PARKINSONO LIGA – PL

Parkinsono liga – tai neurodegeneracinė liga, prasidedanti dėl dopamino trūkumo ekstrapiramidinėje sistemoje, sukelianti smegenų funkcijos sutrikimus, kurie nulemia palaipsnį judesių kontrolės praradimą. Tai lėtinė, progresuojanti liga.

Pakinta organizme esančio baltymo alfa-sinukleino struktūra. Jis tampa netirpus, kaupiasi ir palaipsniui sutrikdo nervų sistemos ląstelių funkciją, kas sukelia pakitimus ekstrapiramidinėje nervų sistemoje, kuri yra vienas iš labai svarbių centrinės nervų sistemos galvos smegenų nervinių tinklų, atsakingų už judesių koordinaciją, raumenų tonusą, grįžtamuosius judesius atliekančių raumenų darbą ir nesąmoningus automatinius judesius, pavyzdžiui, rankų mostus einant, veido išraiškos pasikeitimus išsigandus ar juokiantis.

„Nematoma“ liga – tai liga, kuri išoriškai nematoma, paslėpta. Parkinsono liga – viena tokių. Bet dėl stereotipinio  visuomenės supratimo apie šią ligą ji dažniausiai suprantama klaidingai – tik kaip sukelianti galūnių drebėjimą. Tačiau drebėjimas pasireiškia ne visiems sergantiesiems.

„Jei prieš tris dešimtmečius ligos eiga galėjo būti nuspėjama. Dabar jau sunku pasakyti, kaip ji progresuos vienam ar kitam pacientui. Naujausi modernūs vaistai sumažina pacientus kamuojančius ligos simptomus, sukuria geresnę gyvenimo kokybę. Kai kurie žmonės serga penkiolika metų, ir vis dar tebėra savarankiški. Tačiau, jei ligos forma sunkesnė, jei nepavyksta pritaikyti tinkamų vaistų, jau po dešimties metų pacientui tenka keisti gyvenimo būdą,“ – sako kitas gydytojas neurologas.

Parkinsono liga – pasaulyje antra labiausiai paplitusi lėtinė neurodegeneracinė liga po Alzheimerio ligos. Jos epidemiologijos ypatumai įvairiose šalyse skiriasi. Liga paplitusi visame pasaulyje, visose etninėse grupėse. Manoma, kad pasaulyje gali būti nuo 6,5 iki 10 milijonų sergančiųjų PL.

Lietuvoje Parkinsono liga serga ~11-12 tūkstančių žmonių.

Dažniausiai liga pasireiškia žmonėms virš 50 metų amžiaus, tačiau vienam iš dešimties sergančiujų liga prasideda iki 50 metų amžiaus.

PL beveik vienodai serga abiejų lyčių asmenys, tačiau vyrai serga dažniau nei moterys. Lietuvoje daugiau sergančių PL yra moterų.


Pirminis ir antrinis parkinsonizmas

Ne visada paprasta atskirti idiopatinę Parkinsono ligą ir antrinį parkinsonizmą.

Pirminis – Parkinsono liga (G20)

Tai idiopatinė liga, t.y. ligos priežastis nėra žinoma.

Simptomai dažniausiai asimetriški, vyrauja vienoje arba yra ryškesni vienoje kūno pusėje, dažniausiai dominuojančioje.

Reakcija į dopaminą kompensuojančius vaistus yra teigiama.

Diagnozuojama ~80 % pacientų su ligai būdingais simptomais.

Antrinis parkinsonizmas (G21)

Kitų priežasčių ar kitų ligų sukeltas parkinsonizmo sindromas, kuriam būdingi Parkinsono ligos simptomai.

Simptomai yra simetriški abiejose kūno pusėse.

Reakcija į dopaminerginius (Parkinsono ligos) vaistus yra neigiama.

Gali sukelti:

  • kai kurie vaistai, toksinės medžiagos;
  • sergant kai kuriomis nervų sistemos ligomis: Lewy kūnelių demencija, Huntingtono liga, Alzheimerio liga, kitos ligos;
  • dėl uždegiminių smegenų ligų, daugybinių galvos traumų, navikų, infekcijų, pavyzdžiui, encefalito;
  • dėl daugybinių smulkių galvos smegenų insultų, gali būti kraujagyslinės kilmės parkinsonizmas.

2018 m. anapilin išėjęs 41-asis JAV prezidentas George H.W. Bush, 94 m., sirgo kraujagysliniu parkinsonizmu, turinčiu Parkinsono ligai būdingų simptomų. Sergantiems šia liga retai pasireiškia teigiama reakcija į vaistus, skirtus Parkinsono ligai gydyti. Sergantiesiems kraujagysliniu parkinsonizmu svarbu kontroliuoti aukštą kraujospūdį, kad išvengti insulto, cholesterolį, diabetą bei maksimaliai judėti. Buvusį prezidentą kraujagyslinis parkinsonizmas privertė atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį.

Šaltiniai: www.parkinsons.org.uk; www.parkinsonsnewstoday.com; www.epda.eu.com


Prancūzijos Parkinsono asociacijos filmas, trumpai pristatantis Parkinsono ligos istoriją ir paaiškinantis kas tai yra alfa-sinukleinas.