Medicininė reabilitacija ir sanatorinis gydymas

  • Medicininės reabilitacijos ir sanatorinis gydymas
  • Antrasis medicininės reabilitacijos etapas: II ir III reabilitacija
  • Trečiasis medicininės reabilitacijos etapas: II ambulatorinė reabilitacija
  • Pakartotinė ir palaikomoji reabilitacija

Apie reabilitacinį gydymą konsultuoja Sveikatos apsaugos ministerijos bendrosios medicinos pagalbos skyriaus vyriausioji pecialistė Rasa Biekšienė:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ patvirtintame Suaugusiųjų atrankos ir siuntimo į medicininės reabilitacijos sveikatos priežiūros įstaigas tvarkos apraše nurodyta, kad ūmiu ligos periodu, nuo pirmų gydymo dienų, stacionarinėje arba ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje pradedamos teikti pirmojo etapo paslaugos. Apie paslaugų poreikį, vadovaudamiesi pirmojo reabilitacijos etapo specialiaisiais reikalavimais, sprendžia gydantis gydytojas kartu su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju, t. y. gydantis (arba šeimos) gydytojas turėtų pacientą siųsti konsultuoti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojui ir vėliau, vadovaudamasis jo konsultacijos išvada, esant indikacijų, skirti medicininį reabilitacinį gydymą. Paslaugų skaičius vienam pacientui gali būti didinamas arba mažinamas atsižvelgiant į jo būklę ir indikacijas. Jei biosocialinių funkcijų sutrikimai neišnyksta, po pirmojo etapo skiriamas antrasis ir (arba) trečiasis reabilitacijos etapas.

Bet kurios rūšies reabilitacinį gydymą pagal kompetenciją nustato tik fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.

Į medicininę reabilitaciją dėl tos pačios ligos pacientai, esant indikacijų, siunčiami vieno kurso per vienerius kalendorinius metus.

Informacija pateikta 2014 m. birželio mėn.

Antrasis medicininės reabilitacijos etapas – reabilitacija II ir reabilitacija III (medicininės reabilitacijos paslaugos, maitinimo ir pragyvenimo išlaidos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis) – skiriamas pacientams, sergantiems Parkinsono liga, esant antriniam parkinsonizmui (Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos (dešimtasis peržiūrėtas ir pataisytas leidimas, Australijos modifikacija) kodai G20–G21). Reabilitacija II pacientams gali būti skiriama, kai Bartelio indeksas yra iki 80 balų, Reabilitacija III – kai Bartelio indeksas yra ne daugiau kaip 45 balai  ir kai ryškiai pablogėja funkcinė būklė.

Į medicininės reabilitacijos įstaigas antrojo medicininės reabilitacijos etapo pacientas turi atvykti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo stacionarinio gydymo ir pirmojo reabilitacijos etapo pabaigimo, t. y. nuo formos Nr. 027/a ar epikrizės išrašymo datos. Jeigu pacientui antrasis medicininės reabilitacijos etapas yra indikuotinas vėliau, konkrečią datą nurodo siunčiantis gydytojas, t. y. reabilitacijos II ar reabilitacijos III pacientas gali vykti ir ne iškarto po stacionarinio gydymo.

Reabilitacijos II trukmė yra 20 kalendorinių dienų, reabilitacijos III – 30 kalendorinių dienų.

Reabilitacijos II metu per 10 darbo dienų pacientui (vidutiniškai) gali būti skirta 20 kineziterapijos procedūrų, 10 ergoterapijos procedūrų, 4 masažo procedūros, 5 fizioterapijos procedūros, 2 psichologo konsultacijos, 1 socialinio darbuotojo konsultacija, 4 logopedo terapijos procedūros (esant kalbos sutrikimų).

Reabilitacijos III metu per 10 darbo dienų pacientui (vidutiniškai) gali būti skirtos 22 kineziterapijos procedūros, 16 ergoterapijos procedūrų, 2 masažo procedūros, 2 fizioterapijos procedūros, 2 psichologo konsultacijos, 1,5 socialinio darbuotojo konsultacijos, 4,3 logopedo terapijos procedūros (esant kalbos sutrikimų).

Paslaugų skaičius vienam pacientui gali būti didinamas arba mažinamas, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę ir indikacijas. Mažinant paslaugų skaičių tai būtina pagrįsti ir padaryti atitinkamus įrašus gydymo stacionare istorijoje.

Trečiasis medicininės reabilitacijos etapas – ambulatorinė reabilitacija II – pacientams gali būti skiriamas ir po pirmo reabilitacijos etapo, t. y. kai nebūtina stacionarinė medicininė reabilitacija. Gydantis gydytojas nurodo, kada pacientui turi būti skiriamas šis reabilitacijos etapas.

Iš pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, t. y. iš poliklinikų, pacientai gali būti siunčiami tik į ambulatorinę medicininę reabilitaciją.

Ambulatorinė medicininė reabilitacija II skiriama pacientams kai Mini Mental testas yra 11–30 balų. Šios reabilitacijos trukmė yra 14 apsilankymų. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ambulatorinės reabilitacijos paslaugos teikiamos tik darbo dienomis, taigi pacientas medicininės reabilitacijos įstaigoje ambulatorinės reabilitacijos metu “ išbūna“ 18 kalendorinių dienų (jei pacientas šias paslaugas gauna medicininės reabilitacijos įstaigoje, esančioje kitame mieste).

Per 10 darbo dienų pacientui (vidutiniškai) gali būti skirta 10 kineziterapijos procedūrų, 4 ergoterapijos procedūros, 4 masažo procedūros, 9 fizioterapijos procedūros, 2 psichologo konsultacijos, 1 socialinio darbuotojo konsultacija, 2 logopedo terapijos procedūros (esant kalbos sutrikimų). Esant indikacijų, gali būti skirtas ligonio ir jo artimųjų mokymas.

Ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, o maitinimo ir pragyvenimo išlaidas ambulatorinės medicininės reabilitacijos metu apmoka pats pacientas.

Iš pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, t. y. iš poliklinikų, pacientai gali būti siunčiami ne tik į ambulatorinę reabilitaciją, bet ir į pakartotinę ar palaikomąją reabilitaciją.

Pakartotinė ir palaikomoji reabilitacija skiriama tik asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas 0–25 proc. darbingumo lygis ar iš dalies darbingiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis; asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas didelis specialiųjų poreikių lygis.

Pirmuosius 2 ar 3 metus po Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyto darbingumo sumažėjimo ar specialiųjų poreikių padidėjimo dėl nervų sistemos ligų skiriama pakartotinė reabilitacija. Vėliau, pradedant ketvirtaisiais metais po negalios pripažinimo, neįgaliesiems visą negalios laikotarpį kiekvienais metais gali būti skiriama palaikomoji reabilitacija.

Pakartotinės reabilitacijos II trukmė – 24 kalendorinės dienos (per 10 darbo dienų pacientui (vidutiniškai) gali būti skirtas toks procedūrų skaičius, kaip ir reabilitacijos II metu), pakartotinės reabilitacijos III trukmė – 30 kalendorinių dienų (per 10 darbo dienų pacientui (vidutiniškai) gali būti skirtas toks procedūrų skaičius, kaip ir reabilitacijos III metu).

Palaikomosios reabilitacijos trukmė – 20 dienų. Per 10 darbo dienų pacientui (vidutiniškai) gali būti skirta 16 kineziterapijos procedūrų, 10 ergoterapijos procedūrų, 4 masažo procedūros, 6 fizioterapijos procedūros, 2 psichologo konsultacijos, 2 socialinio darbuotojo konsultacijos, 2 logopedo terapijos procedūros (esant kalbos sutrikimų).

Pakartotinė ir palaikomoji reabilitacija skiriama be pirmojo medicininės reabilitacijos etapo, t. y. prieš vykstant į sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią pakartotinės ar palaikomosios reabilitacijos paslaugas, neįgaliam pacientui nebūtinai turi būti skirtos net ir pavienės (dažnai paciento apmokamos) medicininės reabilitacijos paslaugos.

Ir pakartotinės ar palaikomosios reabilitacijos paslaugos, ir maitinimo, pragyvenimo išlaidos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

  • Reabilitacinio gydymo įstaigos pasirinkimas
  • Galimybė pakeisti reabilitacinio gydymo įstaigą

Paciento teisė – pasirinkti reabilitacinio gydymo įstaigą

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad pacientai, kuriems skiriamas nemokamas medicininės reabilitacijos ir sanatorinis (antirecidyvinis) gydymas, gali pasirinkti reabilitacinio gydymo įstaigą. Tam skirta ir speciali VLK interneto svetainės skyriuje „Medicininė reabilitacija„ esanti informacinė sistema, kuria gali naudotis ir pacientai, ir gydytojai.

Visą straipsnį skaitykite čia…

VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto Alfredo Taminsko informacija apie galimybę pakeisti gydymo įstaigą tuo atveju, kai atvažiavus ir užsiregistravus reabilitacijos įstaigoje (sanatorijoje), nusprendžiama vykti į kitą:

Tokia galimybė yra numatyta.

Pasitaiko įvairių atvejų, kai nutraukiama reabilitacija vienoje gydymo įstaigoje, o tęsiama kitoje. Tuomet  atitinkamus reabilitacijos tęsimo dokumentus gali užpildyti arba įstaiga, kurioje  pacientas pradėjo medicininę reabilitaciją, arba įstaiga, kurioje pacientas tęs likusią nustatytos medicininės reabilitacijos dalį.

Tokiais atvejais, kai prireikia nutraukti medicininę reabilitaciją ar sanatorinį (antirecidyvinį) gydymą vienoje ir likusį terminą tęsti kitoje gydymo įstaigoje, šios gydymo įstaigos vadovaujasi  2012-09-20 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 878 „Dėl Medicininės apskaitos formos Nr. 070/a-LK „Pažyma medicininės reabilitacijos paslaugai gauti“ ir Medicininės apskaitos formos Nr. 070/a-LK „Pažyma medicininės reabilitacijos paslaugai gauti“ pildymo taisyklių patvirtinimo; reabilitacijos įstaigos specialistai tam skirtoje informacinėje sistemoje turi užpildyti minėtos pažymos  elektroninę formą Nr. 070/a-LK, įrašydami nustatytus duomenis (taip pat ir reabilitacijos dienų skaičių). Užpildžius minėtą formą ir gavus teritorinės ligonių kasos pritarimą dėl reabilitacijos tęsimo kitoje gydymo įstaigoje, už šias paslaugas kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, o gydantysis gydytojas apie šį sprendimą turi pranešti pacientui.

Taip pat žinotina, kad gydymo įstaigai užpildžius minėtą formą, pacientams nereikia rūpintis popierine pažyma, nes ji tvarkoma pačių gydymo įstaigų (elektroniniu būdu).

Teisės aktuose nėra tiesioginių apribojimų dėl reabilitacijos įstaigos pakeitimo terminų. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad reabilitacijos metu paciento būklė gerėja (tam ir skirta reabilitacija), o gydantis, pavyzdžiui, stacionarinės reabilitacijos įstaigoje ir būklei gerėjant, gydančiam gydytojui naujai įvertinus paciento būklės pokyčius, teritorinė ligonių kasa gali nebeturėti pagrindo pritarti stacionarinei reabilitacijai likusiam laikui.

Informacija pateikta 2014 m. birželio mėn.

Jei turite klausimų ir pageidaujate kreiptis asmeniškai į ligonių kasų specialistus, tai padaryti galite el. paštu, adresu info@vlk.lt

2 Komentarai

  1. Birute Birute
    2016-09-17    

    Laba diena .Mano tėtis serga Parkinsono liga ,pats jau nelabai gali pasitarnauti .Norėčiau sužinoti ar tokiam ligoniui priklauso sanatorinis gydymas.Jeigu taip ,tai kur mums kreiptis . Ačiū Laukiu atsakymo

    • saulė saulė
      2016-09-20    

      p. Birute, jei Jūsų tėveliui yra nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, tuomet reabilitacinis gydymas nepriklauso.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This blog is kept spam free by WP-SpamFree.

Kviečiame jungtis prie grupės „Drebulė“ facebook’e.

Kviečiame sergančiuosius, jų šeimų narius, medicinos specialistus ir visus, kuriems Parkinsono liga yra aktuali. Grupę galite rasti
  • LPLD FACEBOOK'O puslapyje.
  • 2017 m. gruodžio mėn.
    Pr A T K Pn Š S
    « Lap    
     123
    45678910
    11121314151617
    18192021222324
    25262728293031