Įdomu!

emelPrisijunkite prie pasaulio sergančiųjų Parkinsono liga žemėlapio! Bendraukite! Padėkite vieni kitiems!

http://www.diseasemaps.org/en/parkinson/

 

 


images

„Parkinsono ligą leis nustatyti kraujo tyrimas! 95 % tikslumas!
Australijos La Trobe universiteto mikrobiologai nustatė, kad sergančiųjų Parkinsono liga baltieji kraujo kūneliai „vartoja“ deguonį 4 kartus greičiau, nei sveikųjų ląstelės.“ – skelbia The Sydney Morning Herald, 2016-04-20.
Tikėkimės, kad toks tyrimas jau greitu metu bus atliekamas ir Lietuvoje ir padės neurologams tiksliau ir anksčiau diagnozuoti Parkinsono ligą, kol ji dar nėra stipriai pažeidusi smegenų ląstelių.


lietuvos_akluju_biblioteka_vilnius_1Galimybė naudotis Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) paslaugomis tiems, kuriems dėl Parkinsono ligos yra sudėtinga, o galbūt visai neįmanoma skaityti – šioje bibliotekoje galima rasti įvairių garsinių knygų, garsinių žurnalų, kitų leidinių. Kaip tai padaryti?

-Paprašykite savo gydytojo (šeimos, neurologo ar kito) parašyti laisvos formos rekomendaciją, jog Jums patartina naudotis Lietuvos aklųjų bibliotekos paslaugomis (pvz., dėl tremoro negalite išlaikyti knygos, prastai matote…)
-Susisiekite su vienu iš bibliotekos filialu Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ar Ukmergėje – darbuotojai jums paaiškins kaip galėsite gauti norimus leidinius.
-Klausykite norimus leidinius namuose ar kitoje vietoje, juos galėsite elektroninėse laikmenose parsinešti į namus ar tiesiog parsisiųsti internetu.

Daugiau informacijos – http://labiblioteka.lt/lt/


brain-cellsNebraskos Medical Center universitetas (UNMC), Omaha, JAV, ir Filadelfijos Longevity Biotech, Inc., JAV, Kalėdas pasitinka su gera žinia: atliekami naujų medikamentų laboratoriniai tyrinėjimai parodė teigiamus rezultatus – šie vaistai keičia imuno ląsteles taip, kad jos apsaugotų dopaminą gaminančias ląsteles, o nenaikintų jas.

Šaltinis: medicalnewstoday.com

 


3657697233Naujausi Škotijos mokslininkų atradimai!

Dundee universitete atlikti tyrinėjimai ir nustatytos genetinės Parkinsono ligos priežastys molekuliniame lygmenyje.
Atrasta trūkstama grandis – svarbūs molekuliniai „jungikliai“, reguliuojantys ląstelių augimą ir išlikimą – paaiškinanti, kodėl kai kurie žmonės suserga Parkinsono liga. Tie „jungikliai“, žinomi kaip „Rabs”, yra kontroliuojami PINK1 geno, kuris turi tiesioginę įtaką susirgti šia liga.
Šis atradimas suteikia vilties, kad galbūt įmanoma gydyti PL sukuriant vaistus, kurie kontroliuotų tuos „jungiklius“.

Šaltinis: www.scotsman.com


Teigiami ir saugūs antrosios Parkinsono ligos vakcinos rezultatai

image2015 metų kovo 19 dieną Airijos biotechnologijų bendrovė Prothena paskelbė, kad Parkinsono ligos (PL) sulėtinimui kuriama vakcina pirmojoje tyrimų fazėje pasirodė esanti saugi.
Ši imunoterapija – tai antikūnio (vadinamo PRX002) nukreipimas prieš alfa-sinukleino baltymo, kuris kaupiasi PL sergančiųjų smegenų ląstelėse. Tyrėjai tiki, kad alfa-sinukleino baltymo sankaupų pašalinimas apsaugos smegenų ląsteles nuo pakenkimų, kuriuos sukelia Parkinsono liga.

Maggie McGuire, 2015 kovo 20 d.

Visas straipsnis anglų k. …


vgtu

 

Kovoje su Parkinsonu – naujas Lietuvos biomechanikų išradimas

Parkinsono ligos diagnozavimas vis dar nelengvas uždavinys medikams. Iš pradžių nepastebimi ligos simptomai suintensyvėja tik paskutinėje ligos stadijoje. Vilniaus Gedimino technikos universiteto biomechanikai sukūrė sistemą, kuri palengvina diagnozuoti klastingos ligos simptomus dar ankstyvoje stadijoje. Daugiau…


„Parkinsono liga: ar kamieninės ląstelės išgydys senėjančią visuomenę?“

„Salvadoras Dali, Jonas Pauliaus II, Adolfas Hitleris – tai tik keli žymūs žmonės, kuriems buvo diagnozuota Parkinsono liga. Nuo šios ligos pasaulyje kenčia maždaug 6,3 milijonai žmonių, o didžiąją jų dalį sudaro ligoniai, perkopę 50-ties metų slenkstį. Nors ši lėtai progresuojanti neurodegeneracinė liga savaime nėra mirtina, pacientų gyvenimo kokybė labai suprastėja: sulėtėję judesiai, drebulys, vangumas, kalbos, rijimo, pusiausvyros sutrikimai trukdo užsiimti kasdienine veikla, todėl sergantieji tampa priklausomi nuo kitų. Medikamentinis gydymas, taliamotomija ar palidotomija, gilus smegenų stimuliavimas ir kitos terapijos padeda sumažinti ligos simptomus, tačiau laikui bėgant gali prarasti savo efektyvumą bei sukelti šalutinį efektą. Todėl beieškodami inovatyvių gydymo būdų, mokslininkai atrado didžiulį kamieninių ląstelių potencialą gydant Parkinsono ligą.

Bene lengviausiai gaunamos ir gerai diferencijuojančios į įvairius audinius virkštelės kraujo kamieninės ląstelės yra vienas iš perspektyviausių Parkinsono ligos gydimui naudojamų ląstelių tipas. 2008 m. atliktas kinų klinikinis tyrimas, kurio metu pacientams buvo įterptos būtent iš virkštelės gautos mezenchiminės kamieninės ląstelės, parodė, jog ląstelių terapija yra daug žadanti gydymo metodika.“

Tai ištrauka iš Martynos Petrulytės straipsnio „Parkinsono liga: ar kamieninės ląstelės išgydys senėjančią visuomenę?“

Visas straipsnis…


Nustatytos dvi Parkinsono ligos formos

2013-12-17

Kodėl sergančiųjų Parkinsono liga klinikiniai simptomai taip stipriai skiriasi? Laboratoire CNRS dʼEnzymologie et Biochimie Structurales vadovavo didelei mokslininkų grupei ir ieškojo atsakymo į šį klausimą. Parkinsono liga susergama, kai neuronuose susiformuoja baltymo – alfa sinukleino (angl. alpha-synuclein) – depozitai, kurie pamažu sunaikina nervinę ląstelę. Tyrėjai nustatė, kad yra dvi šio baltymo agregacijos formos. Be to, nagrinėdami baltymo savybes, jie pastebėjo, kad viena forma yra toksiškesnė ir labiau linkusi kauptis neuronuose. Remiantis šiuo tyrimu, molekuliniame lygmenyje galime suprasti, kodėl toks skirtingas Parkinsono liga sergančiųjų klinikinių simptomų pasireiškimas. Tai atvėrė naujus kelius ieškant tikslingų gydymo priemonių.

Parkinsono liga yra antra (po Alzheimerio) pagal dažnumą neurodegeneracinė liga, kuri 60 proc. pacientų pasireiškia nekontroliuojamu kūno drebėjimu arba kitais simptomais, tokiais kaip depresija, motorikos ir elgesio sutrikimais. Būtent šie simptomai ir varijuoja priklausomai nuo Parkisono ligos formos.

Nepagydomą ligą sukelia besikaupiantis alfa sinukleino baltymas, kurio natūraliai yra neuronų jungtyse.
Baltymas ima kauptis gretimose ląstelėse. „Užkrėtę“ gretimą neuroną, alfa sinukleino baltymo rezervą agregacijai papildo iš neuronų jungties. Dėl tokio invazyvaus elgesio dalis mokslininkų linkę alfa sinukleiną priskirti infekcinių baltymų grupei, kitaip tariant – prionams. Itin toksiškas alfa sinukleinas skatina savaiminę ląstelių žūtį.

Mokslininkai išaiškino dvejopą baltymo agregacijos formą. Milimetro milijoninės dalies skalėje galima įžvelgti, kad viena forma primena ilgus plonus siūlus – spagečius, o antroji sudaro ilgas plokščias struktūras, kurios ir lemia funkcinius skirtumus. Eksperimentas atliktas sudėjus į vieną terpę skirtingas agregatų formas kartu su nervinėmis ląstelėmis. Pastebėta, kad „spagečiai“ gerokai stipriau jungiasi su neuronais nei antroji forma. Taip pat pasižymi didesniu toksiškumu, t. y. nervinė ląstelė greičiau žūsta. Kita vertus, plokščiąją formą kontroliuoja neuronas, kuris gali eliminuoti baltymą.

Mokslininkai įsitikinę, kad yra mažiausiai dvi alfa sinukleino agregacijos formos, kurios paaiškintų, kodėl gydytojai susiduria su įvairiu Parkinsono ligos klinikiniu pasireiškimu. Išanalizavus agregatų savybes, būtų galima efektyviau diagnozuoti, gydyti ar bent kiek sulėtinti baltymo depoziciją smegenyse.

www.medpraktika.lt

Kviečiame jungtis prie grupės „Drebulė“ facebook’e.

Kviečiame sergančiuosius, jų šeimų narius, medicinos specialistus ir visus, kuriems Parkinsono liga yra aktuali. Grupę galite rasti
  • LPLD FACEBOOK'O puslapyje.
  • 2017 m. gruodžio mėn.
    Pr A T K Pn Š S
    « Lap    
     123
    45678910
    11121314151617
    18192021222324
    25262728293031