Liga – ne kliūtis talentui

Karpiniai prikėlė naujam gyvenimui

Sunki, nepagydoma liga Bronislavos Jankaitienės gyvenimą sudraskė į šipulius. Tačiau išgyvenusiai skaudžią žinią, depresiją įveikusiai moteriai sielos atgaivą suteikė karpiniai.

Rado palaimą

Gražūs vaizdai, muzika, žodžiai, filosofinės mintys ir psichologinės knygos sergančiai moteriai kėlė ūpą gyventi. Be to, iš naujo ieškoti prasmės, susigyventi su liga padėjo iš vaikystės grįžęs begalinio kruopštumo ir daug kantrybės reikalaujantis pomėgis – karpiniai.

„Kai sužinojau, kad sergu, mane ištiko šokas. Buvau sutrikusi, nežinojau ko imtis, ką veikti, ieškojau būdų nusiraminti. Ir, ačiū Dievui, radau. Karpiniai man suteikia dvasinę palaimą ir leidžia patirti kūrybos džiaugsmą“, – „Sekundei“ teigė 60-metį perkopusi B. Jankaitienė.

Visą gyvenimą svajojusi kurti grožį, savo svajonę įgyvendinti moteris pradėjo tik dabar. B. Jankaitienė mokėsi Dailės mokykloje, baigė Vilniaus pedagoginį universitetą. Prieš dešimt metų diagnozuota sunki liga, rodos, atėmė viską, tik ne kūrybos laisvę. Jau dvejus metus moteris kas dieną į rankas ima popierių, žirkles, peiliukus ir pasineria į karpinių pasaulį. „Mėgstu karpyti žolynus, įvairius augalus, žiedus. Nuo mažens gyvenau namelyje ant upės kranto. Įvairūs spalvoti mamos pasodinti gėlynai puošė kiemą. Man patiko pro medžių lapus stebėti, kaip žaidžia saulės spindulėliai. Gamta ir ramybė mane įkvepia, todėl niekada nekarpau žmonių veidų“, – pasakojo moteris.

Pakerėjo linai

b-jankaitieneB. Jankaitienė kukli, į gyvenimą žiūri realiai, tačiau jos sieloje dažnai siaučia tikros kūrybinio polėkio audros. Vos tik pradėjusi karpyti draugų ir giminaičių paskatinta Bronislava pirmuosius savo darbus paskelbė internete. Vos per kelias valandas ji iš įvairių pasaulio šalių internautų sulaukė begalės pagyrimų, padėkų, skatinimų kurti toliau. „Perskaičiusi atsiliepimus išsigandau. Į viską žiūriu objektyviai, matau, ką gali padaryti kiti menininkai, todėl nenorėjau nepelnytos šlovės“, – kalbėjo moteris.

Nors Bronislava kukliai priima komplimentus, šis netikėtas pripažinimas tik dar labiau paskatino kurti. Karpiniai reikalauja lakios fantazijos, atidumo, juvelyro kruopštumo ir laiko. Kartais menininkę kūrybinis įkvėpimas taip užvaldydavo, kad darbo kambarėlyje ji užsisėdėdavo iki pat paryčių. Po atkaklių kūrybos vakarų ir naktų gimė ir pirmosios auksarankės parodos. Subtilūs, unikalūs paveikslai puošia ir gydymo įstaigų, ir viešosios bibliotekos erdves.

Karpinių parodai iš ciklo „Linai“ įkvėpimo moteris sėmėsi iš ją pakerėjusių linų. Linai visada buvo vieni iš nuolatinių ir būtinų senovės lietuvių palydovų įvairiose srityse. „Linas – gražus augalas nuostabiais žiedais. Iš pradžių net neįsivaizdavau nuo ko pradėti. Internete ieškojau, ką ta tema yra sukūrę žmonės. Negaliu pakęsti plagiatų, niekada nedarau to, ką daro kiti. Nesikartojimas man šventas dalykas, todėl ramia sąžine prie paveikslų rašau savo vardą ir pavardę“, – tvirtino Bronislava.

1Iš naujo suradusi gyvenimo prasmę ir žmonių palaikymą B. Jankaitienė laukia stebuklo. Moters svajonė – savo darbus pristatyti Vilniuje vyksiančioje pasaulio karpinių parodoje. „Visgi komisijai pridaviau anketą ir keturis paveikslus. Šį mėnesį turiu sulaukti atsakymo. Jei patekčiau, man tai būtų labai didelė gyvenimo šventė. O jei ne, rankų nenuleisiu ir karpysiu toliau. Juk aš tik mažytis lašelis jūroje“, – šypsodamasi sako moteris.

Palaiko vyras

Anot B. Jankaitienės, nuo intensyvaus karpymo greitai pavargsta akys, karpyti nuo ryto iki vakaro fiziškai neįmanoma. Dabar tausodama savo sveikatą moteris karpo vos po kelias valandas per dieną. Taip per dvi savaites gimsta vienas unikaluszvirblis-3 paveikslas. „Galima padaryti ir per savaitę, bet tada labai save nualinčiau“, – aiškina ji.

Nors karpyti naudojami įvairūs įrankiai, dažniausiai žirklės ir specialūs rėžikliai, Bronislava į rankas ima patį mieliausią, iš seno tarybinio plieno vyro pagamintą peiliuką. Moteris sako, kad Lietuvoje gauti gero, kokybiško ir tinkamo formato popieriaus sudėtinga. Pavyzdžiui, parodoje eksponuojamiems paveikslams šokolado spalvos popierius pirktas Vokietijoje. Keturiasdešimt pilkų, plonų, gerai pjaustomų lapų menininkei dovanojo giminaitė.
Vienas nedidelio buto kambarys skirtas darbui. Čia moteris įsijungia ryškią šviesą, meditacinę muziką ir leidžia sau paskęsti popieriuose iki pat ausų.
„Esu dėkinga vyrui. Jis tolerantiškas, mane palaiko ir supranta. Kai sėdžiu apsikuitusi, jis padeda susitvarkyti, plauna indus“, – pasakojo menininkė.

Dovilė Barvičiūtė, Šaltinis.lt, 2015-02-28

Šiandien, 2016 m. spalio15 d. Japonų kultūros namuose, adresu Kosciuškos g. 26, Vilnius, prasidėjo dar viena B.Jankaitienės popieriaus karpinių paroda “GERVĖS”.

Paroda veiks iki lapkričio 12 d. Norint aplankyti parodą, būtina registracija el. paštu info@nihon.lt arba telefonu 8 6 7715588.

Jei sudomino autorės kūriniai, galite susisiekti el. paštu bronytejan@gmail.com.

Panašūs straipsniai
  • Draugijos pirmininkas atvirai apie gyvenimą su Parkinsono... Rolandas žvaliai išlipa iš automobilio ir kiek svyruojančia eisena eina mūsų sutartos susitikimo vietos link. Liga palietė jo kūną, bet veide šviečianti šypsena sako, kad širdyje Rolandas vis dar bėgioja po krepšinio aikštelę, džiaugiasi įmetęs tritaškį. Vyras neslepia – atsisveikinti su krepšiniu nebuvo lengva, tačiau užkluptas sunkios ligos nepuolė jos neigti, bet susitaikė ir išmoko [...]
  • Neprarask vilties! O būryje visada lengviau „Pasaulyje yra stebuklų daug: Klausytis, kalbėti, matyti, girdėti, Jausti, mąstyti, o svarbiausia – mylėti. Jei tu gali bent vieną šių stebuklų patirti, esi laimingas. Tai nebedrįsk sakyti, kad gyvenimas beviltiškai sugadintas, Kartok kiekvieną dieną, kad gyventi gera ir esi ne vienas, Gali įveikti sunkumus ir padrąsinti kitus. Tada net pono Parkinsono pokštai tau nebaisūs bus. [...]
  • Liūdime Su liūdesiu pranešame, kad eidamas 77 metus,  2019 m. balandžio 1 d. mirė ilgametis Vilniaus Parkinsono draugijos pirmininkas ALGIRDAS VAIČIULIS. Šv. Mišios balandžio 3 d. 18:30 val. J. Matulaičio bažnyčioje Viršuliškėse, Vilniuje. Velionio pagerbimas balandžio 4 d. nuo 10 iki 15 val. J.Matulaičio bažnyčios 5 šarvojimo salėje (J.Matulaičio g. 3, Vilnius). Balandžio 4 d. 15 val. [...]
  • Liga neatėmė tėvo juoko …tėvas sakydavo, kad Parkinsono liga – neatskiriamas jo įnamis, kaip blusa neatskiriama nuo katės. Šia liga jis sirgo daugiau nei 20 metų. „Mano tėvas buvo bene ilgiausiai Lietuvoje prasirgęs Parkinsono liga. Buvo prisitaikęs prie jos sukeliamų bėdų, sirgdamas dar dirbo, tačiau liga progresavo.“ Editos Mildažytės prisiminimus apie tėtį, doc. Vytautą Mildažį, skaitykite [...]
  • pono Parkinsono palydovė Эссе Депрессия – спутница г-на Паркинсона. Eлена Ступакевич Вместо эпиграфа Притча про грустного человека Однажды к одному очень хорошему доктору зашел очень грустный человек, закрыл лицо руками и заплакал. –  Доктор, – сказал он, – я, кажется, потерял смысл жизни. Ничто меня не радует, я постоянно грущу, мне одиноко и часто страшно. Друзья и любимые [...]

Nėra komentarų

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This blog is kept spam free by WP-SpamFree.

Naujausi komentarai

Kviečiame jungtis prie grupės “Drebulė” facebook’e.

Kviečiame sergančiuosius, jų šeimų narius, medicinos specialistus ir visus, kuriems Parkinsono liga yra aktuali. Grupę galite rasti
  • LPLD FACEBOOK'O puslapyje.