Kodėl susergama Parkinsono liga?

Parkinsono ligos pasireiškimo teorijų yra įvairių. Gali būti, kad bus dar ir naujų.

Mokslininkai dar vis nežino, kodėl Parkinsono liga suserga ne visi net ir patenkantys į rizikos grupes.

Rizikos gali turėti:
  • Amžius. Ligos atvejų daugėja ir dėl ilgėjančios žmonių gyvenimo trukmės, t. y. senstant visuomenei, daugėja ir sergančių šia liga.
  • Galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, uždegiminės ligos, kitos ligos.
  • Galvos traumos su sąmonės netekimu ar atminties praradimu.
  • Ankstyvas endogeninių estrogenų koncentracijos sumažėjimas.
  • Žarnyno veiklos sutrikimai.
  • Oksidacinis stresas ir nepakankamas antioksidantų kiekis maiste.
  • Dideliais kiekiais vartojamas šaltinio, šulinio vanduo. Šulinio vandenyje dažnai randami dideli nitratų ir nitritų kiekiai.
  • Dideliais kiekiais vartojami pieno produktai.
  • Apsinuodijimas anglies monoksidu (smalkėmis).
  • Egzogeniniai toksinai: gausiai naudojami pesticidai, herbicidai ir fungicidai, ypatingai kaimo vietovėse.
  • Sunkieji metalai (manganas, gyvsidabris, švinas, trichloretilenas), gyvenimas netoli gamyklų; apsinuodijimas sunkiaisiais metalais, radiacinis fonas.
  • Selektyvų juodosios medžiagos (lot. substantia nigra) neuronų žuvimą skatina 1-metil-4-fenil-1,2,3,6-tetrahidropiridinas (MPTP).


Vienoje amerikiečių facebooko grupėje buvo užduotas klausimas: „Jei bandytumėte atspėti savo Parkinsono ligos priežastį, ką įtartumėt?“. Atsakymai buvo labai įvairūs:

  • herbicidai, pesticidai, insekticidai: glifosatas, roundapas ir kiti – minimi daugelyje atsakymų, greta kai kurių žmonės minėjo gyvenę ar gyveną kaimo regionuose;
  • minima „toksiška aplinka“ ir užterštas vanduo;
  • buvo atsakymų, kad dirbo suvirintoju arba dažytoju, arba kitaip darbas buvo susijjęs su cheminiais junginiais;
  • galvos traumos, daugelyje atsakymų papildyta žodžiu „daugkartinės“, smegenų sukrėtimai, sunkios galvos traumos sukėlusios sąmonės praradimą;
  • žarnyno problemos, žarnyno ligos (kolitas), užterštas žarnynas;
  • genetika – sirgo ar serga artimi šeimos nariai’.

Buvo ir tokių atsakymų: pūslelinė, gripas, daugkartinė anestezija, dietinė coca cola, stresas, didelis stresas, antidepresantai ir migdomieji, pelėsis, buvęs vyras ir kt.

Nemažai žmonių parašė: neturiu supratimo. Kai kurie žmonės įvardino ne vieną priežastį.

Šaltiniai: www.bbc.com; www.parkinsonsnewstoday.com

Ryšys tarp žarnyno infekcijų ir Parkinsono ligos

Viena naujesnių teorijų – Kanados Monrealio universiteto, Monrealio neurologijos instituto ir McGill universiteto tyrimas, kurio duomenys paskelbti 2019 m. liepą: esant mutacijoms PINK1 ir PRKN genuose ir susidūrus su infekcijomis ir toksinais, imuninė sistema per daug reaguoja su autoimuniniu atsaku, todėl atakuoja smegenų ląsteles, dėl ko vystosi Parkinsono liga. Tyrimai dar tęsiami.

Šaltinis: www.michaeljfox.org

Kad Parkinsono liga neprasideda smegenyse hipotezę dar 2003 metais iškėlė vokiečių mokslininkas Heiko Braak: toksiška alfa-sinukleino kelionė prasideda žarnyne ir smegenis šis baltymas pasiekia per klajoklinį nervą. Žarnyno raumenyse yra labai daug jungčių su klajokliniu nervu.

JAV John Hopkins universiteto mokslininkai laboratorinėms pelėms suleido alfa-sinukleino baltymo. Maždaug po mėnesio po vienintelės injekcijos toksiški baltymai pasiekė smegenis ir čia išplito: po dviejų mėnesių jie jau buvo aptinkami pagumburyje, smegenų dalyje kur gaminamas dopaminas, po 7 mėnesių – hipokampe, atsakingame už atmintį ir palaimos būsenos įsiminimą ir kitose smegenų srityse. Per kelis mėnesius dopamino ląstelių koncentracija stipriai krito, pelėms darėsi vis sunkiau judėti, pasireiškė ir kiti Parkinsono ligos simptomai: depresija, uoslės praradimas, sutriko gebėjimas mokytis. Norint galutinai patvirtinti hipotezę, reikia atlikti tyrimus su žmonėmis.

Parkinsono ligai būdingi pakitimai žarnyne pastebimi net ir prieš 20 metų iki diagnozės nustatymo. Suomijos Helsinkio universiteto ligoninė paskelbė atlikto tyrimo rezultatus: Parkinsono ligos riziką didina antibiotikai! O ypač plataus spektro antibiotikai ir antibiotikai anaerobinėms bakterijoms ir grybeliams.

Kaip žinia, antibiotikai ardo natūralią žarnyno mikroflorą.

Šaltinis: www.helsinki.fi

Prieštaringi tyrimų duomenys ar nepakankama tyrimo imtis?

2018 metų rudenį paskelbti švedų atlikto tyrimo duomenys – apendikso pašalinimas jauname amžiuje gali iki 19% sumažinti riziką susirgti Parkinsono liga.

Šaltinis: www.parkinsonsnewstoday.com

Tačiau 2019 metų pavasarį pasirodę amerikiečių pranešimai paneigė aukščiau minėto tyrimo rezultatus. Amerikiečių atlikto tyrimo rezultatai teigia, kad Parkinsono ligos išsivystymo rizika, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar rasės, yra maždaug tris kartus didesnė žmonėms, kuriems buvo atlikta apendektomija. Teigiama, kad šis tyrimas buvo didesnės imties.

Šaltinis: www.parkinsonsnewstoday.com

Mūsų komentaras

Paminėti tyrimai yra pavyzdys to, kad niekas negarantuoja, jog tyrimų, jau atliktų, atliekamų ar tų, kurie dar bus atlikti, rezultatai yra absoliučiai teisingi ir kad po kelerių metų jie negali būti paneigti kitu tyrimu.

Kai kurios ligos formos yra paveldimos

Susirgimą gali nulemti genetinis paveldimumas, t. y. geno pasikeitimas, deformacija arba mutacija. Pasitaiko retai, bet genetinį paveldimumą galima įtarti, jei yra ar buvo sergančių šeimos narių.

  • 1 iš 10 susirgimų yra dėl genų mutacijos.
  • 1 iš 100 paveldi ligą iš vieno iš tėvų.

Jei ankstyva Parkinsono liga suserga vienas iš monozigotinių dvynių, labai padidėja rizika susirgti kitam.

„Polinkis sirgti Parkinsono liga gali būti paveldėtas, tačiau liga gali nepasireikšti, kol neatsiranda neigiamas išorinis poveikis…,“ ‒ teigia vienas Lietuvos gydytojas. „Ligos atvejų daugėja ne tik dėl ilgėjančios žmonių gyvenimo trukmės, bet ir dėl naujų veiksnių, kurių nebuvo prieš šimtą metų: užterštos aplinkos ar besikeičiančio genetinio fondo.“