Daugiau apie Parkinsono ligą ir simptomus

ŽINOTI APIE LIGĄ – SVARBU

Parkinsono liga turi daug spalvų ir atspalvių. Pavyzdžiui, ligai būdinga daug simptomų, bet ne kiekvienam sergančiajam jie pasireiškia vienodai. Sergantieji skirtingai išgyvena vienus ar kitus ligos pasireiškimus, skirtingai reaguoja į aplinkos veiksnius. Pavyzdžiui, vienas sergantysis pastebėjo, kad jo būklė pablogėja per mėnulio delčią. Kitas – kad kava suaktyvina vaistų poveikį. Bet tai išties yra labai individualu. Moterys ir vyrai taip pat skirtingai jaučia ligą.

Ligos pasireiškimo teorijų yra įvairių. Gali būti, kad bus dar ir naujų.

„Polinkis sirgti Parkinsono liga gali būti paveldėtas, tačiau liga gali nepasireikšti, kol neatsiranda neigiamas išorinis poveikis…,“ ‒ teigia vienas Lietuvos gydytojas. „Ligos atvejų daugėja ne tik dėl ilgėjančios žmonių gyvenimo trukmės, bet ir dėl naujų veiksnių, kurių nebuvo prieš šimtą metų: užterštos aplinkos ar besikeičiančio genetinio fondo.“

Šaltiniai:  www.bbc.comwww.parkinsonsnewstoday.com

Viena naujesnių teorijų – Kanados Monrealio universiteto, Monrealio neurologijos instituto ir McGill universiteto tyrimas, kurio duomenys paskelbti 2019 m. liepą: ryšys tarp žarnyno infekcijų ir Parkinsono ligos: esant mutacijoms PINK1 ir PRKN genuose ir susidūrus su infekcijomis ir toksinais, imuninė sistema per daug reaguoja su autoimuniniu atsaku, todėl atakuoja smegenų ląsteles, dėl ko vystosi Parkinsono liga. Tyrimai dar tęsiami.

Šaltinis: www.michaeljfox.org

Kad Parkinsono liga neprasideda smegenyse hipotezę dar 2003 metais iškėlė vokiečių mokslininkas Heiko Braak: toksiška alfa-sinukleino kelionė prasideda žarnyne ir smegenis šis baltymas pasiekia per klajoklinį nervą. Žarnyno raumenyse yra labai daug jungčių su klajokliniu nervu.

JAV John Hopkins universiteto mokslininkai laboratorinėms pelėms suleido alfa-sinukleino baltymo. Maždaug po mėnesio po vienintelės injekcijos toksiški baltymai pasiekė smegenis ir čia išplito: po dviejų mėnesių jie jau buvo aptinkami pagumburyje, smegenų dalyje kur gaminamas dopaminas, po 7 mėnesių – hipokampe, atsakingame už atmintį ir palaimos būsenos įsiminimą ir kitose smegenų srityse. Per kelis mėnesius dopamino ląstelių koncentracija stipriai krito, pelėms darėsi vis sunkiau judėti, pasireiškė ir kiti Parkinsono ligos simptomai: depresija, uoslės praradimas, sutriko gebėjimas mokytis. Norint galutinai patvirtinti hipotezę, reikia atlikti tyrimus su žmonėmis.

Parkinsono ligai būdingi pakitimai žarnyne pastebimi net ir prieš 20 metų iki diagnozės nustatymo. Suomijos Helsinkio universiteto ligoninė paskelbė atlikto tyrimo rezultatus: Parkinsono ligos riziką didina antibiotikai! O ypač plataus spektro antibiotikai ir antibiotikai anaerobinėms bakterijoms ir grybeliams.
Kaip žinia, antibiotikai ardo natūralią žarnyno mikroflorą.

Šaltinis: www.helsinki.fi

Apendiksas

2018 metų rudenį paskelbti švedų atlikto tyrimo duomenys – apendikso pašalinimas jauname amžiuje gali iki 19% sumažinti riziką susirgti Parkinsono liga.

Šaltinis: www.parkinsonsnewstoday.com

Tačiau 2019 metų pavasarį pasirodę amerikiečių pranešimai paneigė aukščiau minėto tyrimo rezultatus. Amerikiečių atlikto tyrimo rezultatai teigia, kad Parkinsono ligos išsivystymo rizika, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar rasės, yra maždaug tris kartus didesnė žmonėms, kuriems buvo atlikta apendektomija. Teigiama, kad šis tyrimas buvo didesnės imties.

Šaltinis: www.parkinsonsnewstoday.com

Mūsų komentaras

Paminėti tyrimai yra pavyzdys to, kad niekas negarantuoja, jog tyrimų, jau atliktų, atliekamų ar tų, kurie dar bus atlikti, rezultatai yra absoliučiai teisingi ir kad po kelerių metų jie negali būti paneigti kitu tyrimu.

Rizikos grupės

Mokslininkai dar vis nežino kodėl Parkinsono liga suserga ne visi net ir patenkantys į rizikos grupes. O rizikos gali turėti:

  • Amžius. Ligos atvejų daugėja ir dėl ilgėjančios žmonių gyvenimo trukmės, t. y. senstant visuomenei, daugėja ir sergančių šia liga.
  • Galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, uždegiminės ligos, kitos ligos.
  • Galvos traumos su sąmonės netekimu ar atminties praradimu.
  • Ankstyvas endogeninių estrogenų koncentracijos sumažėjimas.
  • Žarnyno veiklos sutrikimai.
  • Oksidacinis stresas ir nepakankamas antioksidantų kiekis maiste.
  • Dideliais kiekiais vartojamas šaltinio, šulinio vanduo. Šulinio vandenyje dažnai randami dideli nitratų ir nitritų kiekiai.
  • Dideliais kiekiais vartojami pieno produktai.
  • Apsinuodijimas anglies monoksidu (smalkėmis).
  • Egzogeniniai toksinai: gausiai naudojami pesticidai, herbicidai ir fungicidai, ypatingai kaimo vietovėse.
  • Sunkieji metalai (manganas, gyvsidabris, švinas, trichloretilenas), gyvenimas netoli gamyklų; apsinuodijimas sunkiaisiais metalais, radiacinis fonas.
  • Selektyvų juodosios medžiagos (lot. substantia nigra) neuronų žuvimą skatina 1-metil-4-fenil-1,2,3,6-tetrahidropiridinas (MPTP).

Kai kurios ligos formos yra paveldimos. Susirgimą gali nulemti genetinis paveldimumas, t. y. geno pasikeitimas, deformacija arba mutacija. Pasitaiko retai, bet genetinį paveldimumą galima įtarti, jei yra ar buvo sergančių šeimos narių.

  • 1 iš 10 susirgimų yra dėl genų mutacijos.
  • 1 iš 100 paveldi ligą iš vieno iš tėvų.

Jei ankstyva Parkinsono liga suserga vienas iš monozigotinių dvynių, labai padidėja rizika susirgti kitam.


Vienoje amerikiečių facebooko grupėje buvo užduotas klausimas: „Jei bandytumėte atspėti savo Parkinsono ligos priežastį, ką įtartumėt?“. Atsakymai buvo labai įvairūs:

  • herbicidai, pesticidai, insekticidai: glifosatas, roundapas ir kiti – minimi daugelyje atsakymų, greta kai kurių žmonės minėjo gyvenę ar gyveną kaimo regionuose;
  • minima „toksiška aplinka“ ir užterštas vanduo;
  • buvo atsakymų, kad dirbo suvirintoju arba dažytoju, arba kitaip darbas buvo susijjęs su cheminiais junginiais;
  • galvos traumos, daugelyje atsakymų papildyta žodžiu „daugkartinės“, smegenų sukrėtimai, sunkios galvos traumos sukėlusios sąmonės praradimą;
  • žarnyno problemos, žarnyno ligos (kolitas), užterštas žarnynas;
  • genetika – sirgo ar serga artimi šeimos nariai’.

Buvo ir tokių atsakymų: pūslelinė, gripas, daugkartinė anestezija, dietinė coca cola, stresas, didelis stresas, antidepresantai ir migdomieji, pelėsis, buvęs vyras ir kt.

Nemažai žmonių parašė: neturiu supratimo. Kai kurie žmonės įvardindavo ne vieną priežastį.

Pirminis parkinsonizmas – Parkinsono liga (G20) – diagnozuojamas didžiajai daliai – ~80 % pacientų su ligai būdingais simptomais. Tai idiopatinė liga, kas reiškia, kad ligos priežastis nėra žinoma. Šios grupės sergančiųjų reakcija į dopaminą kompensuojančius vaistus yra teigiama. Pasireiškiantys simptomai dažniausiai būna asimetriški, vyrauja vienoje arba yra ryškesni vienoje kūno pusėje, dažniausiai dominuojančioje pusėje.

Antrinis parkinsonizmas (G21) – tai kitų priežasčių sukeltas ar kitų ligų metu išsivystęs parkinsonizmo sindromas, kuriam būdingi Parkinsono ligos simptomai.

Antrinį parkinsonizmą sukelia kai kurie vaistai, toksinės medžiagos. Parkinsonizmo požymių atsiranda sergant kai kuriomis nervų sistemos ligomis, pavyzdžiui, Lewy kūnelių demencija, Huntingtono liga, Alzheimerio liga, kitomis ligomis. Simptomų gali atsirasti dėl uždegiminių smegenų ligų, daugybinių galvos traumų, navikų, infekcijų, pavyzdžiui, encefalito. Gali būti kraujagyslinės kilmės parkinsonizmas, kurį sukelia daugybiniai smulkūs galvos smegenų insultai. Ir kt.

Ne visada paprasta atskirti idiopatinę Parkinsono ligą ir antrinį parkinsonizmą. Antrinio parkinsonizmo atveju rodikliu gali būti sergančio žmogaus neigiama reakcija į dopaminerginius vaistus. Be to, esant antriniam parkinsonizmui, Parkinsono ligai būdingi simptomai yra simetriški abiejose kūno pusėse.

2018 m. anapilin išėjęs 41-asis JAV prezidentas George H.W. Bush, 94 m., sirgo kraujagysliniu parkinsonizmu, turinčiu Parkinsono ligai būdingų simptomų. Sergantiems šia liga retai pasireiškia teigiama reakcija į vaistus, skirtus Parkinsono ligai gydyti. Sergantiesiems kraujagysliniu parkinsonizmu svarbu kontroliuoti aukštą kraujospūdį, kad išvengti insulto, cholesterolį, diabetą bei maksimaliai judėti. Buvusį prezidentą kraujagyslinis parkinsonizmas privertė atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį.

Šaltiniai: www.parkinsons.org.ukwww.parkinsonsnewstoday.comwww.epda.eu.com

Griuvimai yra labai dažna pagyvenusių žmonių negalios ir mirties priežastis. Dažniausia griuvimų priežastimi yra išoriniai veiksniai: slidžios grindys, stori kilimai ar nepritvirtinti jų kraštai, už kurių užkliūvama, blogas apšvietimas, laiptai be turėklų, netinkama avalynė ir pan.

Bet yra ir vidiniai veiksniai, galintys turėti įtakos griuvimams, – tai žmogaus sveikatos sutrikimai: klausos, regos, judėjimo ir atramos sistemos sutrikimai, vartojami vaistai. Šių veiksnių grupei priskiriama ir Parkinsono liga. Dėl pusiausvyros ir eisenos pakitimų Parkinsono liga taip pat gali lemti griuvimus. Sergantiems Parkinsono liga griuvimai turi ypač neigiamų pasekmių. Kaulų lūžiai dar labiau sutrikdo ligos apsunkintą judėjimą, pablogina gyvenimo kokybę ir didina socialinę izoliaciją.

Dažnėjantys griuvimai rodo blogėjančią bendrą organizmo būklę.

Labai svarbu užkirsti kelią griuvimų rizikai ir galimiems padariniams. Todėl svarbu:

  • Užtikrinti, kad gydymas būtų optimalus.
  • Pagal galimybes (derinant su vaistais) vartoti pieno produktus. Kalcis reikalingas kaulams.
  • Sekti vitamino D rodiklius kraujyje ir esant trūkumui vartoti vitamino D papildus. Vitaminas D dalyvauja kaulų ir mineralų apykaitoje, didina kaulų mineralų tankį bei sumažina griuvimų riziką.
  • Didinti fizinį aktyvumą, mankštintis. Fiziniai pratimai didina ištvermę, jėgą, lankstumą, pusiausvyrą ir judrumą.
  • Į kasdienę mankštą įtraukti pratimus pusiausvyrai.
  • Atitinkamai pritaikyti namų aplinką, kad sumažinti griuvimų riziką.

Naudotis pagalbinėmis priemonėmis, kurios padeda išlaikyti pusiausvyrą (vaikštynės, lazdos).

Dažniausiai griuvimo atvejai pasitaiko namų aplinkoje: lipant į lovą ir iš jos, užkliuvus už kilimų ar paslydus vonios patalpoje, esant nepakankamam apšvietimui, nesant ranktūrių ant laiptų ar vonios patalpoje (įlipti į dušą ar vonią), bandant pasiekti aukštai padėtus daiktus, užkliuvus už slenksčių. Išgirdus Parkinsono ligos diagnozę, rekomenduojama apmąstyti ir namų aplinkos pritaikymą sergančiajam.

Sergant Parkinsono liga gana dažna mirties priežastis yra plaučių uždegimas, prasidedantis dėl Parkinsono ligai būdingo apsunkinto rijimo sukeltos aspiracijos, kai į plaučius įkvepiama maisto ar skysčių.

Taip vadinama disfagija arba sunkumas ryti gali pasireikšti bet kurioje Parkinsono ligos stadijoje. Progresuojant ligai, rijimas dar labiau apsunksta ir net prarandama galimybė nuryti maistą ir skysčius, tuomet jie patenka į plaučius.

Apie pagalbą Kauno kolegijos 2018 m. išleistame kalendoriuje su patarimais sergantiems PL… Kalendorius parengtas pagal knygą “KAIP GYVENTI SERGANT PARKINSONO LIGA? Metodiniai patarimai segantiems Parkinsono liga, jų artimiesiems ir sveikatos priežiūros bei socialinio darbo specialistams”, 2018, Kaunas.

Moterų ir vyrų Parkinsono liga skiriasi. Kodėl? Daugiau apie moteris.

Pagrindinius skirtumus lemia hormonai. Estrogenų ir progesterono svyravimai labai įtakoja ir ligos simptomus: priklausomai nuo moters ciklo, savijauta gali stipriai keistis. Padidėjęs progesterono lygis įtakoja greitesnį nuovargį ir dažnesnius „OFF“, taip vadinamus išsijungimus, kai nepakanka vaisto efektyvumo. PL diagnozuojama apie 5% moterų iki 50 metų. Amerikos Parkinsono ligos asociacijos (American Parkinson Disease Association – APDA) atlikto tyrimo duomenimis, PMS laikotarpiu PL simptomai pablogėja, vaistai mažiau veiksmingi ir mėnesinių periodas būna sunkesnis. Tarsi nepakaktų PL, dar reikia bijoti ir PMS! Kita vertus, Neurologijos, neurochirurgijos ir psichiatrijos žurnale (Journal of Neurology, Neurosurgery & Psychiatry) publikuotas tyrimas teigia, kad estrogenai saugo nuo PL. Tai paaiškintų, kodėl PL serga daugiau vyrų.

Moterims PL pasireiškia vidutiniškai 2 metais vėliau nei vyrams. Bet… nors Parkinsono ligos išsivystymo rizika vyrams yra dvigubai didesnė nei moterims, moterims liga progresuoja greičiau.Tačiau moterims dažnai ir vėluojama diagnozuoti Parkinsono ligą – sveikatos sutrikimai siejami su hormoniniais pokyčiais, stresu ir pan.PL sergančioms moterims dažniau dažniau pasireiškia tremoras, jos labiau nei vyrai linkę į depresiją, joms dažniau skiriami antidepresantai. Jos stipriau neigiamai reaguoja į ligos progresavimą.

Tačiau moterims rečiau pasitaiko miego sutrikimų ir vėliau pasireiškia kalbos sutrikimai, jos ilgiau išsaugo verbalinį sklandumą (bendravimo įgūdžius).Vyrams dažniau ir ankstesniame etape siūlomas operacinis gydymas. Moterys ilgiau kenčia progresuojančios ligos simptomus. Vaistai, skiriami PL simptomų palengvinimui, pavyzdžiui, levodopa, yra pritaikyti vidutinio sudėjimo vyrui. O vertinant, kad moterys paprastai sveria mažiau, joms tenka didesnė vaisto koncentracija, kas gali greičiau sukelti šalutinį poveikį – diskinezijas.Parkinsono liga turi daug paslapčių, bet viena yra aišku – reikia daugiau mokslinių tyrimų, kaip PL veikia moteris ir koks gydymas geriausiai tinka joms.

Šaltiniai: www.parkinsonslife.euwww.parkinsonsdisease.netwww.epda.eu.comwww.healthline.com

Diskinezija – nekontroliuojamas, nevalingas judėjimas.

Dar vienas Parkinsono ligos simptomas.

  • Diskinezija – ilgalaikio levodopos vartojimo komplikacija.
  • Diskineziją sukelia ilgesnį laiką vartojamos didesnės levodopos dozės.
  • Diskinezija dažnesnė ligą diagnozavus jauname amžiuje.
  • Diskinezija pasireiškia ne visiems sergantiems.
  • Diskinezijos pobūdis nėra visiems vienodas.
  • Diskinezija gali apimti vieną kūno dalį, pavyzdžiui, ranką ar koją.
  • Diskinezija gali apimti visą kūną.
  • Diskinezija gali pasireikšti kaip kūno siūbavimas, nenustygimas vietoje, raitymasis, kraipymasis, sukinėjimasis, krutėjimas, galvos linkčiojimas, lingavimas.
  • Diskinezija dažniausiai pasireiškia kai kiti Parkinsono ligos simptomai, tokie kaip drebėjimas, sulėtėjimas, sustingimas, yra kontroliuojami.
  • Diskinziją gali sukelti stresas ar susijaudinimas.
  • Diskinezija gali būti skausminga.
  • Diskinezija gali trukdyti kasdienei ir socialinei veiklai, mankštinimuisi.

Manoma kad diskinezijos priežastis – netolygus dopamino lygio palaikymas smegenyse. Kadangi vaistą reikia vartoti kelis kartus per dieną, dopamino lygis tai didėja, tai krinta. Dėl tokio svyravimo bei nuolatinio dopaminą gaminančių smegenų ląstelių praradimo neįmanoma išlaikyti pastovaus dopamino lygio.

Su gydytoju galite aptarti keletą gydymo būdų:

  • Parinkti optimalią levodopos dozę ir vatojimo laikus.
  • Gali būti skiriami levodopos preparatai kartu su KOMT inhibitoriais.
  • Galima įtraukti dopamino agonistus, anticholinerginius vaistus arba MAO-B inhibitorius
  • Keisti vaistų formą, pasirinkti modifikuoto ar pailginto atpalaidavimo medikamentus.
  • Papildyti gydymą amantadino preparatais.
  • GSS.
  • Koreguoti dietą – mažinti baltymų kiekį.

Daugelis savo liga besidominčių pacientų, ypač jaunų, susiduria su dilema, kada laikas pradėti vartoti levodopą. Jei ligos simptomai trukdo jūsų kasdienei veiklai, darbui, gebėjimui sportuoti ar bet kuriai veiklai, kurią norite ar turite atlikti, reikėtų apsvarstyti levodopos vartojimą.

Bendradarbiaukite su savo gydytoju: jis žino apie ligą iš vadovėlių, apie medikamentus jai gydyti, bet jūs pažįstate ligą “iš vidaus”. Kartu ieškokite sprendimų!

Šaltinis www.michaeljfox.org

Nevalingas raumenų susitraukimas, sukeliantis nepatogias, dažnai skausmingas pozas.

Distonija yra liga be jokių kitų simptomų.

Bet… distonija gali būti Parkinsono ligos simptomas. Pakalbėkime apie jį.

  • Distonija pasireiškia ne visiems sergantiems Parkinsono liga.
  • Distonija gali pasireikšti bet kuriuo ligos eigos metu.
  • Distonija gali pasireikšti bet kuriuo paros metu, pavyzdžiui, ryte prieš pirmąją vaistų dozę arba dienos metu prieš planuojant kitą vaistų dozę, “OFF’e”.
  • Distonija gali pasireikšti kartu su kitais Parkinsono ligos simptomais, pavyzdžiui, drebėjimu ar sustingimu.
  • Distonija labiau būdinga žmonėms, kuriems liga diagnozuota iki 40-50 metų.
  • Distonija gali būti vienu pirmųjų Parkinsono ligos simptomų.

Parkinsono ligos distonijos:

  • Parkinsono ligos distonija dažniausiai pažeidžia koją, pėdą ar kojų pirštus. Dažniausiai tai pasireiškia, kai tuo pačiu metu yra ir kitų Parkinsono simptomų.
  • Akių distonija. Gali padažnėti mirksėjimas ar net užsimerkti akys, atsirasti jautrumas šviesai arba jaustis akių sudirgimas. Tai gali trukdyti skaityti, žiūrėti televizorių ar vairuoti. Gydytojas turi pasiūlyti gydymą. Klauskite!
  • Dėl kaklo distonijos galva ir kaklas gali pakrypti į priekį link krūtinės. Tai gali sukelti kaklo skausmą ir rijimo problemas, sutrikdyti regėjimą ir vaikščiojimą. Nedelskite klausti gydytojo apie galimą terapiją ir gydymą!
  • Liemens srities distonija gali priversti žmogų pasilenkti į priekį, į šoną ar atgal. Tai trukdo vaikščioti ir išlaikyti pusiausvyrą. Dėl terapijos ir gydymo klauskite gydytojo!

Distonijos gydymas yra individualus. Visada reikia atsižvelgti į distonijos tipą ir pasireiškimą. Kelios gydymo galimybės:

  • Fizinė terapija, mankštos raumenų tempimui ir stiprinimui.
  • Keisti vartojamą vaistą ar papildyti jį kitu.
  • Keisti vaistų (levodopos) vartojimo kiekį ir dažnį.
  • Vartoti papildomai raumenis atpalaiduojantį vaistą.
  • Botulino toksino (Botox) injekcijos laikinai atpalaiduoja hiperaktyvius raumenis ir palengvina.
  • GSS.

Šaltinis www.michaeljfox.org

Tai centrinės kilmės kalbos sutrikimas, kuris pasireiškia daugialypiais tarimo trūkumais dėl motorinės kalbinės veiklos nepakankamumo ir apima artikuliaciją, balsą, kvėpavimą, mimiką ir kt.

Sergant Parkinsono liga, sutrinka ne tik artikuliavimas, bet ir balsas, kalba, tarimas. Tariama neaiškiai, netiksliai. Kalbama lėtai arba greitai, šnabždama, kinta kvėpavimas, galimas seilėtekis, kuris sunkina kalbėjimą. Balsas gali drebėti. Tai įtakoja sutrikusi motorika. Pakitusi kalba (kalbama tyliau, lėčiau) yra vienas pirmųjų ligos simptomų. Artikuliacijos ir kalbos raiškos sutrikimai dažniausiai pasireiškia vėliau.

Maždaug vienas iš trijų sergančiųjų kalbėjimo sutrikimą įvardija kaip vieną problematiškiausių – prarandamas gebėjimas komunikuoti. O bendravimas yra vienas iš pagrindinių gyvenimo kokybės elementų. Kalbos sutrikimų pasekmė – apribotas socialinis gyvenimas, užsidarymas namuose, kas dažniausiai sukelia ir depresiją.

Dalis sergančiųjų gali net nejausti savo kalbėsenos pakitimų.

Neramių kojų sindromas (NKS) – tai lėtinė liga, pasireiškianti intensyviu, nevaldomu noru judinti kojas dėl nemalonių ir/ar skausmingų pojūčių jose ramybės metu. Vėlesnėse ligos stadijose šie pojūčiai gali išplisti į rankas ir liemenį.

Nemalonius pojūčius kojose pacientai apibūdina įvairiai: „elektros srove”, „vabaliukų ropojimu”, „adatėlių padymu”, dilgčiojimu, tvinkčiojimu, gėlimu, tempimu, niežėjimu ir pan., taip pat kojų sunkumu, stingimu.

Šie pojūčiai atsiranda ramybės ar fizinio neaktyvumo metu (pvz., gulint, sėdint). Simptomai beveik visada stiprėja pirmąją nakties dalį, stipriausi – mėginant užmigti, dažniausiai palengvėja iš ryto. Judėjimas arba veikla laikinai sumažina simptomus.

NKS sukelia miego sutrikimus, susietus su mieguistumu, nuovargiu, blogina gyvenimo kokybę.

NKS gali būti pirminis ir antrinis. Pirminis NKS – savarankiška liga. Serga apie 10% populiacijos. Daugiau nei pusė atvejų – paveldima. Susirgti galima ir vaikystėje, bet dažniausia prasideda nuo 35-45 metų ir dažnėja su amžiumi. Dažniau pasireiškia moterims, santykis 2:1. Neišgydomas, bet būna savaiminės remisijos – praeina, tačiau kartais dėl neaiškių priežasčių vėl atsinaujina. Liga progresuojanti, todėl reikalingas nuolatinis gydymas.

Antrinis NKS atsiranda dėl kitų ligų: cukrinio diabeto, geležies stokos būklių, inkstų nepakankamumo, skydliaukės veiklos sutrikimų, sergant neurodegeneracinėmis ligomis, tame tarpe ir Parkinsono liga, bei sergant kai kuriomis kitomis ligomis.

Ilgėjant Parkinsono ligos trukmei, NKS pasireiškimo atvejų dažnis didėja. NKS simptomai pasireiškia iki pusės visų PL sergančiųjų.

Patiriantiems NKS dažnesni miego sutrikimai, depresijos, kognityviniai sutrikimai.

Ne visas antrines lėtines sindromo priežastis galima išgydyti, tačiau NKS simptomų pasireiškimas atspindi nepakankamą pagrindinės ligos kontrolę. Antrinio NKS simptomai lengvėja ir/ar išnyksta gydant pagrindinę priežastį – jį sukeliančią būklę arba ligą.

Daugiau apie NKS: LSMU ligoninės Kauno klinikos prof. K. Petrikonis apie NKS Lietuvos ryto televizijos 2017.03.31 d. laidoje „Laba diena, Lietuva“. Interviu pradžia ~1:08:49.

Ortopedija tiria ir gydo judamojo aparato (kaulų, raumenų, sausgyslių) deformacijas bei pakitimus. Deformacijos gydomos chirurginėmis operacijomis ir neoperaciniais būdais (gydomoji mankšta, fizioterapijos procedūros, ortopedinės priemonės, ortopedinė avalynė ir kt.).

Norime atkreipti dėmesį į ortopedinio gydymo svarbą sergantiesiems Parkinsono liga. Nors klubo ar kelio sąnario endoprotezavimo poreikis, stuburo ar kitos deformacijos nėra tiesiogiai susijęs su Parkinsono liga, bet koks judamojo aparato sutrikimas sukelia problemų žmonėms sergantiems PL. Kartais neatkreipiama dėmesio į tuos sutrikimus, o sergančiojo būklės, judėjimo pablogėjimas „permetamas“ Parkinsono ligai. Tokiu atveju problemą dažniausiai bandoma spręsti antiparkinsoninių vaistų dozių didinimu, dažnai mažai efektyviu.

Kadangi pačios Parkinsono ligos sukeliami pakitimai smegenų dalyje, atsakingoje už judėjimą, judesio funkcijas, ortopedinių problemų sprendimas ir šalinimas yra būtinas sergant Parkinsono liga. Tik sergančiųjų Parkinsono liga gydymas (taip pat ir pooperacinis) bus ilgesnis ir sudėtingesnis nei žmonių nesergančių Parkinsono liga.

Skausmas, lėtinis skausmas būdingas daugumai.

Tyrimų duomenimis skausmais skundžiasi 40–80% sergančiųjų Parkinsono liga. Parkinsono liga nesuteikia imuniteto kitoms sveikatos problemoms. Deja. Ir viena priežasčių, kodėl sunku spręsti sergančiųjų skausmo problemas, yra ta, kad nėra lengva suprasti, ar konkretų skausmą sąlygoja Parkinsono liga, ar kiti sveikatos sutrikimai.

Yra skausmai būdingi tik Parkinsono ligai. Tačiau Parkinosno liga gali sustiprinti skausmą, patiriamą dėl kitų sveikatos problemų, pavyzdžiui, artrito. O gali būti ir dar rimtesnių skausmo priežasčių. Jei jau sergate Parkinsono liga ir pasireiškia skausmas, svarbu atkreipti į tai savo gydytojo dėmesį.

Vyresnio amžiaus žmonėms skausmas kartais gali būti vienas ankstyvųjų Parkinsono ligos simptomų, pavyzdžiui, skausmingas petys, kurio skausmo priežastmi gali būti peties sąstingis ir nejudrumas.

Ne kiekvienas skausmas yra Parkinsono ligos požymis. Bet svarbu domėtis ir žinoti apie galimas sąsajas ir laiku kreiptis į gydytoją, jei jaučiamas skausmas ir ypač jei jis yra jau ilgiau trunkantis.

Skausmas – dažnas nemotorinis Parkinsono ligos simptomas, galintis turėti didelę įtaką sergančiojo gyvenimo kokybei.

Parkinsono liga dažnai turi įtakos skausmui:

  • Raumenų ir kaulų sistemos skausmai, kai skausmas kyla dėl raumenų, kaulų ar sąnarių problemų, gali ir nebūti sukelti Parkinsono ligos, bet liga gali juos sustiprinti dėl raumenų sukaustymo, raumenų įtampos. Kai kurie ligos sukelti kūno pakitimai, pavyzdžiui, liemens pasvirimas į šoną, gali sukelti didesnį stresą tam tikriems sąnariams, padidindami artritinį skausmą.
  • Radikulopatinis skausmas yra aštrus, juntamas dėl tiesioginio sąlyčio su nervu, nervo spaudimo, arba dėl sąlyčio su nervo šaknele. Skauda nugarą, kaklą, skausmas plinta. Radikulitinį skausmą gali sukelti disko išvarža ar ataugos. Parkinsono liga šiuos skausmus dar labiau sustiprina. Tai gali įtakoti ir pakitusi sergančiojo kūno padėtis.
  • Centrinis skausmas gali būti sunkiai paaiškinamas, atsirandantis dėl patologijų pačiose smegenyse. Jį gali sukelia smegenų ar nugaros smegenų pažeidimai, įskaitant insultą, kitas ligas. Skausmas gali apimti galūnę, pilvą ir paprastai apibūdinamas kaip gilus. Jį dažnai sustiprina lengvas prisilietimas ar šaltis. Kadangi tokio skausmo kilmė gali būti neaiški, atliekama daugybė medicininių tyrimų kitų skausmo priežasčių atmetimui.
  • Distoninis (apie distoniją skaitykite rugsėjo 19 dienos užrašuose).

Skausmo valdymas:

  • kontroliuokite vaistų išsijungimą (OFF’us);
  • gydykite depresiją. Skausmas ir depresija glaudžiai susiję. Depresija gali sukelti lėtinį skausmą, o lėtinis skausmas gali sukelti arba sustiprinti depresiją;
  • mankštinkitės. Rekomenduojama mankštintis prižiūrint kineziterapeutui, kad jis parinktų pratimus skausmui malšinti ir prižiūrėtų, kad jie būtų atliekami taisyklingai, nesukeltų dar didesnio skausmo. Tvirti raumenys, taisyklinga laikysena!
  • masažo terapija ir akupunktūra taip pat tinka skausmui malšinti;
  • pasikonsultuokite su gydytoju dėl papildomų medikamentų – vaistų nuo skausmo, uždegimo – vartojimo.

Kartais naudinga rašyti skausmo dienoraštį, kuris padėtų suprasti, kada skausmas atsiranda ir dėl ko jis kinta: stiprėja ar silpsta. Tai gali padėti parenkant skausmo gydymą.

Šaltinis: apdaparkinson.org

Miego sutrikimai – vienas iš dažniausių nemotorinių Parkinsono ligos simptomų. Įvairių šaltinių duomenimis miego sutrikimais skundžiasi nuo 40 % iki daugiau nei 90 % sergančiųjų PL.

Nemiga yra dažniausias miego sutrikimas. Ir pasireiškia ji įvairiai: vieni dažnai prabunda naktį, kitiems būdingas negilus miegas, kažkam – ankstyvas prabudimas, gal mažiau tų, kurie ilgai negali užmigti iš vakaro. Bet patiriantys miego sutrikimus, be abejo, po nakties jaučiasi nepailsėję.

Nors dažniausiai nemiga yra natūralus progresuojančios ligos rezultatas, miego sutrikimai dar gali būti susiję su depresija, bloga miego higiena, naktiniu šlapinimusi, skausmais, apsunkintu apsivertimu lovoje, reakcija į vaistus, ryškiais sapnais, košmarais. Nemiga dažna ir dėl naktinio tremoro, sustingimo ir sukaustymo, negalėjimo pajudėti, distonijos, neramių kojų sindromo, kitų miego sturikimų.

Pasakoja sergantieji: Turiu visą puokštę miego sutrikimų. Naktį išsibudinu nuo didelio skausmo ir negalėjimo apsiversti. O išsibudinus, ilgai negaliu užmigti. Gerai, jei pavyksta paskiau bent valandą dar numigti, nes ankstų rytą vis tiek prabundu. Mano išmanusis laikrodis fiksuoja, kad ir miegas dažniausiai nėra gilus.

Bet nemiga nėra vienintelis miego sutrikimas. Mieguistumas dienos metu yra kitas dažniausių sunkumų, su kuriais susiduria sergantieji PL. Juo skundžiasi iki ~70% sergančiųjų. Kai kuriems pasitaiko ir staigaus užmigimo priepuoliai (miego atakos).

Pasakoja sergantieji: Mieguistumas dienos metu mane kamuoja tiek metų, kiek sergu. Mano rytas dažniausiai prasideda 3-4 val. nakties. Ką daryti? Skaičiuoju, kiek laiko teko pamiegoti. Gerai, jei pavyko užmigti 22 – 23 val. vakaro, bet su keliais atsikėlimais dėl gamtinių reikalų. Kažkaip pralaukiu iki 5.30- 6 val. ir keliuosi. Tada, aišku, kartu su p. Parkinsonu, lyg sulėtintame filme, prausiuosi, rengiuosi. Ta procedūra užtrunka. Tada – levodopa, palaukiu 40-45 min., kol pradeda veikti. Rytais beveik visada suveikia normaliai, po to pusryčiai ir kita dozė vaistų – dopamino agonistai. Valgau ir pradedu snausti, bet taip, kad sunku nustoti valgyti ir eiti į lovą. Bet protas kažkaip veikia, nes vis galvoju, kad tik neužspringčiau.

Pavalgius apie indų plovimą – nė minties, nes alpstu, kaip noriu miego, o dar, jei sugebu pasimatuoti kraujospūdį, tai jis būna apie 85/50-60, ir krentu į lovą kietam miegui, kuris trunka ne ilgiau 15-20 min., bet to užtenka, kad pasijausčiau, kiek įmanoma, žvaliau. Tas pats kartojasi pietų metu.

Tačiau pasitaiko snūstelėti ne tik valgio metu. Keletą kartų teko užmigti kalbant telefonu, darant mankštą, sanatorijoje baseine, aišku, atsijungimas tik sekundės daliai, jau nekalbant apie užmigimą važiuojant miesto autobusu, kine ar spektaklio metu. Taigi, tokios tos miego atakos, staigaus užmigimo priepuoliai, kuriuos iššaukia nekokybiškas nakties miegas ir vaistai.

Mieguistumą dienos metu gali sukelti ir vartojami medikamentai.

Pasakoja sergantieji: Žinojau, kad vaistai gali sukelti mieguistumą. Bet kad visi mano vartojami vaistai… nė neįtariau. Somnolencija (patologinis mieguistumas), staigaus užmigimo epizodai minimi vienų informaciniame lapelyje. „Vaistas gali sukelti žmogui labai didelį mieguistumą ir kartais žmonės gali užmigti labai staigiai be įspėjamųjų požymių.” – parašyta prie kitų. Prie trečiųjų parašyta, kad mieguistumas gali atsirasti tik perdozavus. Ne, tikrai neperdozavau. Dvejų vaistų mano nuolatiniams miego priepuoliams paaiškinti kaip ir pakanka. Dar labai prisideda ir nepilnavertis nakties miegas. Arba jis būna trumpas , arba negilus ir su dažnais prabudimais.

Vieną rytą, atsigulus ant kilimėlio daryti mankštos, net nepajutau kaip užmigau. Atsibudau, nes… sušalau.

Pasakoja sergantieji: Vos laikausi ant kojų. Gelbsti tik miegas. Trumpas miegas dienos metu suteikia šiek tiek jėgų. Deja, neilgam.

Pasakoja sergantieji: Iki diagnozuojant man parkinsoną antklodė atrodydavo tokia sunki, kad net nesugebėdavau jos pakelti, ji slėgdavo mane. Nuolatinis patogios padėties ieškojimas. Iki užmiegant būdavo tokia kančia – atrodo, jausdavau kiekvieną paklodės raukšlelę, turbūt ir žirnį po devyniais čiužiniais jausčiau.

Oro sąlygų poveikis Parkinsono ligai – ne iš piršto laužta tema. Nors dažnai apie tai net nepagalvojama, oras tikrai turi poveikį Parkinsono ligai. Koks oras yra netinkamas? Čia nėra vieno atsakymo. Amerikiečių atlikta nedidelė apklausa „Ar metų laikų ir orų pokyčiai daro įtaką jūsų Parkinsono ligos simptomams?” atskleidė tokius rezultatus:

  • „Karštis suaktyvina pagrindinius simptomus.“ Karštis padidina sumišimą ir galvos svaigimą, sukelia dar didesnį nuovargį, raumenų silpnumą. Daug negalavimų sukelia dehidratacija. „Mano sergantis vyras nepakenčia vasaros karščių. Jo kojos tampa vatinės ir jis negali paeiti.“ „Vasara – kančia… Karštis ir drėgmė sukausto mano kūną.“ „Nepakeliu vasaros karščio. Jis mane visiškai nualina.“ „Karštis ir drėgmė lėtina mane. Man daug geriau sekasi vėsesniu oru. Bet prieš susergant mėgau šilumą!“
  • „Mano simptomai blogėja šaltu oru.“ Šaltas oras kausto kūną, tampa daug sunkiau judėti. „Šaltas oras padidina mano mieguistumą.” „Šaltu oru mano simptomai blogėja.“
  • „Drėgmė mane išvargina“. Drėgni, lietingi orai taip pat sunkina Parkinsono ligą, suaktyvina skausmus.

Kūno toleruojama temperatūra sergantieji dažniausiai įvardija temperatūrą nuo 10 iki 25°C.

Šaltinis https://parkinsonsdisease.net/

Parkinsono liga yra viena ligų, kurioms klimato kaitos ir karščio keliamos grėsmės yra ypač pavojingos.

2019 m. spalio pabaigoje Dubajuje (JAE) vykusiame 24-ajame pasaulio neurologų kongrese dėmesys skirtas aplinkos taršos įtakai nervų sistemos, o ypač smegenų ligoms.

Vis daugiau įrodymų, kad oro tarša yra susijusi su dažnesniais neurologinių susirgimų atvejais. Nors surinkti duomenys tebėra prieštaringi, pripažįstama, kad aplinkos toksinai vaidina svarbų vaidmenį Parkinsono ir Alzheimerio ligų pasireiškimui.

Mažos dalelės, susidarančios dėl oro užterštumo, gali sukelti uždegimą, oksidacinį stresą – ląstelių pažeidimą dėl didelio oksidacinių molekulių kiekio, ir nervų ląstelių degeneraciją.

Šaltinis: www.parkinsonsnewstoday.com

Dėkojame Lietuvos sergantiesiems atsakiusiems į klausimą, koks vasaros oras yra palankesnis jiems APKLAUSOJE…

Uoslė yra vienas iš žmogaus jutimo organų. Atrodytų, kas čia tokio – uoslė. Bet tikriausiai tik tie, kurie jos neturi, kurie neužuodžia kvapų, gali pasakyti – kiek tai yra svarbu. Jie neužuos nei gėlių, nei žydinčių sodų, nei kvapiųjų pasiflorų, nei rytinės kavos aromato. Jiems reikia pagalbos renkantis kvepalus. Kas kad patys neužuodžia, jie nori kad nuo jų sklistų geras kvapas. Sako, kad net mylime kitą žmogų užuosdami jo kvapą.

O ar įsivaizduojate kokiame pavojuje yra žmogus neturintis uoslės? Jis neužuos dujų kvapo, jis neužuos degėsių kvapo, jis neužuos sugedusių maisto produktų kvapo, jis neužuos savo kvapo.

Tikriausiai jau žinot, kad uoslės pakitimai yra vienas iš pirmųjų Parkinsono ligos simptomų – gali pasireikšti net 4-6 metai iki atsirandant pirmiems motoriniams, t.y. judėjimo, sutrikimams.

Ligos eigoje uoslės sutrikimai pasireiškia net iki 90% sergančiųjų. Uoslės sutrikimai gali būti įvairūs. Sergantieji gali net praeiti kelis uoslės sutrikimo etapus (būkles).

  • Dažniausiai sergantiesiems Parkinsono liga pasireiškia uoslės praradimas – anosmija.
  • Rečiau – uoslės jautrumo susilpnėjimas – hiposmija.
  • Retais atvejais pasitaiko parosmija, kai aplinkoje esantys kvapai yra suvokiami iškreiptai,
  • ir fantosmija – kvapų haliucinacijos, kai yra užuodžiami kvapai, kurių nėra aplinkoje. Fantosmijos nėra pastovios. Jos gali atsirasti ir savaime išnykti.


Tačiau, net jei ir sutriko uoslė, nereikia skubėti diagnozuoti sau Parkinsono ligos. Uoslės sutrikimai dėl neurodegeneracinių ligų sudaro mažiau nei 0,5% uoslės sutrikimo atvejų.

Dažniausiai uoslė sutrinka dėl nosies gleivinės uždegimo: sunkios kvėpavimo takų infekcijos, lėtinių slogų, nosies ertmės polipų, persirgus gripu. Uoslės sutrikimus gali sukelti ir galvos traumos, galvos navikai, toksinis poveikis, psichogeninės priežastys ir kt. Gali būti ir įgimti uoslės sutrikimai. Jie pasitaiko iki 5 % atvejų.

Saugokite savo uoslę, mėgaukitės aromatais ir supraskite tuos, kurie neteko šio malonumo!

Pastaraisiais metais nemažas vaidmuo patologiniame procese priskiriamas žarnyno mikrobiotos pakitimams. Viena naujausių teorijų – ryšys tarp žarnyno infekcijų ir Parkinsono ligos, nors jau šio amžiaus pradžioje iškelta teorija, kad Parkinsono liga prasideda ne smegenyse, o žarnyne.

Vienas ankstyvųjų ligos simptomų – vidurių užkietėjimas. Vidurių užkietėjimą sąlygoja sulėtėjusi žarnyno veikla, vėliau – ir šalutinis vaistų poveikis. Žarnyno veikla lėtėja dėl ligai būdingo rigidiškumo ir bradikinezijos.

Parkinsono liga gali paveikti ir virškinimo procesus kontroliuojančius raumenis ir nervus. Todėl sergantieji dažnai kenčia nuo vidurių užkietėjimo ir gastroparezės, t.y. kai maistas užsilaiko skrandyje ilgiau nei įprasta.

Sulėtėjusi žarnyno veikla reiškia sulėtėjusį virškinimą.

Levodopa rezorbuojasi žarnyne, kaip ir kai kurie kiti vaistai.

Štai kodėl vartojant vaistus, reikia atsižvelgti į intervalą tarp valgymo ir vaistų vartojimo. Vartojant vaistus turi būti tuščias ne tik skrandis, bet ir neužkištas žarnynas.

Kiekvienas sergantysis atranda sau tinkamus laiko tarpus tarp mitybos ir vaistų vartojimo laiko, vis tik, kiekvieno organizmo procesai trunka skirtingai – vieno virškinimas greitesnis, kito lėtesnis ir dar šių procesų greitis gali kisti, lėtėti, priklausomai nuo maisto, su metais ar progresuojant ligai.

Rūpinkitės savo žarnynu. Nepamirškite vartoti daugiau skysčių bei ląstelienos. Ypač svarbu išvengti ilgalaikio vidurių užkietėjimo.

Atminkite, kad viduriuojant vaistai gali pasišalinti per anksti, t.y. organizmui jų dar nespėjus įsisavinti.

Dėl ligai būdingo drebėjimo esencialinis tremoras dažnai painiojamas su Parkinsono liga.

Esencialinis tremoras nesusijęs su rimtomis komplikacijomis, kurios būdingos Parkinsono ligai.

Kuo skiriasi esencialinis tremoras nuo Parkinsono ligos tremoro?

  • Pagrindinis skirtumas tas, kad esencialinis tremoras dažniausiai išryškėja atliekant valingą judesį, veiksmą, susijaudinus. Ilsintis tremoras dažniausiai išnyksta. O Parkinsono ligai būdingas ramybės tremoras.
  • Esencialinis tremoras prasideda dažniausiai 35-45 gyvenimo metais. Gali prasidėti ir anksčiau.
  • Esencialinio tremoro neveikia Parkinsono ligai skirti dopaminerginiai preparatai.

Pasitaiko atvejų, kai žmogui pasireiškia ir Parkinsono liga, ir esencialinis tremoras.

Informacija atnaujinta 2020 m.