Netekome likimo draugo

150eb284b0db17507f212d39782961adLietuvos Parkinsono ligos draugija kartu su šeima ir draugais liūdi Anapilin išėjusio Stanislovo Vaitkevičiaus.

Amžinąjį atilsį duok mirusiems, Viešpatie! Ir amžinoji šviesa jiems tešviečia!

Amžinąjį atilsį, Stanislovai…

a.a. Stanislovas Vaitkevičius Lietuvos Parkinsono ligos draugijos Kaišiadorių skyriaus pirmininkas. Tai ne tik visų  Parkinsono draugijos narių mylimas bendro likimo brolis, bet be galo talentingas lietuvių liaudies šokių kūrėjas, tautinių šokių kolektyvo “Skaisgija” vadovas, choreografas, aktyviai puoselėjantis liaudies kultūrą ir tradicijas. Nors sunku įsivaizduoti Parkinsono liga sergantį choreografą, jo pasiekimai įvertinti Respublikos šokėjų konkursuose ir net buvo pažymėti pirmąja vieta. Tai unikumas visada laukiamas Parkinsono draugijos narių, nes žinojo, kad S.Vaitkevičiaus šokėjų pasirodymas prikaustys dėmesį, privers nusišypsoti ir pamiršti savo bėdas patį liūdniausią žiūrovą.

Stanislovas Vaitkevičius niekada neatsisakydavo atvykti ir į nedidelį draugijos susibūrimą, pravesdamas specifines muzikines parkinsoniečių mankštas, ir rengiant didelius festivalius sveikiesiems. Didelį pasisekimą turėjo Lietuvos Parkinsono ligos draugijos narių  ir visų  negalią turinčių žiūrovų nepamirštamas festivalis “Nepalikit su negalia vienų”.

Atskirai reiktų paminėt ilgametį ir nuoširdų darbą su žmonėmis turinčiais negalią Strėvininkų globos namuose.

Kas galėtų suskaičiuoti, kiek S.Vaitkevičius suteikė Parkinsono  draugijos nariams ir visiems mačiusiems ir girdėjusiems laimingų užsimiršimo minučių, kiek žmonių įkvėpė tvirtybės ir pasitikėjimo, matant, kad ir su sunkia Parkinsono liga galima tiek daug nuveikti srityje, kurioje ši liga ypatingai trukdo.

Panašūs straipsniai
  • Draugijos pirmininkas atvirai apie gyvenimą su Parkinsono... Rolandas žvaliai išlipa iš automobilio ir kiek svyruojančia eisena eina mūsų sutartos susitikimo vietos link. Liga palietė jo kūną, bet veide šviečianti šypsena sako, kad širdyje Rolandas vis dar bėgioja po krepšinio aikštelę, džiaugiasi įmetęs tritaškį. Vyras neslepia – atsisveikinti su krepšiniu nebuvo lengva, tačiau užkluptas sunkios ligos nepuolė jos neigti, bet susitaikė ir išmoko [...]
  • Liūdime Su liūdesiu pranešame, kad eidamas 77 metus,  2019 m. balandžio 1 d. mirė ilgametis Vilniaus Parkinsono draugijos pirmininkas ALGIRDAS VAIČIULIS. Šv. Mišios balandžio 3 d. 18:30 val. J. Matulaičio bažnyčioje Viršuliškėse, Vilniuje. Velionio pagerbimas balandžio 4 d. nuo 10 iki 15 val. J.Matulaičio bažnyčios 5 šarvojimo salėje (J.Matulaičio g. 3, Vilnius). Balandžio 4 d. 15 val. [...]
  • Liga neatėmė tėvo juoko …tėvas sakydavo, kad Parkinsono liga – neatskiriamas jo įnamis, kaip blusa neatskiriama nuo katės. Šia liga jis sirgo daugiau nei 20 metų. „Mano tėvas buvo bene ilgiausiai Lietuvoje prasirgęs Parkinsono liga. Buvo prisitaikęs prie jos sukeliamų bėdų, sirgdamas dar dirbo, tačiau liga progresavo.“ Editos Mildažytės prisiminimus apie tėtį, doc. Vytautą Mildažį, skaitykite [...]
  • Gyvenimo istorija tulpėse Nors ji yra baigusi dailę, tačiau prisipažino 25 metus nebuvo į rankas paėmusi teptuko. Tačiau diagnozė jai sukėlė didžiulį šoką. Praėjo nemažai laiko, kol atsitiesė, tačiau atsitiesusi atrado viduje didžiulį kūrybinį potencialą. Skaitykite [...]
  • „Ir ligoniui, ir sveikam žmogui reikia krutėti, kol kruta... „Ir ligoniui, ir sveikam žmogui reikia krutėti, kol krutasi, dirbti, kuo nors užsiimti“, – sako 82-ąjį gimtadienį švenčiantis žurnalistas, menininkas, fotografas Zinas Kazėnas. Šiais žodžiais straipsnį apie Lietuvos Parkinsono ligos draugijos narį pradeda žurnalistė Indrė Pepcevičiūtė. Sveikiname gerb. Ziną Kazėną su gimtadieniu ir linkime sveikatos bei ilgų ir kūrybingų gyvenimo metų! Visą straipsnį skaitykite [...]

5 Komentarai

  1. Vaclovas Vaclovas
    2016-02-03    

    Liūdime netekę likimo brolio, puikaus ir talentingo žmogaus.Kauno apskrities Parkinsono draugija

  2. Deimantė Deimantė
    2016-02-03    

    Nuoširdžiausia užuojauta nuo Parkinsono draugijos Jurbarko skyriaus.

  3. Marytė Marytė
    2016-02-03    

    2016.02.02
    Šiandien grįžome iš Stanislovo Vaitkevičiaus laidotuvių, tebūna lengva jam tėviškės žemelė…
    Retas gyvenimo atvejis, kai atspalvių nelieka, lieka tik du – baltas ir juodas…Stanislovas Vaitkevičius buvo labai šviesus žmogus, bet pėdsakus paliko tikrai labai ryškius. Sirgdamas nepagydoma parkinsono liga, jis dar smarkiau kibo į darbą, lyg bijodamas, kad nespės…
    Taigi koks jis buvo, tas mūsų draugas meiliai vadinamas Staseliu???
    Gimė 1962 metais gruodžio 20 d. Nuo vaikystės svajojo šokti, todėl atkakliai to siekė. Šoko liaudies šokių kolektyvuose. Baigęs Lietuvos muzikos akademiją, įsigijo choreografo specialybę.
    Kiekvienais metais Liaudies buities muziejuje vidurvasarį šurmuliuodavo spalvingas festivalis „Šokim, trypkim, sveiki būkim“, organizuotas Lietuvos Parkinsono ligos draugijos,`taigi Staselio didžiąja dalimi…. Ne vienas šiame festivalyje dalyvaudavęs kolektyvas šoko S.Vaitkevičiaus šokius, kurių talentingas choreografas yra sukūręs arti trisdešimties.
    Susirinkdavo kolektyvai iš įvairių lietuvos vietų: Iš Panevėžio keli kolektyvai, iš Marijampolės, atvykdavo svečiai iš Kėdainių, kitų Lietuvos vietovių. Iš viso būdavo arti 300 žmonių, –
    Tikriausiai visi prisimenam šventę „Energetike“ „Nepalikim su negalia vienų“. Čia Paskui Staselį suvažiavo beveik visi Lietuvos šokėjai. Tris dienas ir tris naktis šėlo jaunimas, ir ne tik…
    – Staselis, nors jau sunkiai sirgdamas, naujiems kolegoms stengdavosi parodyti, kad ne viskas prarasta, jo planuose ir mintyse buvo svajonė apie žygį per Lietuvą, kurio misija turėjo būti – garsiai prabilti apie save, pritraukti dėmesį, o sergančiuosius paskatinti tikėti savimi.
    Tačiau ne tik sergantys galėjo pasimokyti stiprybės iš Stanislovo Vaitkevičiaus, Stanislovas sugebėjo prisiderinti prie savo ligos, o – kas svarbiausia – privertė ir kitus patikėti, kad taip įmanoma.
    2006 m. vasarį mūsų Staselis važiavo į Vašingtoną, kad pasauliniame Parkinsono kongrese Vašingtone supažindintų jo dalyvius su Lietuvos kultūra.
    Kaip retoriškai išsireiškė pats maestro: „gyvenimas privertė…“
    2001 metais diagnozuota, Parkinsono liga. Kai esi tik 38 metų, žinia apie lėtinę, nuolat progresuojančią ligą, smogė lyg žaibas. Jau atrodė, kad, turint tokią specialybę, gyvenimas baigėsi. Kadangi buvo pradėjęs kurti šokius, dar intensyviau ėmėsi šio darbo. Ir tada suprato, ,pajuto kiek daug gali suteikti malonumo tiek sau, tiek šokėjams, tiek žiūrovams. Prisitaikė prie pasikeitusio gyvenimo ritmo, jaučiasi reikalingas. Kurdamas šokius, dirbdamas su liaudies šokių kolektyvais, net pamiršdavo savo negalią. Netekom nuostabaus žmogaus.
    Begalinė užuojauta šeimai…

    Panevėžio Parkinsono draugijos pirmininkė Marytė

    • Romas Romas
      2016-02-06    

      Ka turi-atrodo ir rytoj bus,kai netenki-galvoji kodel taip delsiau…

  4. 2016-02-02    

    Netekome likimo draugo. Nuoširdžiausia užuojauta Stanislovo artimiesiems nuo LPLD Vilniaus skyriaus. Pagarbiai, Algirdas Vaičiulis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This blog is kept spam free by WP-SpamFree.

Kviečiame jungtis prie grupės “Drebulė” facebook’e.

Kviečiame sergančiuosius, jų šeimų narius, medicinos specialistus ir visus, kuriems Parkinsono liga yra aktuali. Grupę galite rasti
  • LPLD FACEBOOK'O puslapyje.