Medicininių terminų žodynas

Čia rasite trumpus įvairių medicininių terminų paaiškinimus, pavyzdžiui, kas yra dopaminas, funkcinė neurochirurgija, neuromediatorius ir pan.
Jei pastebėjote netikslumų, klaidų ar pasigedote kažkokios informacijos, rašykite šio puslapio komentaruose.

  • A
  • B
  • C
  • D
  • E
  • F
  • G
  • H
  • I
  • J
  • K
  • L
  • M
  • N
  • O
  • P
  • R
  • S, Š
  • T
  • U
  • V
  • W

Acetilcholinesterazės inhibitoriai – vaistai demencijai, nuo lengvos iki vidutinio sunkumo, gydyti; padidina neurotransmiterio acetilcholino, kuris padeda mokymuisi ir mąstymui, pagerina atmintį, lygį.


Adrenalinas arba epinefrinas – šerdinės antinksčių dalies hormonas, neurotransmiteris; labai aktyvus fiziologiškai; poveikis organizmui analogiškas simpatinės nervų sistemos sujaudinimui: stiprina širdies veiklą, didina kraujospūdį ir gliukozės kiekį kraujyje, stimuliuoja medžiagų apykaitą. Adrenalino susidarymą organizme skatina stiprios emocijos, sunkus fizinis darbas, šaltis.

Taip pat žr. noradrenalinas.


Agonistastai receptorius; ląstelėje esantis baltymas, atsakingas už signalų iš aplinkos priėmimą ir jų perdavimą kitai ląstelei, kad palaikyti darnų organizmo veikimą.

  • Visiški agonistai (anglų k. full agonists) – prisijungusi agonisto molekulė suaktyvina receptorių ir sukelia maksimalią reakciją; paprastai tokia ir būna organizme.
  • Daliniai agonistai (anglų k. partial agonists) – receptorių aktyvina ne maksimaliai ir sukelia tik dalinę reakciją.
  • Antagonistai (anglų k. antagonists) – jungiasi su receptoriumi, bet jo ne aktyvina, o neleidžia susijungti agonisto molekulei su receptoriumi.

Taip pat žr.: dopamino agonistai.


Agregatai – smegenų ląstelėse esančių baltymų sankaupos, kurios gali būti toksiškos. Alfa-sinukleino baltymo sankaupų yra Levi kūneliuose.


Akinèzija (gr. akinēsia — nejudamumas: a – neigiamas priešdėlis + kinēsis — judėjimas) – nejudrumas, nesugebėjimas judėti dėl įvairių ligų; sąstingis.

Taip pat žr.: sąstingis.


Aksonas (lot. axon) arba neuritas, dar vadinami „skaidulomis“ – ilga neurono atauga, perduodanti impulsus kitiems neuronams bei raumeninėms ir liaukinėms ląstelėms.


Alfa-sinukleinas (anglų k. alpha-synuclein) yra 140 aminorūgščių baltymas, kurio daugiausia yra galvos smegenų presinapsinėse nervų galūnėlėse. Jo paskirtis žmogaus organizme – nenustatyta.


Antagonistai. Žr. agonistai.


Anticholinergikaivaistų grupė skirta raumenų relaksacijai ir tremorui gydyti.


Antigenas – organizmo molekulė, įskaitant virusus ir bakterijas, stimuliuojanti imuninį organizmo atsaką, ypač – antikūnų gaminimą.


Antikūnai (Ak) arba imunoglobulinai (Ig) – sudėtiniai baltyminiai glikoproteinai, kurie susidaro organizme, į jį patekus antigenų ne pro virškinamąjį traktą. Antikūnų gamyba − dalis organizmo imuninio atsako į infekcijas.

Taip pat. žr. autoantikūnai.


Antioksidantai – tai vitaminai, mineralai ir kitos maistinės medžiagos, kurios saugo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, padeda išlaikyti stiprią imuninę sistemą.


Antiparkinsoniniai medikamentai – vaistai skiriami asmenims sergantiems Parkinsono liga ligos sukeliamų simptomų palengvinimui.


Antrinis parkinsonizmas (TLK G21) – tai kitų priežasčių sąlygotas ar kitų ligų metu išsivystęs sindromas, kuriam būdingi Parkinsono ligos simptomai.


Aplinka – tai organizmą veikiantys išorės veiksniai (fiziniai, biologiniai, socialiniai, kultūriniai ir kt.), kurie gali įtakoti įvairių ligų atsiradimą. Parkinsono ligai įtakos turi tokie aplinkos veiksniai, kaip pesticidai, sunkieji metalai.


Ataksija (gr. tvarkos nebuvimas: a – neigiamas priešdėlis + –τάξις – tvarka; anglų k. – ataxia) – nespecifinis klinikinis neurologinis pasireiškimas – nervų sistemos dalių, atsakingų už judėjimą, nenormalus veikimas, t.y. valingos raumenų koordinacijos nebuvimas.

Distaksija – vidutinio stiprumo ataksija.


ATC kodas ar indeksas – anatominis terapinis cheminis indeksas, suteikiamas vaistams ir medicinos priemonėms, pagal kuriuos jie klasifikuojami, patvirtintas Pasaulio sveikatos organizacijos.


Atetozė (gr. athetos – nepatvarus) – galvos smegenų ligų ir traumų sukelti nevalingi, neritmiški rankų ir kojų pirštų judesiai (vadinamieji kirmėliški), stiprėjantys susijaudinus ar dirbant, išnykstantys miegant.


Atipinis parkinsonizmas arba Parkinsono-plius sindromas – tai kai asmenį vargina parkinsonizmas bei papildomi simptomai: ankstyvos pusiausvyros problemos/kritimai, blogas atsakas į Levodopą, ankstyvas pažinimo funkcijų sutrikimas ir sutrikęs gebėjimas kontroliuoti arterinį kraujo spaudimą, šlapinimąsi, tuštinimąsi.


Atsakas: atsakas į dopaminerginį gydymą arba atsakas į Levodopą – tai organizmo reakcija į gydymą dopamino preparatais.


Autoantikūnai – prieš savas medžiagas susidarę antikūnai, sukeliantys autoimunines ligas.


Autonominė disfunkcija. Žr. disfunkcija.


Autoimuninė liga – tai susirgimas, kurio metu imuninė sistema ima atakuoti sveikas organizmo ląsteles. Yra apie 100 autoimuninių ligų: reumatinės ligos, sisteminė raudonoji vilkligė, išsėtinė sklerozė, psoriazė, podagra, kai kurios cukrinio diabeto formos.


Autonominė arba vegetacinė nervų sistema – periferinės nervų sistemos dalis, sudaryta iš simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemų; jos neuronai veikia vidaus organus nepriklausomai nuo asmens valios; padeda organizmui išgyventi įvairiose situacijose ir ramybės, ir ekstremalios grėsmės metu; reguliuoja organizmo funkcijas: širdies ritmą, virškinimą, kvėpavimo dažnį, šlapinimąsi, vyzdžio reakciją, seksualinį susijaudinimą ir įvairių refleksų veikimą: kosėjimo, čiaudėjimo, tinimo, vėmimo; palaiko organizmo vidinę pusiausvyrą: kūno temperatūrą, arterinį kraujospūdį, prakaito išskyrimą, medžiagų apykaitos greitį ir kt. Tai pirminis mechanizmas, kontroliuojantis „kovoti arba bėgti“ (anglų k. fight or flight) ir „ilsėtis ir virškinti“ (anglų k. rest and digest) refleksus.

Balansas. Žr. posturalinis nestabilumas.


Baltymai (anglų k. proteid, protein) iš aminorūgščių sudarytos makromolekulės, įeinančios į ląstelių ir audinių sudėtį; jų pagalba formuojami ląstelių ir audinių griaučiai, reguliuojama normali organizmo veikla, kovojama su infekcijomis, atliekamos sudėtingos cheminės reakcijos ir kt.

Baltymų apykaita (anglų k. protein handling) – baltymų dauginimosi, lokalizacijos ir nykimo procesai. Baltymų elgsenos pokyčiai sietini su Parkinsono liga ir šiuo metu yra plačiai tyrinėjami.


Bazaliniai ganglijai – tai smegenyse esančios didelės neuronų grupės, atsakingos už pojūčius ir judėjimo funkcijas: vaikščiojimą, judesių koordinavimą, smulkiąją motoriką; slopinančios nereikalingą judesių aktyvumą, nerimo lygį, formuojančios malonumo pojūtį, stiprinančios motyvaciją. Daugelis Parkinsono ligos simptomų atsiranda dėl šioje smegenų dalyje, kuri apima striatumą, subtalaminį branduolį ir substantia nigra, esančių neuronų praradimo ar pažeidimo.


Bilateralinis – abiejų pusių.

Taip pat žr. unilateralinis.


Biologinis žymuo – tai konkretus, išmatuojamas fizinis požymis, naudojamas nustatant arba nurodant ligos ar būklės poveikį, progresavimą, pavyzdžiui, aukštas kraujo spaudimas yra galimo širdies ir kraujagyslių ligos biologinis žymuo. Parkinsono liga šiuo metu neturi patvirtinto biologinio žymens.

Biomarkeris. Žr. biologinis žymuo.


Bradikinezija (gr. bradys – lėtas, kinēsis — judėjimas) – judesių sulėtėjimas dėl ekstrapiramidinės nervų sistemos pažeidimo. Vienas dažniausių Parkinsono ligos simptomų: ilgainiui asmuo gali susikūprinti, eisena tampa lėta ir krypuojanti, tampa sunku pradėti ir tęsti judesį, veidas praranda mimiką, rečiau mirksima, pakinta kalba. Po kelių metų gali pasireikšti akinezija, sąstingis, kai judėjimas tampa nebeįmanomas visiškai.

Taip pat žr.: akinezija, sąstingis.


B tipo MAO inhibitoriai. Žr. MAO-B inhibitoriai.

Centrinė nervų sistema (CNS) – tai nervų sistemos dalis, kurią sudaro nugaros ir galvos smegenys; atliekanti daugelį sudėtingų aukštosios nervinės veiklos funkcijų.

Taip pat žr. periferinė nervų sistema.


Chirurginė terapija. Smgenų srities operacijos kai kuriems asmenims gali pakeisti ar papildyti Parkinsono ligos medikamentinį gydymą. Kaip ir visais gydymo atvejais, pacientai, planuojantys operaciją, turi glaudžiai bendradarbiauti su savo gydytojais, kad įvertintų chirurginės intervencijos riziką ir galimą naudą.

Taip pat žr. GSS, genų terapija, globus pallidus, palidotomija, taliamotomija.


Chorėja (gr. choreia — šokis) – tai liga, pasireiškianti nevalingais, spontaniškais rankų judesiais, grimasomis, sutrikusia kalba, raumenų silpnumu ir judėjimo sutrikimu, kurią galima supainioti su Parkinsono liga.


COMT inhibitoriai. Žr. KOMT inhibitoriai.


Corpus striatum (lot.). Žr. dryžuotasis kūnas.

Daliniai agonistai (anglų k. partial agonists). Žr. agonistai.


DaTSCAN (dopamine transporters – anglų k.) – scintigrafinis tyrimas; galvos smegenų radionuklidinė kompiuterinė tomografija, atliekama su radioaktyviu preparatu Parkinsono ligos sukeliamo tremoro ir esencialinio tremoro diferencinei diagnostikai.


Degeneracija – organizmo ar jo dalių, funkcijų blogėjimas, išsigimimas ar nykimas.

Taip pat žr. neurodegeneracija.


Demencija (anglų k. dementia) – tai dėl įvairių ligų prasidedantis intelekto blogėjimas, kai kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos: suvokimas, elgesys bei atsiranda fiziniai sutrikimai. Dažniausiai vėlesnėse ligos stadijose kai kuriem sergantiems Parkinsono liga asmenims pasireiškia demencija. Dopamino terapija neturi poveikio demencijai.


Depresija – vienas dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų, tai asmens emocinio balanso sutrikimas, kuriam būdinga prislėgta, bloga nuotaika, sulėtėjęs mąstymas bei judesiai, sutrikusi vidaus organų veikla. Dopamino terapija neturi poveikio demencijai, bet yra medikamentinis gydymas, kuris tinka ir asmenims sergantiems Parkinsono liga.


Diagnostika (gr. diagnōstikos — sugebantis pažinti) – reiškinio, proceso, būsenos išaiškinimas, atpažinimas ir apibūdinimas; ligų nustatymo mokslas, medicininės diagnozės nustatymas.

Parkinsono ligos diagnostika. Žiūrėkite čia…


Diagnozė (gr. diagnosis – pažinimas, nustatymai) – ligos nustatymas arba gydytojo išvada dėl ligos esmės ir ligonio būklės, pagrįsta visapusišku asmens ištyrimu.

Klaidinga diagnozė Parkinsono ligos atveju pasitaiko gan dažnai, ypač jei paciento būklę vertina ne specialistas. Biologinių žymenų ar specialių tyrimų Parkinsono ligos diagnozavimui nėra. Liga diagnozuota gydytojas neurologas.  Ligos diagnozė yra klinikinė.


Didžioji smegenų jungtis (lot. corpus callosum) – galvos smegenų dalis, jungianti abu pusrutulius; esanti išilginio smegenų plyšio dugne, kuris pusrutulius atskiria.


Disequilibrium. Žr. posturalinis nestabilumas.


Disfagija – apsunkintas rijimas, kai ryjant skauda, gali neiti nuryti, maistas gali patekti į nosį, trachėją, kurį sukelia neurologinių, raumeninių, anatominių ir/arba psichologinių veiksniai: burnos ertmės, ryklės, stemplės uždegimo, opos, traumos sukeltas skausmas, trišakio ar liežuvinio ryklės nervo neuralgija. Disfagija gali tapti aspiracinės pneumonijos, t.y. plaučių uždegimo dėl svetikūnio, nepakankamos mitybos ar net mirties priežastimi.


Disfunkcija (anglų k. dysfunction) – organo funkcijos sutrikimas dėl kurios nors smegenų vietos pažeidimo arba kai kurių smegenų centrų nepakankamo išsivystymo.

Autonominė disfunkcija – bet kokia autonominės nervų sistemos, kontroliuojančios nesąmoningas kūno funkcijas: šlapimo pūslės, žarnyno, prakaitavimo, lytinės funkcijos, arterinio kraujo spaudimo – funkcionavimo sutrikimas.


Diskinezija – nevalingi savaiminiai judesiai: svyravimas, panašūs į šokio judesius, trūkčiojantys, galintys pasireikšti tik vienoje kūno dalyje, pavyzdžiui, vienos galūnės, galvos, kaklo; labai varginantys ir sekinantys. Tai ne tas pats, kas tremoras, būdingas Parkinsono ligai. Diskinezija – dažnas šalutinis ligos gydymo Levodopa poveikis.


Distonija yra sindromas, kuriam būdingi nereguliarūs nevalingi raumenų susitraukimai, dažnai skausmingi, sukeliantys nenormalią laikyseną ar sukimąsi ir pasikartojančius judesius bet kurioje kūno dalyje: rankoje, pėdoje, galvos; sukeliantys negalią. Ją sukelti gali fizinės traumos, infekcijos, auglio, toksinio švino ar vaistų poveikis; gali būti paveldima. Manoma, kad distoniją sukelia patologiniai pokyčiais galvos smegenų struktūroje, pamato branduoliuose, kuriuose vyksta procesai susiję su raumenų susitraukimo iniciacija. Distonija gali sutapti su cerebriniu paralyžiumi, Parkinsono liga, esencialiniu tremoru, išsėtine skleroze ir kitais sutrikimais. Tai nepagydoma liga, todėl gdymass yra ribotas – medikamentis ir kineziterapija.


Distaksija. Žr. ataksija.


Dizartrija (anglų k. dysarthria) – tai centrinės kilmės kalbos sutrikimas, kuris pasireiškia daugialypiais tarimo trūkumais dėl motorinės kalbinės veiklos nepakankamumo ir apima artikuliaciją, balsą, kvėpavimą, mimiką, kt. Simptomas būdingas iki 90 % sergančių Parkinsono liga asmenų: kalba neaiški, tyli arba pašnibždomis, gali būti greita, bet dažniau lėta, primena vapėjimą; liežuvio, lūpų, žandikaulio judesiai vangūs, lėti, netikslūs, nėra intonacijos, kalba monotoniška, balsas užkimęs, „lyg per nosį“, kalbant gaudo orą, lyg dūstų, teka seilės. Padėti prevenciškai ar sumažinti dizartrijos simptomus gali logopedo pagalba, logopedinis masažas, artikuliacinė mankšta, smulkiosios motorikos lavinimas (pirštų pratimai), mokymasis fiziologinio ir kalbinio kvėpavimo, balso lavinimo pratimai.


DJ-1. Žr. genas.


DNR arba dezoksiribonukleorūgštis– nukleorūgštis, esanti kiekvienoje eukariotinėje ląstelėje; užkoduota genetinė informacija, dalijimosi metu perduodama naujoms ląstelėms, o per lytines ląsteles – individo palikuonims.


Dopaminas – natūralus, organizme gaminamas cheminis junginys; neuromediatorius aktyvuojantis smegenyse penkis dopamino receptorius; dar vadinamas laimės hormonu, nes atsako už sklandų ir koordinuotą judėjimą bei kitas motorines ir pažinimo funkcijas, pasitenkinimo būseną, kuri labai svarbi asmens motyvacijai. Dopaminas gaminamas keliose smegenų srityse, kai asmuo patiria teigiamą (subjektyviu paties asmens vertinimu) patirtį.

Taip pat žr. levodopa.

Dopamino agonistaivaistų grupė, kuri veikia smegenis panašiai kaip natūrali medžiaga, vadinama dopaminu. Parkinsono liga sergančių asmenų smegenyse esanti per maža dopamino koncentracija kompensuojama, dopamino agonistams jungiantis su dopamino receptoriais bei imituojant dopamino veiklą, ir padeda mažinti Parkinsono ligos simptomus.


Dryžuotasis kūnas (lot. corpus striatum) – smegenų bazaliniuose ganglijuose esanti golfo kamuoliuko dydžio dalis, dalyvaujanti daugelyje skirtingų funkcijų: judėjimo, pusiausvyros, vaikščiojimo, mokymosi bei atminties; jo ląstelės turi atsinaujinimo savybių, t.y. neuroplastiškumą. Neuronų nykimas šioje struktūroje yra Parkinsono ligos priežastis.


Duodopa arba Duopa – gelio konsistencijos vaistinis preparatas, kurios sudėtyje yra veikliosios medžiagos Levodopa ir Carbidopa. Plastikinės preparato kasetės yra prijungiamos prie pompos, o ji prijungiama prie zondo, kuris įterpiamas į plonąją žarną. Lietuvoje šis gydymo būdas nėra taikomas.

Eisenos ir laikysenos pakitimai (anglų k. festination), kai asmens eisena tampa lėta, sunki, jis velka kojas, eina trumpais žingsniais, nėra paskubintos eisenos arba propulsijos.

Taip pat žr. posturalinis nestabilumas.


Eksicitinis toksiškumas – nervinių ląstelių pažeidimas ar mirtis, sukelta neurotransmiterių hiperstimuliavimo. Gali būti Parkinsono ligos priežastimi.


Ekstrapiramidinė sistema – tai smegenyse esantis nervinis tinklas, dalyvaujantis judesių koordinacijoje, atsakantys už raumenų įtempimą, antagonistinių raumenų (atliekančių grįžtamąjį veiksmą) darbą bei nesąmoningus automatinius judesius.


Elgesio neurologija (anglų k. neurobehavioral) – tai pokyčių smegenyse poveikis asmens elgesiui: emocijoms, mokymuisi, elgesiui. Pavyzdžiui, Parkinsono ligai būdinga depresija, nerimas.


Embrioninės kamieninės ląstelės. Žr. kamieninės ląstelės.


Encefalitas arba epideminis encefalitas, dar vadinamas encephalitis Economo (gydytojo, tyrusio 1917 m. epidemijos protrūkį Vienoje, Austrija, vardu) tai užkrečiama virusinė liga, pasireiškianti miego, akies obuolio judesių sutrikimu, vėliau gali atsirasti Parkinsono sindromas. Paskutinė didelė ligos epidemija buvo fiksuota 1927 m., po to pasitaikė tik keletas atskirų ligos atvejų.

Taip pat žr. antrinis parkinsonizmas, postencefalitinis parkinsonas.


Enzimas. Žr. fermentas.


Eozinofilai, eozinofiliniai granuliocitai (lot. granulocyti eosinophilici) – grūdėtieji leukocitai, kurie sudaro 1-4% visų leukocitų; jie fagocituoja bakterijas, o patekus į organizmą antigenams ir pradėjus gamintis antikūnams, kurie jungiasi su antigenais ir juos nukenksmina, bet išsiskiria histaminas, skatinantis alergines reakcijas, eozinofilai neutralizuoja histaminą ir taip gelbsti organizmą nuo įjautrinimo.


Epidemiologija – žmonių grupių ligų modelių ir kontrolės tyrimai, kad geriau suprasti ligų priežastis.


Epinefrinas. Žr. adrenalinas.


Ergoterapija (gr. ergon – darbas) – gydymas veikla, darbu; taikoma asmenims, sergantiems lėtinėmis nervų ir raumenų, centrinės bei periferinės nervų sistemos, psichikos ligomis, po traumų; tai galimybių grąžinimas pacientui, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla, siekiant padėti savarankiškai gyventi. Ergoterapija – reabilitacijos dalis, kuri skiria daug dėmesio paciento rankų motorikai: rankų, riešų, pirštų mankštoms.


Esencialinis tremoras (anglų k. essential tremor). Tremoras – nevalingas kūno dalies drebėjimas. Žodis „esencialinis” reiškia, kad tremoras nėra susijęs su kitomis ligomis, o yra savarankiška būklė. Jis daug dažnesnis nei Parkinsono liga, su kuria esencialinis tremoras kartais yra painiojamas. Jis neturi gretutinių simptomų, kurie būdingi Parkinsono ligai. Manoma, jog sutrikimą nulemia pakitimai smegenų dalyje, kontroliuojančioje judesius.

Taip pat žr. tremoras.

Fagocitozė (gr. φάγειν – valgyti, κύτος – ląstelė) – tai procesas, kai didelė dalelė yra apgaubiama didesnės ląstelės membranos ir lieka šios ląstelės, vadinamos fagosoma, viduje. Taip baltosios kraujo ląstelės izoliuoja bakterijas.


Farmakologija (gr. pharamakon -vaistas + logos – mokslas) – mokslas apie vaistų, vartojamų ligoms gydyti ir profilaktikai, bei organizmo tarpusavio sąveiką.

Taip pat žr. neurofarmakologija.


Fenotipas (gr. phaino – rodau + typos – atspaudas, pavyzdys) – organizmo savybių, požymių (morfologinių, fizinių, elgesio ir kt.) sandaros ir funkcijų visuma, susiklosčiusi jo individualaus vystymosi procese. Fenotipas nėra pastovi organizmo savybė, jis kinta dėl genetinio komponento ir aplinkos įtakos sąveikos.


Fermentas – baltymas, kuris pagreitina organizme vykstančias chemines reakcijas. Fermentai yra labai svarbūs daugeliui sveikų ląstelių funkcijų, o jų pakitimai gali būti svarbūs ir Parkinsono ligai.


Fizinis aktyvumas, fizinis krūvis – svarbus palaikant ir/ar gerinant sergančiųjų sveikatą; lėtina ir/ar stabdo ligos progresavimą. Siekiant suprasti, ar/ir kaip pratimas suteikia neuroprotektą, atliekami tyrimai. Svarbu, kad fizinis krūvis atitiktų asmens sveikatos būklę.

Taip pat žr. kineziterapija.


Fizioterapija (gr. physis – gamta, therapeia– gydymas) – tai natūralių ir dirbtinių fizikinių veiksnių naudojimas ligoms, traumoms gydyti ir organizmo reabilitacijai: padeda greičiau sumažinti uždegimą, ūminį ir lėtinį skausmą, sustiprinti nusilpusius bei atpalaiduoti spazmuotus raumenis, pagerinti sąnarių veiklą, pagreitinti žaizdų, opų gijimą, pagerinti širdies, kraujagyslių, virškinamojo trakto, kvėpavimo, kitų sistemų veiklą, kraujotaką audiniuose, normalizuoti dirginimo ir slopinimo procesus smegenų žievėje, skatinti audinių atsinaujinimo procesus, sustiprinti organizmo imunitetą, adaptacines ir kompensacines savybes.

Fizioterapijos pocedūros: impulsinių srovių terapija, ultragarso, lazerio, fonoforezės (ultragarsu leidžiami vaistai) terapija, žemo dažnio kintamo magnetinio lauko terapija, infraraudonojo lazerio terapija, mikrobangų, limfodrenažinė terapija, parafino terapija, inhaliacijos, kt.


Funkcinė neurochirurgija – tai neurochirurgijos sritis, kurios tikslas, atliekant chirurgines manipuliacijas, atstatyti centrinės ir periferinės nervų sistemos funkcijas.

Galviniai nervai (lot. nervi craniales) – periferinės nervų sistemos dalis; juos sudaro šių nervų poros: uoslės arba užuodžiamieji nervai; regos nervai, judinamieji akių nervai, skridininiai nervai, trišakiai nervai, atitraukiamieji nervai, veidiniai nervai, prieangio ir sraigės nervai, liežuviniai ryklės nervai, klajokliniai nervai, priediniai nervai, poliežuviniai nervai.


GDNF (anglų k. Glial cell-derived neurotrophic factor) – tai vienas natūralių žmogaus augimo faktorių, kurie maitina ir skatina dopamino generuojančių neuronų augimą ir vystymąsi. Šiuo metu tyriami keli gydymo metodai susiję su GDNF.

Taip pat žr. neurotrofiniai faktoriai.


Genas yra DNR molekulės fragmentas, t.y. paveldimosios informacijos nešiklis.

Genai susiję su Parkinsono liga:

  • DJ-1 arba PARK7– nežinomos funkcijos genas, susijęs su retais paveldamais Parkinsono ligos atvejais.
  • GBA (gliukozidazės beta rūgštys) taip pat gali būti susiję su Parkinsono liga.
  • LRRK2 yra vienas iš genų, nuo kurio mutacijų (Parkinsono ligos atvejais buvo aptikta 100 jo mutacijų) priklauso paveldimos Parkinsono ligos formos. Su LRRK2 geno mutacijom susiję 3–4 % visų Parkinsono ligos atvejų. LRRK2 gamina baltymą dardariną, kuris atlieka svarbų vaidmenį palaikant struktūrinę ląstelių sveikatą ir turi įtakos vėlyvajai Parkinsono ligos formai, kuri yra labiausiai paplitusi.
  • NURR1 – genas, atliekantis svarbų vaidmenį ankstyvame dopamino neuronų vystymesi ir palaikyme.
  • PARK2 geno mutacijos randamos asmenims sergantiems Jaunatvine Parkinsono liga.
  • Parkin – genas, kurio mutacijos siejamos su šeimine Parkinsono ligos forma. Manoma, kad geno funkcija yra padėti neutralizuoti vieną ar daugiau baltymų, kurie yra toksiški dopaminerginiams neuronams. Nėra aišku, kaip šio geno funkcijos praradimas sukelia dopaminerginių ląstelių mirtį.
  • PINK1 geno funkcija nėra žinoma, tačiau jis gali apsaugoti ląstelės struktūras, vadinamas mitochondrijas, nuo streso. Šio geno mutacijos yra ankstyvos Parkinsono ligos atvejais.
  • SNCA (alpha synuclein baltymas). Sergančių Parkinsono liga smegenų ląstelėse esantys šio baltymo agregatai vadinami Levi kūneliais. Šio geno mutacijos būdingos jaunatvinei Parkinsono ligai.
  • SNCAIP (alpha synuclein baltymai) taip pat sietini su Parkinsono liga.
  • UCH-L1 genas padeda enzimo ubikvitino karboksilo esterazės L1 gamybai. Šis fermentas randamas visose smegenų nervinėse ląstelėse ir manoma, kad yra susijęs su ląstelių mechanizmu, kuris suskaido nepageidaujamus baltymus. Retais šeiminės Parkinsono ligos atvejais UCH-L1 mutacijos gali padidinti susirgimo Parkinsono liga riziką.

Genetika (gr. γεννώ – gimdyti) – biologijos mokslo šaka, tirianti genetinės medžiagos koduojamą informaciją, paveldimumo ir kintamumo dėsnius.

Genetinė Parkinsono liga. Žr. Parkinsono liga.

Genetinis fondas – paveldėta genetinė struktūra, dėl kurios kai kurie asmenys yra labiau linkę sirgti kai kuriomis ligomis ar turėti tam tikrų sveikatos sutrikimų.

Taip pat žr. fenotipas, genetika, genotipas.

Genotipas (gr. genos – giminė, kilmė + typos – atspaudas, pavyzdys) – iš tėvų paveldėta organizmo genų visuma, esanti chromosomose ir save atstatančiose citoplazmos struktūrose; vienas genas gali dalyvauti daugelio požymių susidaryme, daugelis genų gali dalyvauti vieno požymio susidaryme.


Genų terapija – tai ląstelės genetinės informacijos pakeitimas gydymo tikslais; specifiškas saugus ir efektyvus genų įterpimas į reikiamas asmens organizmo ląsteles, tam sukuriami vektoriai, dažniausiai virusiniai, iš kurių pašalinus ligą sukeliantį komponentą talpinamas rekombinantinis genas – „genetiniai vaistai“, kuriais modeliuojamas norimas efektas. Tai naujas požiūris į ligos gydymą, išgydymą ar prevenciją. keičiant asmens genų išraišką. Parkinsono ligos atveju šis tyrimas visų pirma būtų skirtas koreguoti arba atkurti dopaminerginių neuronų funkciją smegenyse, bet dar nėra taikomas.


Gera klinikinė praktika. Žr. vaisto kūrimas.


Gilioji smegenų stimuliacija (GSS) (anglų k. deep brain stimulation (DBS)) – tai operacija, kurios metu chirurgiškai implantuojamas mažas prietaisas, panašus į širdies stimuliatorių, kuris implantuotais laidininkais siunčia elektrinius signalus į tam tikras smegenų sritis. Ši operacija naudojama gydyti įvairius neurologinių ligų simptomus, taip pat ir susijusius su esencialiniu tremoru, Parkinsono liga ir kt. (funkcineneurochirurgija.lt)


Gydytojas neurologas. Žr. neurologas.


Glijos, glijos ląstelės, neuroglijos, gliocitai (nuo gr. – klijai) – pagalbinės nervų sistemos ląstelės (ne neuronai), prilyginamos nervų sistemos klijams; pagal funkcijas turėtų būti traktuojamos kaip neuronų partneriai: jos prilaiko vietoje neuronus, tiekia neuronams maisto medžiagas ir deguonį, atskiria neuronus vieną nuo kito, naikina patogenus, pašalina negyvus neuronus, moduliuoja neurotransmisiją. Žmogaus smegenyse neuroglijos ląstelių yra apytiksliai 10 kartų daugiau, nei neuronų. Neuroglijos aprūpina nervų sistemą maistu, palaiko homeostazę, gamina mieliną, dalyvauja nervinių impulsų perdavime.


Globus pallidus (lot.) – smegenų sritis, sudaryta iš nervinių ląstelių, įtakojanti asmens gebėjimą judėti, vaikščioti, jo pusiausvyrą; tai tikslinė chirurginių Parkinsono ligos procedūrų – GSS, palidotomijos – vieta.


Gnosis, gnozis, gnozė (gr. gnosis – pažinimas) – žodžio „žinios“ atitikmuo; terminas nusako dvasinį supratimą, išmintį bei žinias, betarpiškai įgytas per asmeninę patirtį, o ne per intelektualinį mokymąsi ar teorinį žinių studijavimą.


Gumburas (lot. thalamus) – po didžiąja galvos smegenų jungtimi esantis kiaušinio formos darinys, sudarytas iš pilkosios medžiagos – nervinių ląstelių, atsakingų už motorikos kontrolę ir sensorinių signalų perdavimą.

Heterogeniškumas (lot. hetero – skirtingas + genus – rūšies) – būklės įvairovės pasireiškimas. Parkinsono ligos heterogeniškumas reiškia, kad kiekvieno paciento simptomai, t.y. jų visuma ir intensyvumas, bei būklė skiriasi.


Hipofonija (lot. hypophónia) – balso susilpnėjimas, būdingas Parkinsono ligai.


Hipokinezija arba hipokinezė (gr. hypo – mažiau, kinēsis — judėjimas) – judėjimo nebuvimas arba lėtas judėjimas, būdingas Parkinsono ligai.


Hipomimija (anglų k. hypomimia) – tai bradikinezijos forma – klinikinis „kaukės“, Parkinsono ligai būdingos veido išraiškos, terminas: skurdi veido išraiška, mimika, retas mirksėjimas.


Homeostazė (gr. όμοιος – panašus + στάσις – būklė) – reiškinys, kai kūno organai palaiko savo sistemos būseną pastovios būklės.

Idiopatinė Parkinsono liga. Žr. Parkinsono liga.

Idiopatinis – būdvardis, vartojamas pažymėti neaiškios arba nežinomos priežasties ligai.


Ikiklinikinis naujo vaisto tyrimų etapas. Žr. vaisto kūrimas.


Impulsas – tam tikras signalas.

Taip pat žr. nervinis impulsas, kompulsija.


Imuninė sistema apsaugo organizmą nuo kenksmingų mikroorganizmų, svetimų baltymų ir kitokių svetimkūnių; padeda atsikratyti užkrėstų, senų ar sergančių organizmo ląstelių.


Imunoglobulinas (Ig). Žr. antikūnai.


Inhibitoriusmedžiaga, lėtinanti arba sustabdanti cheminę reakciją; tai slopiklis – cheminis junginys, kuris jungiasi su fermentu ir mažina fermentinės reakcijos greitį.

Jaunatvinė arba juvenilinė Parkinsono liga – kai liga diagnozuojama asmenims iki 40 metų.


Judėjimo sutrikimai – esant tam tikroms ligoms, pavyzdžiui, neurodegeneracinėms ligoms, įskaitant Parkinsono ligą, atsirandantys normalaus judesio pakitimai: nuo visiško jų nebuvimo iki per didelio.

Taip pat žr. akinezija, atetozė, bradikinezija, chorėja, diskinezija, distonija, tremoras.

Judėjimo sutrikimų specialistas – medicinos specialistas, neurologas, besispecializuojantis judėjimo sutrikimų srityje.


Juodoji medžiaga (lot. substantia nigra) – tai bazalinių ganglijų dalis, kartu su kitais centrais bei laidais sudaranti ekstrapiramidinę sistemą, atsakingą už automatinius judesius ir skersaruožių raumenų tonusą. Būtent šios srities nykimas sukelia dopaminerginių neuronų ląstelių, gaminančių dopaminą, degeneraciją, kuri pasireiškia dopamino trūkumu sergantiems Parkinsono liga asmenims.

Kalbėjimo sutrikimas. Žr. dizartrija, logopedas.


Kamieninės ląstelės (anglų k. stem cells) – organizmo ląstelės, gebančios diferencijuotis ir įgyti specifinių organizmui reikalingų funkcijų, įsitraukiančios į sužaloto organo atkūrimą. Kamieninės ląstelės – daugelio laboratorijų tyrimo objektas; su jomis siejamos naujos medicinos galimybės ir perspektyvos. Žmogaus organizme yra žinomi trys kamieninių ląstelių šaltiniai: kaulų čiulpai, riebalinis audinys (riebalų ląstelės), kraujas.

  • Embrioninės kamieninės ląstelės gaunamos iš labai ankstyvos stadijos embriono ir pasižymi didžiausiomis galimybėmis: gali beveik neribotai daugintis ir virsti visų tipų specializuotomis ląstelėmis.
  • Indukuotos pluripotentinės ląstelės (iPS) – ,,perprogramuotos“ suaugusio žmogaus somatinės ląstelės, įterpiant į jas specialius genus bei virusus, kad jos įgautų embrioninėms kamieninėms ląstelėms būdingų savybių ir netektų suaugusiųjų kamieninių ląstelių trūkumų dėl jų riboto plastiškumo. iPS galima gauti iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, odos, riebalų ląstelių. Tačiau dėl to, kad iPS sukuriamos naudojant genetines modifikacijas, žmonių gydyme jas naudoti kol kas pavojinga.
  • Suaugusio organizmo kamieninės ląstelės, dar yra vadinamos somatinėmis (gr. σωματικóς – kūninės); užtikrina normalų asmens augimą ir vystymąsi, dalyvauja sergančio, pažeisto ar nusidėvėjusio audinio regeneracijoje, tačiau yra riboto plastišumo ir diferencijuojasi tik į ląstelių tipą, specifišką tam audiniui, kuriame aptinkamos.
  • Vaisiaus kamieninės ląstelės išskiriamos iš jau susiformavusių vaisiaus audinių (9-22 nėštumo savaitė); pasižymi labai stipriu dauginimosi potencialu, jau yra virtusios į atitinkamų audinių ląsteles-pradininkes. Šių ląstelių tyrimai yra ribojami dėl etinių bei moralinių aspektų.
  • Virkštelės kraujo kamieninės ląstelės. Virkštelėje esantis kraujas yra kūdikio ir yra turtingas kūdikiui genetiškai unikalių kamieninių ląstelių šaltinis. Po kūdikio gimimo virkštelė yra išmetama kartu su placenta, todėl jos kraujo surinkimas nesukuria jokios rizikos nei motinos, nei kūdikio sveikatai, yra beskausmė ir neinvazinė procedūra, kuri nepakeičia gimdymo proceso.

Kaukė, kaukės veidas – Parkinsono ligai būdinga skurdi veido išraiška, mimika, retas mirksėjimas.

Taip pat žr. bradikinezija, hipomimija.


Kineziterapija (gr. κίνηση – judesys + θεραπεία – gydymas) – viena pagrindinių reabilitacijos priemonių, pagrįsta tuo, kad tinkamas kūno judesys padeda atnaujinti, pagerinti ir išlaikyti kaulų ir raumenų, širdies kraujagyslių ir kitų sistemų funkcinę būklę, lankstumą ir pusiausvyrą. Sudarant kineziterapijos priemonių planą asmeniui, būtina įvertinti ne tik jo bendrą būklę, biosocialinių funkcijų sutrikimus, bet ir pakenktų organų ar sistemų būklę.

Taip pat žr. fizinis aktyvumas.


Klajoklinis nervas (lot. nervus vagus) – ilgiausias galvinis nervas, sudarytas iš juntamosios (inervuoja vidaus organus), motorinės (inervuoja ryklės, minkštojo gomurio ir gerklų raumenis) ir parasimpatinės (inervuoja vidaus organus: širdį, plaučius, virškinimo ir kitus organus) skaidulų.


Klinikiniai tyrimai – tai medicininiai tyrimai, kuriais galima patikrinti įvairių gydymo būdų, pavyzdžiui, vaistų, veiksmingumą žmonėms.


Klinikinis naujo vaisto tyrimų etapas. Žr. vaisto kūrimas.


Klonavimas – vienas agamentinių dauginimosi būdų.

Reprodukcinis klonavimas yra dauginimosi būdas be vyriškos lytinės ląstelės: iš kiaušialąstės išimamas branduolys, o į jo vietą perkeliamas somatinės ląstelės branduolys su visa norimo klonuoti individo genetine informacija. Gimęs individas būtų identiškas norėtam klonuoti individui, bet klonuojamas tik individo kūnas, ne asmenybė – klonuoti individai būtų visiškai skirtingi asmenys. Dėl žmogaus reprodukcinio klonavimo nepriimtinumo sutariama beveik vieningai visame pasaulyje.


KOMT inhibitoriai (Katechol-O-metiltransferazės inhibitoriai) – vaistiniai preparatai, kurie padeda didesniam levodopos kiekiui patekti į smegenis.


Kofermentas Q10 yra vitamino tipo antioksidantas. Yra tyrimų duomenų, kad ligos pradžioje gali sulėtinti sergančiųjų ankstyvosios stadijos Parkinsono liga ligos progresavimą.


Kognityvinės funkcijos (lot. cognitio – pažinimas, ištyrimas, mąstymas; anglų k. cognitive) – pažintinės arba pažinimo funkcijos – asmens gebėjimas gauti, perdirbti, išlaikyti ir atgaminti informaciją; jos būtinos normaliam asmens funkcionavimui; kognityvinės funkcijos: dėmesys, atmintis, nuosekli socialinė elgsena, planavimas, kalba, skaičiavimas, praksija, gnosis, erdvinė dėmesio orientacija ir kt.

Taip pat. žr. demencija, lengvas kognityvinis sutrikimas.


Kompulsija (anglų k. compulsion – prievarta), kompulsyvus elgesys – patologinė būsena, kai asmuo prieš savo valią ar nevalingai atlieka veiksmus, judesius, jį kamuoja baimė, įkyrios mintys ir nors asmuo supranta savo būsenos, veiksmų, elgesio nepagrįstumą, neracionalumą, jis negali jų atsikratyti. Kompulsyviam elgesiui priskiriami ir kai kurių vaistų sukelti šalutiniai poveikiai: potraukis azartiniams lošimams, padidėjęs lytinis potraukis, persivalgymas, nevaldomas pirkimas.


Kraujo-smegenų barjeras (KSB) yra ląstelių sluoksnis, dengiantis smegenų kraujagysles, saugantis smegenis nuo kraujyje galinčių būti toksinų, bet taip pat blokuoja ir vaistų patekimą, todėl yra ir pagrindinė smegenų sutrikimų gydymo kliūtis.


Kompiuterinė tomografija (KT) (anglų k. computed tomography) – medicininis radiologinis, t.y. rentgeno spinduliais, tyrimas neinvaziniu būdu kompiuterinės tomografijos aparatu vidiniams organizmo pakitimams pamatyti, pavyzdžiui, kai po traumos reikia greitai ištirti didelę dalį kūno, įvertinti daugybinius krūtinės ląstos, pilvo organų, kaulų sužalojimus; tiriamoji sritis skenuojama plonais sluoksniais ligos židinys ir išplitimas nustatomas labai tiksliai, gaunamas tiriamosios srities skerspjūvio dvimatis vaizdas. Apšvitos jonizuojančiąja spinduliuote, t.y. radiacijos dozė būna 150 kartų didesnė, nei vieno krūtinės ląstos tyrimo įprastu rentgeno aparatu.

Taip pat žr. vaizdas.


Koordinacija. Žr. posturalinis nestabilumas.


Kreatinas (anglų k. creatine) – azoto turintis organinis junginys, aminorūgštis, kurio yra raumenyse, nerviniame audinyje, kraujyje; padeda susitraukti raumenims, tiekti energiją raumenų ląstelėms. Yra tyrimų preliminarių duomenų, kad kreatinas gali sulėtinti Parkinsono ligos progresavimą.

Laikysenos sutrikimas. Žr. posturalinis nestabilumas.


Laisvieji radikalai – tai molekulės, oksidacijos proceso metu susilpnėję ir praradę vieną elektroną, o bandydamos stabilizuotis – gauti trūkstamą elektroną, jos atakuoja sveikas organizmo ląsteles ir daro joms žalą, o tuo pačiu – žalą imuninei sistemai, pagreitina organizmo senėjimo procesus, sukelia raumenų, jungiamojo ir/ar kitų audinių uždegimą, lėtinių ligų progresavimą: aterosklerozės, vėžio, artrito, Parkinsono ligos.


Lateropulsija (lot. – lateropúlsio) – nevalingas judesys į šoną, nevalingas ėjimas į šoną, virtimas į šoną.


Ląstelių terapija – naujas revoliucinis ligų ir traumų gydymo būdas, leidžiantis atstatyti pažeistas ir sergančias kūno dalis, transplantuojant sveikas ir naujas ląsteles – kamienines ląsteles. Kol kas netaikoma Parkinsono ligos atvejais.

Taip pat žr. kamieninės ląstelės.


Lengvas kognityvinis sutrikimas (LKS) (anglų k. mild cognitive impairment (MCI)) – yra tarpinė būklė tarp normalaus senėjimo ir demencijos: atminties ir/ar intelektinės veiklos sumažėjimas. LKS dažnai pasireiškia Parkinsono liga sergantiems asmenims.

Taip pat žr. demencija, kognityvinės funkcijos.


Leukocitai – baltieji kraujo kūneliai, kurie padeda kovoti su infekcinėmis organizmo ligomis.


Levi kūneliai (anglų k. Lewy bodies). Jų susidarymo mechanizmas ir reikšmė neurodegeneracinėms ligoms dar nėra aiškūs. Aiškinantis Parkinsono ligos molekulinius mechanizmus, buvo nustatytos alfa-sinukleino geno mutacijos, kurios padidina baltymo polinkį sukibti, t.y.nervinės ląstelės viduje susidaryti lipidų ir baltymų agregatams – Levi kūneliams. Levi kūnelių randama demencija, Alzheimeriu, Parkinsono liga sergančių asmenų smegenyse. Asmenys, turintys Levi kūnelių, teigiamai reaguoja į medikamentus, kuriais gydomos Alzheimerio ir Parkinsono ligos.


Levodopa arba L-dopa yra pagrindinis vaistas dopamino kiekiui smegenyse padidinti ir Parkinsono ligos simptomams kontroliuoti. Levodopa – tarpinė dopamino biosintezės medžiaga, kuri prasiskverbia per kraujo-smegenų barjerą, nes pats dopaminas jo nepraeina.

Geresniam vaistų levodopa medžiagos įsisavinimui, preparatai gaminami su papildoma veikliąja medžiaga:

  • Levodopa + Benserazidum
  • Levodopa + Carbidopa
  • Levodopa + Carbidopa + Entacaponum

Lezija (lot. laesio) – ląstelių pažeidimas, pakitimas, žūtis.


Ligandas, receptoriaus ligandas – molekulė, perduodanti signalus, tačiau ne visi ligandai perduoda signalus.


Logopedas – specialistas, tam tikrais specialiais mokymo metodais vaikams ir suaugusiems padedantis pašalinti ar sušvelninti turimus kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos, balso sutrikimus.


LRRK2. Žr. genas.

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – vienas iš pažangiausių ir saugiausių tyrimo metodų; naudojant stiprų magnetinį lauką ir radijo dažnių bangas, išgaunamas detalus vidaus organų ir minkštųjų audinių vaizdas be ir su kontrastine medžiaga; MRT atlikami galvos smegenų, stuburo, sąnarių, blauzdos, čiurnos, dubens, urogenitalinės sistemos, krūtų, pilvo organų ir kt. tyrimai. MRT negalima, jei pacientas turi širdies stimuliatorių, poodinį defibriliatorių ar dirbtinius širdies vožtuvus, morfijaus, insulino ir kitų vaistų pompas, smegenų kraujagyslių metalines kabes ar metalines plokšteles po neurochirurginių operacijų, kraujagyslių, akių bei ausų implantus, bet kokius kitus metalinius implantus, kurių sudėtyje yra geležies, nikelio, kobalto, dantų kabes, esant nėštumui.


Mankšta. Žr. fizinis aktyvumas, kineziterapija.


MAO (monomino oksidazė) inhibitoriai – vaistiniai preparatai, dauguma – neselektyvaus veikimo; MAO blokatoriai slopina noradrenalino, serotonino ir kai kurių kitų medžiagų skilimą.

Taip pat žr.: inhibitorius.

MAO-B inhibitoriai – selektyviniai MAO inhibitoriai. Tai vaistų grupė Parkinsono ligos simptomų gydymui: blokuoja neigiamai dopaminą veikiantį enzimą ir leidžia dopaminui ilgiau užsilaikyti receptoriuose.


Mediatorius. Žr. neuromediatorius.


Medikamentas (lot. medicamentum). Žr. vaistas.


Miegas yra nuolat pasikartojanti elgesio ramybės būsena, kai fiziologiškai sumažėja jutiminis budrumas ir nebūna sąmoningų judesių; tai procesas, kurio metu sureguliuojamos organizmo vidinės funkcijos, pasirengiama budrumui, veiklai.

Miego sutrikimas – pasikartojantys miego trukmės, kokybės sutrikimai: dažni prabudimai naktį, miegoti trukdantys naktiniai judesiai, nemalonūs fiziniai pojūčiai kojose, naktį sutrikęs kvėpavimas ar širdies veikla, dažnas kėlimasis šlapintis, nemiga, trumpa miego trukmė, dėl ko dieną jaučiamas nuolatinis nuovargio jausmas, mieguistumas, galvos skausmas, atminties ir dėmesio koncentracijos susilpnėjimas, nepaaiškinami nuotaikos kitimai.


Mikroelektrodas (gr. micro – mažas + elektro + hodos– kelias) – plonas metalinis laidas, implantuojamas į smegenis, taikant stereotaktinį metodą, sujungiamas su operacinės kompiuteriu, kad nustatyti elektros srovės signalą iš smegenų ląstelių chirurginės operacijos, pavyzdžiui, palidotomijos, metu.


Mikrografija (lot. – micrográphia) – smulki rašysena.


Mitochondrija – eukariotų ląstelių citoplazmos organelė, kurios svarbiausia funkcija – aprūpinanti organizmo ląsteles energija (~95%); jos trumpaamžės – atsinaujina per keletą-kelioliką parų (įvairiuose organuose skirtingai). Asmeniui badaujant, patiriant stresines būsenas, jonizuojančią spinduliuotę, mitochondrijų skaičius sumažėja; ypač kenkia įkvėptos nuodingos medžiagos.


Misdiagnosis (anglų k.) – klaidinga diagnozė. Žr. diagnozė.


Motòrika (lot. motor — judintojas, moveo — judinu) – viso kūno ar jo dalių judesiai.

Motoriniai simptomai pasireiškiantys sergantiems Parkinsono liga asmenims: pagrindiniai – tremoras, judesių lėtumas (žr. bradikinezija), sąstingis (žr. rigidiškumas), pusiausvyros sutrikimas (žr. posturalinis nestabilumas); kiti – kojų vilkimas, dingęs rankų mosavimas einant, sunkumas pakilti nuo kėdės, susmulkėjusi rašysena (žr. mikrografija), veido mimikos trūkumas, sulėtėjęs kasdienių veiklų atlikimas, apsunkintas apsivertimas lovoje ir buvimas toje pačioje padėtyje ilgą laiką.


Multisisteminė atrofija (MSA) – progresuojanti sporadinė nežinomos etiologijos neurodegeneracinė liga, pasireiškianti autonomine, ekstrapiramidine, piramidine ir smegenėlių disfunkcija; tai jungtinis diagnostinis terminas, apimantis strionigrinę degeneraciją (SND), olivopontocerebelinę atrofiją (OPCA) ir Shy-Drager sindromą (SDS); būdingas kraujospūdžio mažėjimas stovint, pasireiškiantys parkinsonizmo simptomai, dėl ko gali būti painiojama su Parkinsono liga.

NDNT – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.


Nekontroliuojami impulsai. Žr. kaip kompulsija.


Nemotoriniai simptomai, pasireiškiantys sergantiesiems Parkinsono liga, gali įtakoti paciento jutimus (skonį, kvapą), nuotaiką ir gebėjimą mąstyti; dažniausi simptomai – uoslės susilpnėjimas ar praradimas, silpnas balsas (žr. hipofonija), apsunkintas kalbėjimas (žr. dizartrija), nugaros skausmas, skausmingas pėdų mėšlungis, miego sutrikimas, depresija, pasikeitusios emocijos, odos problemos, užkietėję viduriai, seilėtekis, padidėjęs prakaitavimas, dažnas ir staigus noras šlapintis ir vyrų erekcijos sutrikimas.


Nervas (lot. nervus) – tai vienas iš pačių svarbiausių nervų sistemos elementų; aksonų pluoštas, perduodantis nervinį impulsą iš vienos kūno dalies į kitą.

Nervinės ląstelės. Žr. neuronai.


Nervinis impulsas – pagrindinis nervų sistemos signalas: neurone kilęs nervinis impulsas jaudina šalia esančius membranos taškus ir taip sklinda neurono aksonais, suaktyvindamas neuromediatoriaus išsiskyrimą, ir aksonų galūnėlėse užgęsta. Jei neuromediatoriaus išsiskiria pakankamai, jis praėjęs per sinapsinį plyšelį, jaudina kito neurono ar efektorinės ląstelės membraną ir kyla naujas nervinis impulsas.


Nervus vagus (lot.). Žr. klajoklinis nervas.


Nervų mazgas (lot. ganglia nervorum)– tai neuronų, nervinių skaidulų ir neuroglijos telkinys, pagaubtas jungiamojo audinio kapsule.


Nervų rezginys (lot. plexus nervorum). Juos sudaro po visą kūną išsišakoję nervai.


Nervų sistema – organų sistema, sudaryta ląstelių – neuronų, kurie sudaro neuronų tinklą, koordinuojantį žmogaus veiksmus ir perduodanti signalus tarp skirtingų kūno dalių, palaikanti abipusį žmogaus organizmo ryšį su aplinka, integruojanti ir koordinuojanti visas kitas organizmo funkcines sistemas, adaptuojanti organizmą prie kintančios aplinkos ir užtikrinanti jo gyvybingumą. Nervų sistema sudaryta iš centrinės nervų sistemos ir periferinės nervų sistemos. Nervų sistema koordinuoja raumenų veiklą, atlieka sensorinę funkciją – priima duomenis iš jutimo organų ir laidinę funkciją – inicijuoja veiksmus, parenka adekvatų atsaką.


Nestabilumas. Žr. posturalinis nestabilumas.


Neuritas. Žr. aksonas.


Neurochirurgas – gydytojas, gydantis smegenų ir centrinės nervų sistemos ligas bei atliekantis chirurgines operacijas.


Neurochirurgija – medicinos sritis, kurios specialistai tiria ir gydo nervų sistemos ligas: smegenų ligas, pavyzdžiui, kraujagyslių, potraumines galvos smegenų ligas, degeneracines stuburo ligas, auglius ar įgimtas anomalijas centrinėje nervų sistemoje.

Taip pat žr. funkcinė neurochirurgija.


Neurodegeneracija (anglų k. – neurodegeneration) – lėtas, progresuojantis smegenų nervinių ląstelių nykimas, kuris sukelia ryškų smegenų cholinerginį sutrikimą ir pasireiškia atminties, kalbos, suvokimo, elgsenos, judėjimo sutrikimais. Neurodegeneracinės ligos: Alzheimerio liga, Parkinsono liga, Huntingtono liga, amiotrofinė šoninė (lateralinė) sklerozė – turi panašius ląstelinius ir molekulinius išsivystymo mechanizmus, tokius kaip baltymų agregatai, kuriuos gali sukelti genetiniai veiksniai, lemiantys padidėjusią geno raišką. Pavyzdžiui, paveldimąją Parkinsono ligą gali nulemti alfa sinukleino vietos patrigubėjimas (anglų k. triplication).


Neurofarmakologija – sveikatos mokslo šaka apie vaistų poveikį nervų sistemai.


Neuroglijos. Žr. glijos.


Neurolingvistinis programavimas (NLP) tai elgesio psichologijos atmaina. Neuro reiškia sistemą, per kurią priimami ir per penkis jutiminius kanalus perleidžiami potyriai. Lingvistinis reiškia kalbinę ir neverbalinę bendravimo sistemas, kurių pagalba neutralūs dalykai koduojami, sisteminami ir jiems suteikiama reikšmė. Programavimas reiškia gebėjimą organizuoti bendravimo ir neurologines sistemas, kad pasiektume norimus tikslus ir rezultatus.


Neurologas, gydytojas neurologas atlieka smegenų, nervinių sutrikimų diagnostinius tyrimus, konsultuoja ir gydo pacientus, sergančius nervų sistemos ligomis.


Neurologija – tai mokslas apie nervų sistemos struktūrą ir funkcijas.


Neurologinės ligos. Dažniausiai pasitaikančios: galvos skausmai, migrena, galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, centrinės nervų sistemos ligos (išsėtinė sklerozė ir kt.), degeneracinės nervų sistemos ligos (Alzheimeris, Parkinsono liga), stuburo ligos, epilepsija, nemiga ir kt.


Neuromediatorius arba neurotransmiteris – organizme susidarantis cheminis junginys, pernešantis nervinį impulsą tarp nervinių ląstelių (žr. neuronai) cheminėse sinapsėse. Plačiau žinomi neuromediatoriai: acetilcholinas, adrenalinas (epinefrinas), dopaminas, Gama amino-butirinė rūgštis (GABA), glicinas, gliutamatas, histaminas, melatoninas, noradrenalinas (norepinefrinas), serotoninas.


Neuronai arba nervinės ląstelės – pagrindinės nervų sistemos ląstelės, priimančios informaciją, paverčiančios ją nerviniu impulsu ir perduodadančios atitinkamiems audiniams. Tai nejudrios, ilgaamžės ir nesidauginančios ląstelės, tačiau jų ataugos gali regeneruoti. Parkinsono ligą sukelia dopamino neuronų pažeidimai arba sunykimas.


Neuroplastiškumas arba smegenų plastiškumas yra fundamentali smegenų savybė keistis, augti ir formuoti naujas jungtis, atnaujinti neuronų tinklą, pavyzdžiui, dėl naujai įgytos patirties. Tai naujas atradimas, kad žmogaus smegenys pasižymi gebėjimu keistis, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus.


Neuroprotekcinis, neuroprotekcinis poveikis – tai ląstelių atsparumo įvairiems nepalankiems veiksniams didinimas.


Neurotransmiteris. Žr. neuromediatorius.


Neurotrofiniai faktoriai yra polipeptidiniai hormonai, palaikantys nervų sistemos vystymosi procesus. Tai molekulės, skatinančios įvairių tipų neuronų vystymąsi ir išlikimą, didinančios ląstelių išgyvenamumą, reguliuojančios jų neuroplastiškumą ir pan. Keletas neurotrofinių faktorių: nervų augimo faktorius (anglų k. nerve growth factor (NGF)), glijos neurotrofinis faktorius (žr. GDNF), į insuliną panašus augimo faktorius-1 (anglų k. insulin like growth factor–1 (IGF–1)), citokinai, estrogenai ir kt. Labiausiai tyrinėjamas smegenų neurotrofinis faktorius (anglų k. brain derived neurotrophic factor (BDNF)), jis skatina neuroplastiškumą ir dalyvauja atminties bei mokymosi procesuose.


Nigra. Žr. juodoji medžiaga.


Nikotinas (1-metil-2(3-piridil)-pirolidinas C10H14N2) – alkaloidas; bespalvis lakus, savito kvapo skystis, ruduojantis ore; sintetinasi tabake ir kai kuriuose kituose augaluose. Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad nikotinas gali apsaugoti nuo Parkinsono ligos, medikai nerekomenduoja rūkymo kaip prevencijos ar gydymo priemonės dėl labiau argumentuotų jo kenksmingų savybių organizmui.


Noradrenalinas arba norepinefrinas – antinksčių išskiriamas į kraują streso hormonas; neurotransmiteris centrinėje bei simpatinėje nervų sistemose, veikiantis dėmesį bei reakcijas reguliuojančias žmogaus smegenų sritis. Noradrenalinas ir adrenalinas yra vadinamojo „kovoti arba bėgti“ reflekso pagrindiniai reguliatoriai, tiesiogiai pagreitinantys širdies ritmą, gliukozės išlaisvinimą iš energijos atsargų bei raumenų pasiruošimą veiksmui.

Taip pat žr. adrenalinas.

Norepinefrinas. Žr. noradrenalinas.


NRV – nepageidaujamos reakcijos į vaistą.

Taip pat žr. vaisto kūrimas.


Nugariniai nervai (lot. nervi spinales) – periferinės nervų sistemos dalis, kurią sudaro: kakliniai nugariniai nervai (8 poros), krūtininiai nugariniai nervai (12 porų), juosmeniniai nugariniai nervai (5 poros), kryžmeniniai nugariniai nervai (5 poros), uodeginis nugarinis nervas (1 pora).


Nuovargis (anglų k. – fatigue) – dažnas Parkinsono ligos simptomų; greitai pasireiškiantis: asmuo pasijaučia išsekęs, jo darbingumas ir aktyvumas sumažėja.


NURR1. Žr. genas.


Nusidėvėjimas (anglų k. wearing off). Žr.: ON ir OFF.

Oksidacija yra įprastas medžiagų apykaitos procesas, bet jį įtakoja ir kiti veiksniai: tarša, ultravioletiniai spinduliai, radiacija, prasti valgymo įpročiai, ko pasekoje susiformuoja laisvieji radikalai.


Olivopontocerebelinė atrofija (OPCA).Žr. multisisteminė atrofija.


ON ir OFF (anglų k., lietuvių k. – įsijungimas ir išsijungimas). Kalbant apie Parkinsono ligą, terminai naudojami vaisto levodopos veiksmingumui laike išreikšti: OFF arba Wearing off – kai vaisto veikimas nusilpsta ar baigiasi, t.y. vaisto efektyvumo nepakanka iki kito vaisto vartojimo laiko (paskirto gydytojo), toks periodas gali trukti nuo keleto minučių iki valandų tarp veiksmingumo, t.y. tarp ON.


Organinis (gr. organikos – tarnaujantis kaip įrankis):

  • susijęs su organo sandara, pavyzdžiui, organinis pažeidimas;
  • gretinantis, siejantis ką nors su organizmu, organais;
  • priklausantis gyvajai gamtai, pavyzdžiui, organinis stiklas- skaidrus plastikas.

Pakaitinė ląstelių terapija. Žr. kamieninės ląstelės, ląstelių terapija.


Palidotomija – tai neurochirurginė procedūra, pakankamai efektyviai veikianti pagrindinius Parkinsono ligos motorinius simptomus: slopina vaistų sukeltas diskinezijas, gerėja ekstrapiramidinis judesių reguliavimas ir šie simptomai regresuoja. Procedūros metu sunaikinamas nedidelis smegenų ląstelių plotas, susijęs su judesių valdymu: smulkus elektrodas implantuojamas į globus pallidus smegenų dalį ir įkaitinamas iki 80oC. Palidotomija gali būti unilateralinė arba bilateralinė. Apie šalutinius poveikius teiraukitės gydytojo.

Taip pat žr. giluminė smegenų stimuliacija.


Palsy (anglų k.) – paralyžius arba nekontroliuojamas kūno drebulys.

Taip pat žr. Parkinsonas.


Paramos grupė. Žr. savitarpio paramos grupė.


Parasimpatinė nervų sistema – vegetacinės nervų sistemos dalis, inervuojanti vidaus organų raumenis bei liaukas; pats stambiausios jos nervas – klajoklinis nervas; sistema yra atsakinga už „ilsėkis ir virškink“ (anglų k. rest and digest) atsaką, kuris vyksta kūnui atsipalaidavus.

Taip pat žr. simpatinė nervų sistema.


Parkinsonas, Džeimsas (James Parkinson) – anglų gydytojas, 1817 m. savo straipsnyje „Esė apie drebantįjį paralyžių“ („Essay on shaking palsy“) aprašęs tokių pacientų simptomus.


Parkinsono-plius sindromas. Žr. atipinis parkinsonizmas.


Parkinsono liga (PL), (TLK G20) – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų zonos, vadinamos juodąja medžiaga ir atsakingos už judesių kontrolę, ląstelės, gaminančios biocheminę medžiagą – dopaminą. Acetilcholino ir glutamato, biologiškai aktyvių medžiagų dalyvaujančių judesių kontrolėje, balanso sutrikimas taip pat įtakoja PL vystymąsi.

Genetinė Parkinsono liga arba šeiminė Parkinsono liga – reta PL forma, kurią, manoma, nulemia genai; ji nustatoma mažiau kaip 5% asmenų visame pasaulyje su PL diagnoze.

Sporadinė Parkinsono liga arba idiopatinė Parkinsono liga (anglų k. idiopathic)t.y. kai ligos priežastys nežinomos; sudaro apie 95% ligos atvejų.

Taip pat žr.genas, apie ligą.


Parkinsonizmas – būklė, pasižyminti keletu motorinių bruožų: tremoru, rigidiškumu, bradikinezija, lėtu ėjimu, smulkiais žingsneliais. Parkinsono liga yra žinomiausia parkinsonizmo forma.

Taip pat žr. antrinis parkinsonizmas, atipinis parkinsonizmas.


Periferinė nervų sistema (PNS) (lot. systema nervosum periphericum) – nervų sistemos dalis, kurią sudaro nervai, nervų rezginiai ir mazgai; jai priskiriami galviniai nervai ir nugariniai nervai, kurie jungia CNS su kitomis kūno dalimis, audiniais, organais ir perduoda nervinius impulsus.


Peristaltika – ritmiški žarnyno sienelių lygiųjų raumenų susitraukimai, stumiantys žarnyno turinį.


Pill-rolling (anglų k.) – tabletės ridenimas ar popieriuko sukimas – tai rankos nykščio ir kito piršto, pavyzdžiui, rodomojo, judesys – trynimas pirmyn-atgal; tai tremoro forma.


PINK1. Žr. genas.


PL – Parkinsono liga.


Placebo – vaistas be veikliosios medžiagos; medicinoje stebimas reiškinys, kai asmens sveikatos būklė pagerėja, jam nežinant gavus placebo.


Posturalinis nestabilumas – laikysenos nestabilumas; pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimas, sukeliantis problemą stovėti arba vaikščioti, kritimus: propulsiją, retropulsiją ar lateropulsiją, dėl ko galimi susižalojimai. Sergantysis gali būti susikūprinęs, nulenkta galva ir nusvirusiais pečiais. Tai dažna sergančiųjų Parkinsono liga problema. Posturalinis nestabilumas neturi atsako į dopamino terapiją.


Praksija (gr. praxis – veikla, funkcija) – psichinis gebėjimas judėti, atlikti tikslinius judesius.


Preparatas (lot. praeparatum – parengimas) – cheminis arba farmacinis produktas: vaistai, medžiagų ekstraktai ir pan.


Progresuojantis supranuklearinis paralyžius (PSP) (anglų k. Progressive Supranuclear Palsy) arba Steele-Richardson-Olszewski sindromas  yra dažniausias atipinis parkinsonizmas.


Propulsija (lot. propúlsio) – nevalingas judesys priekin, virtimas į priekį.


Proteinas (gr. prōtos – pirmas) – paprastasis baltymas, kurio molekulė susideda tik iš aminorūgščių.

Taip pat žr. baltymas.


Postencefalitinis parkinosnas, postencefalitinė Parkinsono liga. Erkinis encefalitas – tai viena virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai: galvos skausmas, miego, dėmesio sutrikimai, emocinis dirglumas, kalbos ir psichikos sutrikimai, sulėtėjusi koordinacija, paralyžius ir kt. Kai kuriais atvejais gali išsivystyti lėtinė šio susirgimo forma bei Parkinsono liga.

Taip pat žr. encefalitas, antrinis parkinsonizmas.


Pozitronų emisijos tomografija (PET) – vienas naujausių diagnostikos metodų; fiksuojant radioaktyvių medžiagų susikaupimą (pacientui suleidžiama radiofarmakologinio preparato, kurio sudėtyje yra trumpaamžio, t.y. greitai skylančio, radionuklido), paciento organizme galima įvertinti funkcinius vidaus organų pakitimus. PET neparodo smulkių detalių, kurias galime pamatyti kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tomografijos metu, bet gali padėti nustatyti nervų sistemos ligas, tokias kaip Alzheimeris, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė ir kt.


Prognozėtikėtina tolimesnė ligos eiga.


PWP (anglų k. People with Parkinson’s or Person with Parkinson’s) – t.y. asmuo (asmenys) sergantis Parkinsono liga. Trumpinimas PWP dažnai naudojamas šnekamojoje kalboje, socialiniuose tinkluose.

Radiologija – fizikos mokslas, tiriantis radioaktyviuosius elementus, jų radioaktyvumą ir spinduliavimo poveikj organizmui bei spinduliavimo panaudojimą diagnozei ir gydymui.


Ramybės tremoras. Žr. tremoras.


Reabilitacija – nemedikamentinis gydymo būdas; labai svarbus etapas gydant daugelį ligų bei atstatant organizmo funkcijas po jų.


Receptorius priima signalą iš aplinkos ir perduoda jį toliau į ląstelę, taip palaikomas darnus organizmo veikimas.


Regeneracija (lot. regeneratio – atnaujinimas) – organizmo gebėjimas atstatyti pažeistas vietas; biologinės savireguliacijos procesas.

Regeneracinė medicina. Žr. kamieninės ląstelės, ląstelių terapija.


Reprodukcinis klonavimas. Žr. klonavimas.


Retropulsija (lot. retropulsio) – nevalingas judesys atgal, nevalingas ėjimas atgal, virtimas atgal.


Ribonukleino rūgštis (RNR) (anglų k. Ribonucleic acid (RNA)) – tai biopolimeras, sudarytas iš kovalentiniais ryšiais sujungtų nukleotidų; yra kiekvienoje gyvoje ląstelėje, virusuose. Padeda realizuoti ląstelės genetinę informaciją, užkoduotą DNR.


Rigidiškumas – galūnių arba sąnarių standumas ar nelankstumas, raumenų standumas dažniausiai prasideda kojose ir kaklo srityje; raumenyse jaučiama įtampa ir sutraukimo pojūtis, skausmas. Pasireiškia daugumai sergančių Parkinsono liga asmenų.


Rijimo sutrikimas. Žr. disfagija.

Savitarpio paramos grupė. Sergantieji, jų šeimų nariai jungiasi į grupes (draugijas, skyrius) savo mieste. Jei jūsų gyvenamojoje vietovėje tokios grupės nėra, sukurkite tokią – tikrai yra sergančiųjų aplink jus. Taip pat yra grupių socialiniuose tinkluose; šiuo metu Facebook‘e yra grupė „Drebulė“. Daugelis mano, kad tokios grupės labai veiksmingos ir padeda jiems susidoroti su kasdiene Parkinsono ligos realybe.


Scintigrafija, scintigrafinis tyrimas arba radionuklidinis tyrimas – tai tyrimų metodas, kurio metu naudojami labai maži kiekiai radioaktyvių medžiagų ir gaunami vidaus organų vaizdai bei įvertinama jų funkcija; neinvazinis ir nesukeliantis skausmo tyrimas.


Serotoninas – biologiškai aktyvi medžiaga, hormonas ir monoamininis neuromediatorius, sintetinamas smegenyse. Manoma, kad su serotonino koncentracijos organizme pokyčiais susijusios įvairios ligos, tokios kaip depresija, migrena, nemiga, šizofrenija, nerimo sutrikimai.


Shy-Drager sindromas (SDS). Žr. multisisteminė atrofija.


Simpatinė nervų sistema – autonominės nervų sistemos dalis, atsakinga už organizmo išsaugojimą grėsmės metu, t.y. iš antinksčių į kraują patenka adrenalinas, kuris paruošia organizmą kovai ar greitam pasitraukimui iš grėsmingos situacijos, dar kitaip vadinama „kovoti arba bėgti“ (anglų k. fight or flight).

Taip pat žr. parasimpatinė nervų sistema.


Simptomas – vienas atskiras medicininis kūno morfologinis, fiziologinis ar psichologinis požymis (ženklas) rodantis organizmo sutrikimą, patologinę būseną ar ligą; tai gali būti vienas konkretus ligonio skundas kažkuo savo organizme.

Simptomatika – tai įvairūs simptomai, kurie pastebimi, kai pacientas serga kokia nors liga.

Simptominis:

  • susiję su ligos simptomais;
  • terminas, kuris naudojamas Parkinsono ligos gydymui apibūdinti, nes gydymui skiriami vaistai tik slopina ligos simptomus, pilnai ar dalinai, ir negydo ligos. Visi šiuo metu Parkinsono ligos gydymo būdai yra simptominiai.

Sinapsė (gr. σύν [syn] – kartu + πτειν [haptein] -sugriebti, čiupti, paliesti) – tai jungtis tarp dviejų neuronų signalams perduoti.


Sindromas (gr. – bėgti kartu) – medicinoje ir psichologijoje naudojamas terminas, reiškiantis grupę tam tikrų kartu pasireiškiančių klinikinių simptomų, kuriuos ligoniui pastebi gydytojas ir kurių fiziologinė priežastis, t.y. liga ar sutrikimas, dar nėra nustatyti arba nėra žinomi, arba naudojamas, kai atitinkamų požymių visumą gali sukelti ne viena, o kelios skirtingos ligos ar sutrikimai; kartais terminas „sindromas“ yra ligos pavadinimo dalis.


Sporadiškas reiškia pavienis, atsitiktinis.

Sporadinė Parkinsono liga. Žr. Parkinsono liga.


Stereotaktika – tai tikslių koordinačių nustatymas giliosiose smegenų struktūrose, tam gali būti naudojamas paciento galvos fiksavimo įrenginys – rėmas, naudojama kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija ir gaunamas tikslus trimatis giliųjų smegenų struktūrų vaizdas. Stereotaktika naudojama giluminei smegenų chirurgijai, genų terapijai.


Stresas – visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių, kai žmogus suvokia harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo tuos reikalavimus patenkinti. Nedidelis stresas – mobilizuoja organizmą veikti, o nuolatinis stresas kenkia sveikatai.


Striatum arba corpus striatum (lot.). Žr. dryžuotasis kūnas.


Strionigrinė degeneracija (SND). Žr. multisisteminė atrofija.


Suaugusio organizmo kamieninės ląstelės. Žr. kamieninės ląstelės.


Substantia nigra. Žr. juodoji medžiaga.


Subtalaminis branduolys smegenų dalis bazaliniuose ganglijuose, šalia juodosios medžiagos. Tai vienas iš GSS operacijos taikinių mažinant Parkinsono ligos simptomus.


Sąstingis (anglų k. – freezing) – staigus laikinas Parkinsono liga sergančių asmenų gebėjimo judėti sutrikimas, dažnai pasireiškiantis pradedant eiti ar atsidūrus ribojančioj erdvėj, pavyzdžiui, tarpduryje, išlipant iš automobilio ir pan.

Taip pat žr.: akinezija.


Šeiminė Parkinsono liga. Žr. Parkinsono liga.

Talamus, thalamus. Žr. gumburas.


Taliamotomija – tai neurochirurginė operacija, kurios metu pašalinama thalamus smegenų dalis; stebimas greitas teigiamas poveikis tremorui. Dėl šalutinių poveikių teiraukitės gydytojo.

Taip pat žr. giluminė smegenų stimuliacija, palidotomija.


TLK – tarptautinis ligos kodas; kodų sistema, apimanti ligas ir įvairius simptomus, patologines būkles, skundus, socialines aplinkybes, išorines sužeidimų ir ligų priežastis, sudaroma Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO).

Parkinsono ligos TLK kodas yra G20.


Tremoras – tai nevalingi, nekontroliuojami ritmiški judesiai (greiti ar lėti), t.y. drebėjimas; gali būti rankos, galvos, kitos kūno dalies ar balso, gali prasidėti nuo vieno piršto virpėjimo, pasireikšti tik vienoje kūno pusėje. Ne visi sergantieji Parkinsono liga patiria tremorą.

Ramybės tremoras. Tremoras ramybės būsenoje yra vienas pagrindinių Parkinsono ligos klinikinių požymių. Atliekant veiksmą, drebėjimas baigiasi.

Taip pat žr.  esencialinis tremoras, pill-rolling.


Trigeris. Žr. veiksnys.


Trofiniai faktoriai. Žr. neurotrofiniai faktoriai.

UCH-L1. Žr. genas.


Unilateralinis – vienos pusės.

Taip pat žr. bilateralinis.


Uoslė yra labai diferencijuotas jutimas, kuris priklauso distanciniams jutimams; skiriama dešimtys tūkstančių skirtingų kvapų.

Uoslės sutrikimas (anglų k. olfactory dysfunction)dalinis ar visiškas uoslės praradimas gali būti ankstyvas Parkinsono ligos nemotorinis simptomas.

Vaisiaus kamieninės ląstelės. Žr. kamieninės ląstelės.


Vaistas arba vaistinis preparatas – tai vaistinė medžiaga arba jų derinys; pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas.


Vaisto kūrimas apima daug etapų, o „vaisto kūrimo laikas“, t.y. laikas nuo vaisto veikliosios medžiagos (cheminės) sintezės laboratorijoje iki jo patekimo į vaistines, vidutiniškai yra 11-14 metų. Lėšos reikalingos vienam vaistui sukurti skaičiuojamos nuo kelių šimtų milijonų eurų.

Vaisto kūrimo etapai:

  1. ikiklinikinių tyrimų etape tiriamos naujos molekulės farmakologinės savybės kompiuteriniais, ligų bei farmakokinetikos ir farmakodinamikos modeliais; ląstelių, audinių kultūrų ar laboratorinių gyvūnų metodais: tiriamas ir įvertinamas vaisto veikimo mechanizmas, pasisavinimas, metabolizmas, poveikis reprodukcinei sistemai eksperimento sąlygomis; nustatomos terapinės, toksinės bei mirtinos dozės ir nepageidaujamos reakcijos. Ikiklinikinių tyrimų etapą praeina tik nedidelė dalis naujų molekulių.
  2. klinikinių tyrimų etape atliekami naujo preparato klinikiniai tyrimai su žmonėmis. Šis etapas užtrunka pusę ,,vaisto kūrimo laiko“ ir pareikalauja trečdalio visų finansų. Šis etapas dar skirstomas į fazes:

I fazė – farmakokinetiniai tyrimai tiriant sveikus savanorius.

II fazė – pilotiniai tyrimai vaisto indikacijai, dozei, saugumui įvertinti arba bioekvivalentiškumo tyrimai. Naudojami metodai: atsitiktinis, kontroliuojamas (anglų k. double-blind, blind, randomised).

III fazė – tyrimai vaisto poveikiui, saugumui, sąveikai su kitais vaistais įvertinti didelėje ligonių savanorių grupėje.

IV fazė apima tyrimus po vaisto registracijos. Vaistus pradėjus pardavinėti, jo saugumas tiriamas toliau. Gydytojai ir vaistininkai, kurie paprastai pirmieji sužino apie pasireiškusias nepageidaujamas reakcijas į vaistą (NRV), turi informuoti VVKT, kuri sukauptus duomenis apie vaistų NRV perduoda pasaulinėms tarnyboms kurios analizuoja informaciją, apibendrina gautus duomenis ir informuoja apie nustatytas naujas NRV nacionalines vaistų kontrolės tarnybas, farmacines kompanijas bei gydytojus ir vaistininkus.

Gera klinikinė praktika (GKP) – tai medicininių bandymų, kuriose, kaip tiriamieji, dalyvauja žmonės, planavimo, vykdymo, aprašymo ir skelbimo tarptautinis etinės ir mokslinės kokybės standartas, kurio laikymasis užtikrina bandymuose dalyvaujančių asmenų teises, saugumą bei gerovę pagal Helsinkio Deklaracijos principus ir garantuoja pakankamai patikimus klinikinių bandymų duomenis.


Vaizdas – kai kurių tyrimų pagalba gaunamos vidinių kūno dalių nuotraukos, pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, pozitroninės emisijos tomografja.


Vegetacinė nervų sistema. Žr. autonominė nervų sistema.


Veiklioji medžiaga – į preparato sudėtį įeinantis cheminis junginys, suteikiantis preparatui reikiamą veikimą.

Taip pat. žr. placebo.


Veiksnys arba trigeris (anglų k. trigger event) – išorės ar aplinkos poveikis, pavyzdžiui, galvos trauma, stresas, toksinų poveikis, kuris gali prisidėti prie būklės ar ligos atsiradimo.


Visiški agonistai (angl. full agonists). Žr. agonistai.


Vitaminai – smulkiamolekuliniai organiniai junginiai, kurie turi būti gaunami su maistu ir organizmo naudojami ne energijai išgauti (kaip maistas), o kaip valdymo, kofermentinės ir panašios medžiagos. Paprastai organizmas vitamino molekulių negamina visiškai arba gamina pernelyg mažai. Yra teorijų, kad kai kurių vitaminų vartojimas lėtina Parkinsono ligos eigą.


Vystymosi biologija – biologijos šaka, tirianti organizmų vystymosi ir augimo procesus. Šiuolaikinė vystymosi biologija tiria ląstelių dalijimosi genetinį valdymą, ląstelių diferenciaciją, kas aktualu ieškant Parkinsono ligos priežasčių, gydymo, tiriant pakaitinės ląstelių terapijos galimybes.


VVKT – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

Wearing off (anglų k.)nusidėvėjimo fenomenas.

Taip pat žr. ON ir OFF.

 

Nėra komentarų

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This blog is kept spam free by WP-SpamFree.