Parkinsono ligos gydymas yra labai individualus ir taikomas konkrečiam ligoniui!
Gydymas skirstomas į:
- medikamentinį;
- chirurginį;
- nemedikamentinį (psichoterapija, fiziniai pratimai, kineziterapija, ergoterapija, logoterapija).
Pagrindinis PL gydymo tikslas – kiek įmanoma sumažinti ligonio funkcinės veiklos sutrikimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Ligoniui ir jo giminėms reikia padėti prisitaikyti prie lėtinės progresuojančios ligos. Tinkama ligoniui skirta literatūra, savitarpio pagalbos grupės (sergančiųjų draugijos), psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijos yra labai svarbios kompleksinio gydymo grandys.
Fiziniai pratimai tiesiogiai nemažina bradikinezijos, tremoro ar rigidiškumo, tačiau gerina ligonio funkcinę veiklą, nuotaiką ir didina jo mobilumą. Rekomenduojama individuali kineziterapija, ergoterapija, prireikus – logopedinė terapija.
Sergantiems PL speciali dieta nerekomenduojama. Maistinės aminorūgštys sunkina levodopos absorbciją virškinimo trakte ir jos transportą į smegenis. Tai gali uždelsti levodopos veikimo pradžią ar susilpninti jos poveikį, todėl rekomenduojama gerti levodopą 1 val. prieš valgį ar po jo, taip pat mažinti ar perskirstyti baltymų kiekį maiste, jų daugiausia vartoti per vakarienę.
Gydymas vaistais indikuotinas tada, kai yra funkcinės veiklos (ypač motorinės) sutrikimų, nors pastaruoju metu siūloma farmakoterapiją pradėti iš karto nustačius ligą, siekiant atitolinti levodopos įvedimo pradžią ir pristabdyti ligos progresavimą. Funkcinės veiklos sutrikimas nustatomas įvertinus:
- ar nesutrikusi kasdienė ir darbinė veikla;
- ar simptomai apima vyraujančią (su kuria rašoma, dirbama), ar kitą ranką;
- ligonio darbo pobūdį (kruopštus darbas, ūkio darbai ir kt.);
- simptomų tipą (tremoras, rigidiškumas, sutrikusi eisena); pažymėtina, kad bradikinezija dažniausiai sukelia didesnę negalią negu tremoras;
- paties paciento nuomonę.
Vaistų pasirinkimas ankstyvosiose ir pažengusios ligos stadijose priklauso nuo paciento amžiaus, atliekamo darbo, vaisto specifinių savybių, galimų šalutinių reiškinių. Gydymą reikia tęsti visą paciento gyvenimą, o dopaminerginių vaistų (levodopos ir kt.) sukelti šalutiniai reiškiniai dažnai neišvengiami. Principinis Parkinsono ligos gydymo algoritmas pateikiamas paveikslėlyje, o pagrindiniai antiparkinsoniniai preparatai ir jų dozės – lentelėje.
Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas DĖL PARKINSONO LIGOS IR ANTRINIO PARKINSONIZMO AMBULATORINIO GYDYMO KOMPENSUOJAMAISIAIS VAISTAIS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO…
Nemotorinių simptomų – pažinimo, depresinių, psichozinių, miego ir kitų sutrikimų – gydymas mažai kuo skiriasi nuo bendrųjų šių sutrikimų gydymo principų:
- Atsiradus pažinimo sutrikimams, būtina sumažinti ar visiškai nutraukti antiparkinsoninių preparatų vartojimą. Mėginama vartoti acetilcholinesterazės inhibitorius (donepezilį ir kt.), nors jų efektyvumas šiuo atveju dar nėra įrodytas.
- Psichozėms gydyti, sumažinus ar nutraukus antiparkinsoninių vaistų vartojimą, rekomenduojamos mažos klozapino, kvetiapino, risperidono dozės. Nerekomenduojama skirti haloperidolio, olanzapino, galinčio sunkinti motorikos sutrikimus. Platesnę infromacija apie šiuos vaistus galma rasti pagal šią nuorodą.
- Depresijai gydyti, sergant Parkinsono liga, rekomenduojami selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), rečiau – tricikliai antidepresantai. Nerimo sutrikimai gydomi trumpai veikiančiais benzodiazepinais ir selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais.
VAISTUS GALI SKIRTI TIK GYDYTOJAS. NEGALI BŪTI JOKIOS SAVIGYDOS!
Chirurginis gydymas rekomenduojamas ligoniams, kuriems gydymas vaistais tampa nebeefektyvus arba sukelia stiprius ir nekoreguojamus šalutinius reiškinius.
šaltinis: www.medpraktika.lt
Esu skaičiusi, kad tokia operacija, kai į smegenis implantuojami elektrodai, taikoma ir gydant sunkią depresiją, tik elektrodai tuomet stimuliuoja kitas smegenų sritis. Tokia praktika užsienyje, JAV, Australijoje. Lietuvoje tokios operacijos turbūt dar nėra atliekamas?
vastai nepadeda reikes galv o ti apie
oper4acija