Logoterapija

Kalbėjimo sutrikimų mažinimas ir kalbos padargų lavinimas. Paruošta pagal logoterapeutės Aušros Serapinaitės rekomendacijas.

Gebėjimui kalbėti reikalingi visi kalbos padargai:

  • artikuliacijos aparatas: ryklės ertmė, nosies ertmė, minkštasis gomurys su liežuvėliu, burnos ertmė, liežuvis, kietasis gomurys, viršutiniai ir apatiniai dantys, dantenos, viršutinė ir apatinė lūpos;
  • balso aparatas: gerklos ir balso stygos;
  • oro aparatas: gerklė, bronchai, plaučiai, krūtinės ląsta bei jos raumenys, diafragma.

Dizartrija – tai centrinės kilmės kalbos sutrikimas, kuris pasireiškia daugialypiais tarimo trūkumais dėl motorinės kalbinės veiklos nepakankamumo ir apima artikuliaciją, balsą, kvėpavimą, mimiką ir kt.

Dizartrija sikirstoma į:

1 laipsnio: paslėpta – kai sutrikimas beveik nepastebimas ir jį gali diagnozuoti tik specialistas.

2 laipsnio: pastebima, tačiau kalbėjimas aplinkiniams yra suprantamas.

3 laipsnio: kai kalbėjimas aplinkiniams mažai suprantamas.

4 laipsnio: kai kalbėjimas aplinkiniams visiškai nesuprantamas.


Sergant Parkinsono liga, sutrinka ne tik artikuliavimas, bet ir balsas, skiemenų tarimas, t.y. tariama neaiškiai, netiksliai. Dėl kalbos aparato raumenų įtampos sutrikimo pastebimas bendrosios motorikos sutrikimas, nukenčia kalbėjimo tempas, kalbama lėtai arba greitai, šnabždama, kinta kvėpavimas, galimas seilėtekis, kuris sunkina kalbėjimą.

Siekiant sumažinti dizartrijos simptomus yra svarbu:

  • Artikuliacinio aparato motorikos lavinimas: logopedinis masažas, artikuliacinė mankšta.
  • Fiziologinio ir kalbinio kvėpavimo mokymas: kvėpavimo mankšta, pūtimo pratimai.
  • Balso lavinimo pratimai.

Masažas atkuria normalų liežuvio ar lūpų raumenų tonusą. Sergantiems Parkinsono liga pastebėtas ilgalaikis jo poveikis: žymiai sumažėja “kaukės” sindromas, veidas vėl tampa emociškai išraiškingesnis.

Taip pat labai svarbūs smulkiosios motorikos lavinimo pratimai, nes lavinant smulkiąją rankų motoriką, gerėja ir kalbinė motorika, nes aktyvinami kalbos motoriniai centrai galvos smegenyse, todėl kalbos padargų judesiai atliekami greičiau ir tiksliau.

Artikuliacinės mankštos tikslas – palaikyti tam tikrus artikuliacinio aparato organų judesius, reikalingus taisyklingai ištarti garsus.

Artikuliavime dalyvaujančių organų tonusui palaikyti reikia daug laiko ir paties sergančiojo, jo artimųjų, bičiulių, specialisto pastangų ir palaikymo. Sėkmė labai priklauso nuo sergančiojo motyvacijos.

Atliekant pratimus, reikia nuoseklai eiti nuo paprasto prie sudėtingesnio.

Atlikti artikuliacinę mankštą reikia kasdien, kad susiformuotų įprotis nuolat palaikyti artikuliacinio aparato tonusą. Mankštintis reiktų 3–4 kartus per dieną, po 3–5 min., kiekvienu kartu atliekant 2–3 pratimus.

Artikuliacinė mankšta atliekama patogiai sėdint, tiesia nugara, neįsitempus, atpalaidavus rankas ir kojas, be pašalinių judesių.

Turite gerai matyti savo veidą, kad galėtumėte savarankiškai kontroliuoti atliekamų judesių taisyklingumą: tikslumą, tempą, sklandumą, perėjimą nuo vieno pratimo prie kito, kad judesiai būtų atliekami simetriškai tiek viena, tiek kita veido puse – todėl geriausia yra sėdėti priešais veidrodį. Arba paprašykike, kad kas nors jums padėtų stebėti atliekamų pratimų kokybę.


Artikuliacinė mankšta

Artikuliacinės mankštos pratimai lūpoms:

Šypsenėlė ir dūdelė“. Pratimą darykite pravertomis lūpomis. Lūpas ištempkite į šonus (į šypsenėlę) ir ilgai sakykite „Y“. Tokią lūpų padėtį išlaikykite, kol suskaičiuosite iki 5. Tuomet lūpas atkiškite į priekį (į dūdelę) ir sakykite ilgai „Ū“. Ir vėl išlaikykite taip, kol suskaičiuosite iki 5. Taip kaitaliokite kelis kartus. Po to visa tai atlikite jau sučiauptomis lūpomis.

„Atiduok pypkę“. Įsidėkite tarp lūpų medinę ar plastikinę mentelę (tinka pagaliukas nuo ledų, šaukštelis). Traukite mentelę iš burnos, lūpomis priešinkitės “pypkės” ištraukimui.

„Laikyk dantimis“. Dantimis reikia laikyti medinę mentelę, ant kurios padėta kas nors mažo (dribsnis, pipiras ar pan.). Reikia kuo ilgiau išlaikyti jį nenukritusį.

„Ūsai“. Paimkite šiaudelį ar ką nors panašaus ir stenkitės išlaikyti virš viršutinės lūpos, po nosimi. Laikykite lūpas atkišdami į priekį.

„Saldžios lūpos“. Liežuvio galiuku braukite nuo viršutinės lūpos vieno kampučio iki kito ir tuomet nuo apatinės lūpos vieno kampučio iki kito, t.y. aplaižykite lūpas.

Taip pat pabandykite šį pratimą atlikti užsimerkę.

Taip pat liežuviu braukite ir iš vidinės lūpų pusės, burnos ertmėje, t.y. ant gomurio, dantenų.

„Kramtomoji guma“. Įsivaizduokite, kad prie gomurio prilipo saldainis ar kramtomosios gumos gabalėlis ir stenkitės jį liežuviu nukrapštyti jį nuo gomurio.

Artikuliacinės mankštos pratimai liežuviui:

„Nuimk ratelį“. Ant medinio iešmelio uždėkite žiedelį (žiedo formos dribsnį ar makaroną) ir liežuviu jį nuimkite. Šį pratimą atlikite nenaudodami rankų.

„Kalnelis“. Liežuvio galiuku pakaitomis lieskite apatinius ir viršutinius dantis.

„Valome dantis“.  Liežuvio galiuku braukite per apatinius ir viršutinius dantis iš vidinės pusės viena kryptim, po to kita kryptim. Apatinis žandikaulis neturi judėti.

„Gyvatės liežuvis“. Liežuvio galiuką kelkite į viršų link nosies, po to leiskite jį žemyn link smakro.


Kvėpavimo mankšta

Pūtimo pratimai:

„Plunksna ant siūlo“. Paprašykite kad kas nors palaikytų ar raskite galimybę įtvirtinti aukštai siūlą, kurio gale jūsų burnos lygyje pririšta plunksna ar popierinė snaigė, kažkas lengvo. Virpinkite lūpas, pūskite, kad plunksna suptųsi.

„Išpūsk kamuoliuką iš stiklinės“.  Į neaukštą stiklinę įdėkite teniso kamuoliuką. Pūskite į stiklinę taip, kad kamuoliukas toje stiklinėje stipriai judėtų arba net iššoktų iš jos.

„Perkelkite dribsnius“. Su kokteilių šiaudeliu, perkelkite dribsnius (apvalius) iš vieno puodelio į kitą.

„Tenisas“. Mankštinkitės su draugu. Sėdėkite vienas prieš kitą, ant savo delno padėkite vatos gumulėlį. Draugas laiko savo delną prie jūsų delno. Tarkite š, č, kad vata „nuskristų” į draugo delną. Tuomet pučia draugas.

„Muilo burbulai“. Tiesiog pūskite muilo burbulus.

„Kvėpuokite per nosį“. Dešinę nosies landą prispauskite pirštu, įkvėpkite per kairę, tuomet užspauskite kairę landą ir iškvėpkite per dešinę. Tada pakartokite atvirkštine seka – užspauskite kairę landą, įkvėpkite per dešinę, tuomet užspauskite dešinę landą ir iškvėpkite per kairę. Atlikite 5–6 kartus.


Pratimai balsui lavinti:

  • Išsižiokite, įkvėpkite ir iškvėpkite tik per nosį (10–12 kartų).
  • Įkvėpkite ir pasukite galvą į dešinę, grįžkite į pradinę padėtį, iškvėpkite. Pakartokite pasukdami galvą į kairę.
  • Atsistoję nuleiskite rankas ir pražiokite burną. Įkvėpdami per nosį, rankas pakelkite į šonus ir lėtai iškvėpdami per nosį, jas nuleiskite.
  • Balsu negarsiai tarkite: MMMMMMAM, MMMMMMEM, MMMMMMOM.
  • Liežuvio galiuką užrieskite burnoje aukštyn, arčiau gilumos, keletą kartų be garso tarkite: A-E-O.
  • Darykite iškvėpimus ACH-ACH-ACH, OCH-OCH-OCH, ECH-ECH-ECH. Viena ranka laikykite apatinį žandikaulį, kita – pakaušį, kirčiuokite balsį.
  • Dantimis sukąskite kamštį nuo vyno, lūpas išplėskite taip, kad matytųsi dantys. Ir stenkitės kuo aiškiau kalbėti.
  • Įsivaizduokite, kad aktyviai kramtote („kramtydami” kuo daugiau judinkite žandikaulius) ir leiskite švelnų dūzgimo garsą.
  • Stipriai išsižiokite lyg žiovautumėte ir sukite žandikaulį ratais iš pradžių į vieną pusę, po to – į kitą.
  • Garsiai, raiškiai, su intonacija skaitykite eilėraščius, pabrėžkite pauzes. Įrašykite į diktofoną (dauguma mobilių telefonų turi diktofono programėlę), po to perklausykite – taip išgirsite savo klaidas.
  • Kalbėkitės su savimi prieš veidrodį. Kalbėkite lėtai, ramiai, neskubėkite, atsipalaiduokite – tegul atsipalaiduoja jūsų gerklės raumenys. Nejudinkite kūno, nekeiskite išraiškos, stenkitės tik žodžiais perteikti savo emocijas.

Pratimai artikuliacinei motorikai: