.

„Muilo burbulai“. Tiesiog pūskite muilo burbulus.

„Kvėpuokite per nosį“. Dešinę nosies landą prispauskite pirštu, įkvėpkite per kairę, tuomet užspauskite kairę landą ir iškvėpkite per dešinę. Tada pakartokite atvirkštine seka – užspauskite kairę landą, įkvėpkite per dešinę, tuomet užspauskite dešinę landą ir iškvėpkite per kairę. Atlikite 5–6 kartus.


Pratimai balsui lavinti:

  • Išsižiokite, įkvėpkite ir iškvėpkite tik per nosį (10–12 kartų).
  • Įkvėpkite ir pasukite galvą į dešinę, grįžkite į pradinę padėtį, iškvėpkite. Pakartokite pasukdami galvą į kairę.
  • Atsistoję nuleiskite rankas ir pražiokite burną. Įkvėpdami per nosį, rankas pakelkite į šonus ir lėtai iškvėpdami per nosį, jas nuleiskite.
  • Balsu negarsiai tarkite: MMMMMMAM, MMMMMMEM, MMMMMMOM.
  • Liežuvio galiuką užrieskite burnoje aukštyn, arčiau gilumos, keletą kartų be garso tarkite: A-E-O.
  • Darykite iškvėpimus ACH-ACH-ACH, OCH-OCH-OCH, ECH-ECH-ECH. Viena ranka laikykite apatinį žandikaulį, kita – pakaušį, kirčiuokite balsį.
  • Dantimis sukąskite kamštį nuo vyno, lūpas išplėskite taip, kad matytųsi dantys. Ir stenkitės kuo aiškiau kalbėti.
  • Įsivaizduokite, kad aktyviai kramtote („kramtydami” kuo daugiau judinkite žandikaulius) ir leiskite švelnų dūzgimo garsą.
  • Stipriai išsižiokite lyg žiovautumėte ir sukite žandikaulį ratais iš pradžių į vieną pusę, po to – į kitą.
  • Garsiai, raiškiai, su intonacija skaitykite eilėraščius, pabrėžkite pauzes. Įrašykite į diktofoną (dauguma mobilių telefonų turi diktofono programėlę), po to perklausykite – taip išgirsite savo klaidas.
  • Kalbėkitės su savimi prieš veidrodį. Kalbėkite lėtai, ramiai, neskubėkite, atsipalaiduokite – tegul atsipalaiduoja jūsų gerklės raumenys. Nejudinkite kūno, nekeiskite išraiškos, stenkitės tik žodžiais perteikti savo emocijas.

Pratimai artikuliacinei motorikai:

  • ALTERNATYVI MEDICINA
  • MEDITACIJA
  • MASAŽAS
  • MENO TERAPIJA

RUOŠIAMA

RUOŠIAMA

RUOŠIAMA

RUOŠIAMA