Gydymas

Parkinsono ligos gydymas yra labai individualus ir taikomas konkrečiam      li­goniui!

Gydymas skirstomas į:

• medikamentinį;
• chirurginį;
• nemedikamentinį (psichoterapija, fiziniai pratimai, kineziterapija, ergoterapija, logoterapija).

Pagrindinis PL gydymo tikslas – kiek įmanoma sumažinti ligonio funkcinės veiklos sutrikimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Ligoniui ir jo giminėms reikia padėti prisitaikyti prie lėtinės progresuojančios ligos. Tinkama ligoniui skirta literatūra, savitarpio pagalbos grupės (sergančiųjų draugijos), psi­chologo ir socialinio darbuotojo konsultacijos yra labai svarbios kompleksinio gydymo gran­dys.
Fiziniai pratimai tiesiogiai nemažina bradiki­nezijos, tremoro ar rigidiškumo, tačiau gerina ligonio funkcinę veiklą, nuotaiką ir didina jo mobilumą. Rekomenduojama individuali kine­ziterapija, ergoterapija, prireikus – logopedinė terapija.
Sergantiems PL speciali dieta nerekomenduojama. Maistinės aminorūgštys sunkina levodopos absorbciją virškinimo trakte ir jos transportą į smegenis. Tai gali uždelsti levodopos veikimo pradžią ar susilpninti jos poveikį, todėl rekomenduojama gerti levodopą 1 val. prieš valgį ar po jo, taip pat mažinti ar perskirstyti baltymų kiekį maiste, jų daugiausia vartoti per vakarienę.
Gydymas vaistais indikuo­tinas tada, kai yra funkcinės veiklos (ypač motorinės) sutrikimų, nors pastaruoju metu siūloma farmakoterapiją pradėti iš karto nustačius ligą, siekiant atitolinti levodopos įvedimo pradžią ir pristabdyti ligos progresavimą. Funkcinės veiklos sutrikimas nustatomas įvertinus:

• ar nesutrikusi kasdienė ir darbinė veikla;
• ar simptomai apima vyraujančią (su kuria rašoma, dirbama), ar kitą ranką;
• ligonio darbo pobūdį (kruopštus darbas, ūkio darbai ir kt.);
• simptomų tipą (tremoras, rigidiškumas, su­trikusi eisena); pažymėtina, kad bradikine­zija dažniausiai sukelia didesnę negalią negu tremoras;
• paties paciento nuomonę.

Vaistų pasirinkimas ankstyvosiose ir pažengusios ligos stadijose priklauso nuo paci­ento amžiaus, atliekamo darbo, vaisto specifinių savybių, galimų šalutinių reiškinių. Gydymą reikia tęsti visą paciento gyvenimą, o dopaminerginių vaistų (levodopos ir kt.) sukelti šalutiniai reiškiniai dažnai neišvengiami. Principinis Parkinsono ligos gy­dymo algoritmas pateikiamas paveikslėlyje, o pagrindiniai antiparkinsoniniai preparatai ir jų dozės – lentelėje.

Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas DĖL PARKINSONO LIGOS IR ANTRINIO PARKINSONIZMO AMBULATORINIO GYDYMO KOMPENSUOJAMAISIAIS VAISTAIS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO…

Nemotorinių simptomų – pažinimo, depresinių, psichozinių, miego ir kitų sutrikimų – gydymas mažai kuo ski­riasi nuo bendrųjų šių sutrikimų gydymo principų:

• Atsiradus pažinimo sutrikimams, būtina sumažinti ar visiškai nutraukti antiparkinsoninių preparatų vartojimą. Mėginama vartoti acetilcholinesterazės inhibitorius (donepezilį ir kt.), nors jų efektyvumas šiuo atveju dar nėra įrodytas.
• Psichozėms gydyti, sumažinus ar nutraukus antiparkinsoninių vaistų vartojimą, rekomenduojamos mažos klozapino, kvetiapino, risperidono dozės. Nerekomenduojama skirti haloperidolio, olanzapino, galinčio sunkinti motorikos sutrikimus. Platesnę infromacija apie šiuos vaistus galma rasti pagal šią  nuorodą.
• Depresijai gydyti, ser­gant Parkinsono liga, rekomenduojami selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), rečiau – tricikliai antidepresantai. Ne­rimo sutrikimai gydomi trumpai veikiančiais  benzodiazepinais ir selektyviais serotonino re­absorbcijos inhibitoriais.

VAISTUS GALI SKIRTI TIK GYDYTOJAS. NEGALI BŪTI JOKIOS SAVIGYDOS!

Chirurginis gydymas rekomenduojamas ligo­niams, kuriems gydymas vaistais tampa nebeefek­tyvus arba sukelia stiprius ir nekoreguojamus šalutinius reiškinius.

šaltinis: www.medpraktika.lt