Mityba

piram Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaudamasi pasauline praktika – atsižvelgdama į nacionalinius mitybos ypatumus, yra parengusi naujas bendrąsias rekomendacijas ir Lietuvos sveikos mitybos piramidė turi naują vaizdą ir turinį.

Dabar sveikos mitybos pagrindą sudaro produktai, kurių rekomenduojama suvalgyti daugiausiai. Tai net trys maisto produktų, kurie turi daug skaidulinių medžiagų, kompleksinių angliavandenių, vitaminų ir mineralų grupės:

  • daržovės,
  • vaisiai,
  • kruopos, duona, makaronai, bulvės.

Daržovių ir vaisių dienos norma yra maždaug po 400–500 g per dieną.

Maitinimosi piramidės viduryje – pienas ir jo produktai, mėsa, žuvis, kiaušiniai, riešutai, sėklos ir augaliniai riebalai. Juos patariama valgyti kasdien, bet saikingai.

Lietuvos specialistų sudarytoje mitybos piramidėje atskirai išskirta produktų grupė – sėklos ir augaliniai riebalai. Senojoje tradicinėje lietuvių mityboje buvo daug riešutų ir sėklų – turinčių daug vitaminų, mikroelementų, kokybiškų baltymų. Šie produktai – augalinių polinesočiųjų riebalų šaltinis, kurie yra labai svarbūs sveikatai.

Maisto pasirinkimo piramidės viršūnėlėje sudėti tie produktai, kurių galima atsisakyti ar bent jau vartoti labai retai: cukrus, saldainiai ir kiti saldumynai, sviestas, druska, saldinti gėrimai, riebalai. Juos rekomenduojama vartoti saikingai, retai, tikrai ne kasdien.

Mitybos piramidės apačioje esančių grupių produktai turėtų būti valgomi kelis kartus per dieną, vidurinėje dalyje – kasdien, bet saikingai, piramidės viršuje esantys produktai turėtų būti valgomi tik retkarčiais. Porcijų dydis nėra pateikiamas konkrečiai, nes tai labai priklauso nuo žmogaus amžiaus, kūno sudėjimo, patiriamo fizinio krūvio ir atliekamo darbo, o bet kokio žmogaus sveikatai svarbiausia yra maisto produktų įvairovė ir valgymo režimas. Nerekomenduojama valgyti vieną kartą per dieną net ir tinkamai pasirinktus maisto produktus. Optimalu yra valgyti 3–4 kartus per dieną, idealu – net penkis kartus, maždaug kas 4 valandas, labai svarbu nepersivalgyti.

Labai svarbu kasdien gerti pakankamai skysčių. Pakankamas vandens kiekis – tai vienas iš svarbiausių dalykų mūsų organizme užtikrinti reikiamą medžiagų apykaitą, maisto medžiagų pasisavinimą, šalinimą.

Parkinsono liga ir mityba

Tinkama mityba neišgydys Parkinsono ligos, tačiau gali sulėtinti jos progresavimą ir palengvinti simptomus. Parkinsono liga sergantieji dažniausiai susiduria su šiomis problemomis:

  • dehidratacija,
  • vidurių užkietėjimu,
  • kaulų retėjimu,
  • svorio praradimu,
  • pašaliniu vaistų poveikiu,
  • Levodopos sąveika su baltymais.

Ką valgyti?

Rekomenduojama vadovautis Lietuvos sveikos mitybos piramide.

  • Valgykite sveiką, maistingą, įvairų, dažniau augalinį, nei gyvulinės kilmės maistą.
  • Kelis kartus per dieną valgykite grūdinių produktų: rupi duona, javainiai, kruopos, košės, makaronai ir pan.
  • Kelis kartus per dieną valgykite įvairių daržovių ir vaisių (bent 400 g per dieną), geriau šviežių, bet gali būti ir konservuotos, šaldytos, džiovintos daržovės ir vaisiai.
  • Gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keiskite augaliniais aliejais.
  • Vartokite pieno produktus: rūgpienį, kefyrą, varškę, neriebų sūrį, jogurtą. Tai kalcio šaltinis kaulams.
  • Kartą per dieną suvalgykite patiekalą iš raudonos ar baltos mėsos, arba žuvies, riebios žuvies. Raudona mėsa (jautiena, veršiena), taip pat ir žuvis, paukštiena – geležies šaltiniai žmogaus organizmui.*
  • Saikingai vartokite saldumynus.
  • Gerkite daug skysčių: 8-10 stiklinių vandens kasdieną. Taip pat tinka vienas-kitas puodelis nesaldintos arbatos. Skysčių gauname ir su kitais gėrimais, su sriuba, vaisiais, bet sultyse gausu cukraus, kurio yra ir vaisiuose. Valgykite obuolius. Jei mėgstate kavą, išgerkite jos ne daugiau 2-3 puodelių per dieną.**
  • Valgykite ne mažiau 3 kartų per dieną. Idealu būtų valgyti 5 kartus per dieną nedideliais kiekiais ir kasdien tuo pačiu metu. Jei išsiugdytumėte įprotį prieš valgį išgerti stiklinę vandens, jau aprūpintumėt organizmą puse dienos skysčių.

______________

* Dėl geležies trūkumo vystosi mažakraujystė, nukenčia bendra savijauta, grožis bei mąstymas ir emocijos. Atsiranda nuovargis, sumažėja darbingumas, pasidaro sunku susikaupti. Būdingas dar stipresnis nuotaikos pablogėjimas ir varginanti nemiga. Jaučiamas silpnumas net ir nesunkiai dirbant, nusilpsta imunitetas. Toliau rasite daugiau informacijos, kokie produktai yra turtingi geležies.

** Vyresni žmonės gali nejausti troškulio, kai tuo tarpu organizmas patiria dehidrataciją. Dehidratacijos požymiai: šlapimo takų infekcija, nugaros skausmas, galvos svaigimas, nuovargis, silpnumas, sausa burna, tamsus šlapimas, dažnas noras šlapintis, sunku ryti, sunku kalbėti, krenta svoris. Patartina kasdien išgerti stiklinę spanguolių sulčių, kurios stabdo infekciją ir kartu gydo ją. Sausėja burna, kurioje veisiasi bakterijos ir dėlto genda ir krenta dantys. Sausėja akys. Rekomenduojama 2-3 kartus dienoje lašinti dirbtines ašaras. Jei slaugote vyresnio amžiaus sergantįjį, būtina jam sugirdyti ar nuolat priminti dienos bėgyje išgerti vandens/skysčių.

Vaistai.

Kada vartoti Parkinsono ligos vaistus? Maistas, ypač baltymai, gali trukdyti įsisavinti vaistus (ypatingai Levodopa). Išgerkite vaistus mažiausiai 1 val. prieš valgį. Rekomenduojama baltyminį maistą valgyti vakare. Baltymų daugiausiai turi mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai (varškė, sūris, jogurtas ir t.t.), riešutai, pupelės ir kiti ankštiniai.

Kada vartoti antacidinius (virškinimo sutrikimams), skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus? Negerkite šių vaistų kartu su kitais, nes pablogės vaistų įsisavinimas.

Vidurių užkietėjimas. Daugelis sergančiųjų Parkinsono liga susiduria su šia problema. Priežastys gali būti įvairios: liga ir nuo jos priklausančio virškinimo trakto peristaltikos prastėjimas, judrumo mažėjimas, šalutinis medikamentų poveikis. Rekomenduojama:

  • atsisakyti virškinimo trakto veiklą lėtinančių maisto produktų: raudonojo vyno, juodosios arbatos, bananų, šokolado, kakavos, kokosų ir t. t.
  • vartoti daugiau skysčių,
  • vartoti produktus, kuriuose yra daug  ląstelienos: grūdai, sėklos, riešutai, vaisiai, daržovės, ankštiniai augalai, pavyzdžiui, žirniai, pupelės, lęšiai, rupių miltų duona, makaronai, rudieji ryžiai, avinžiniai ir kvietiniai dribsniai,
  • vartoti linų sėmenis, kuriuose yra organizmui gyvybiškai svarbių amino rūgščių (tai organiniai junginiai, kurie organizme naudojami baltymų, vitaminų, fermentų, hormonų sintezei bei kai kurioms biologiškai aktyvioms medžiagoms sintetinti). Šios rūgštys pagerina odos būklę, greičiau auga plaukai, mažėja  osteoporozės požymiai, gerėja miegas, normalizuojasi centrinės nervų sistemos veikla, didėja organizmo atsparumas,
  • mankštintis.

Svoris. Svarbu, išlaikyti optimalų kūno svorį.  Viršsvoris ar nepakankamas svoris gali turėti neigiamos įtakos jūsų sveikatai.

Alkoholis. Jeigu jūsų gydytojas nepatarė nevartoti alkoholio, nedidelis kiekis (pavyzdžiui, vyno ar alaus), nekenkia ir gali būti naudingas.

Vitaminai, mineralai ir antioksidantai.

Vitaminas B6 dalyvauja baltymų ir aminorūgščių apykaitoje, riebalų apykaitoje, insulino gamyboje, raudonųjų ir baltųjų kraujo ląstelių formavimesi, fermentų ir kitų organizmo junginių sintezėje, reguliuoja ląstelių dauginimąsi bei diferenciaciją, stiprina imuninę sistemą, yra svarbus nervų sistemos veiklai, organizmo atsparumui infekcijoms. Šis vitaminas reikalingas vitamino B12 įsisavinimui. Anksčiau vitaminas  B6 silpnino levodopos veikimą, skatindamas jos virtimą dopaminu dar nepasiekus smegenų. Šiandien levodopos preparatų sudėtyje esantys inhibitoriai apsaugo nuo per ankstyvo levodopos virtimo dopaminu. Šaltiniai: yra daugelyje produktų, nedideliais kiekiais – daržovėse, žuvies, mėsos ir pieno produktuose, mielėse, miltuose, kepenyse. Natūralūs šaltiniai – kviečių gemalai, rupi duona, špinatai, žaliosios pupelės, bananai, alaus mielės, morkos, vištiena, kiaušiniai, saulėgrąžos. Didelė dalis vitamino B6 suyra maistą verdant ar kepant, veikiant ultravioletiniams spinduliams.

Vitaminas B9, arba folio rūgštis, yra būtinas organizmo augimui ir vystymuisi, naujų ląstelių susidarymui, DNR gamybai. Folio rūgštis svarbi baltymų apykaitai, nukleino rūgščių sintezei, normaliai smegenų funkcijai, protinei ir emocinei sveikatai. Kartu su vitaminu B12 folio rūgštis reikalinga raudonųjų kraujo ląstelių susidarymui kaulų čiulpuose ir geležies panaudojimui organizme. Folio rūgštis didina apetitą ir skatina skrandžio rūgšties išsiskyrimą, padeda apsisaugoti nuo žarnyno parazitų ir apsinuodijimo maistu, svarbi normaliai kepenų veiklai, slopina cholesterolio kaupimąsi širdies raumenyje. Kartu su vitaminu B12 ir vitaminu C folio rūgštis padeda suvirškinti ir pašalinti iš organizmo senus ir sintetinti naujus baltymus. Folio rūgštis gali palengvinti depresijos simptomus.  Šaltiniai: daugiaisiai visose žalialapėse daržovėse (petražolės, špinatai, brokoliai, salotų lapai ir kt.), lęšiuose, avokaduose, apelsinų sultyse, kviečių gemaluose. Taip pat jos yra kepenyse, inkstuose, kiaušiniuose, piene, alaus mielėse.

Vitaminas B12 reguliuoja maisto energijos kaupimą raumenų audiniuose ir kraujodarą, aktyvina folio rūgštį, mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje, yra svarbūs nervų sistemai. Šaltiniai: augaliniuose produktuose beveik nėra; gyvūliniuose produktuose yra nedideliais kiekiais – kepenyse, inkstuose, širdyje, mėsoje, žuvyje, piene, kiaušiniuose, jūržolėse ir tam tikro tipo mielėse.

Vitaminas C reikalingas kaip pagalbinė medžiaga hidroksilacijoje, dopamino, noradrenalino ir adrenalino sintezei nervinėje sistemoje arba adrenalinėse liaukose, karnitino, reikalingo energijos perdavimui, sintezei, kaip stiprus antioksidantas. Vitaminas C padeda išvengti kai kurių širdies ir kraujagyslių ligų, yra svarbus medžiagų apykaitai, stiprina organizmo atsparumą infekcijoms, skatina žaizdų gijimą, padeda organizmui įsisavinti geležį. Vitaminas C stiprina kraujagysles, padeda iš organizmo pašalinti sunkiuosius metalus, dalyvauja cholesterolio skaidyme. Vitaminas C reikalingas kolageno gamybai jungiamajame audinyje. Kolagenas reikalingas sveikoms kraujagyslėms, dantenoms, dantims, kremzlėms, kaulams palaikyti. Šaltiniai: brokoliai, Briuselio kopūstai, kopūstai, špinatai, bulvės, braškės, pomidorai.

Vitaminas D padeda organizmui pasisavinti kalcį, fosforą ir magnį, reguliuoja kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse, padeda išvengti rachito, artrito ir osteoporozės, greičiau iš organizmo pašalina toksiškai veikiantį šviną, būtinas sveikai nervų sistemai ir imunitetui. Šaltiniai: žuvų taukai, jautienos ir menkės kepenys, ikrai, sviestas, pienas, sūris, kiaušinio trynys, mėsa, silkė, lašiša, ungurys. Žmogaus organizme Vitaminas D susidaro veikiant ultravioletiniams spinduliams (būnant saulėje, bet nepiktnaudžiaukite).

Vitaminas E pasižymi antioksidacinėmis*** savy­bėmis, saugo kūno ląsteles nuo laisvųjų radikalų žalingo poveikio, lėtina senėjimo procesus, skatina organizmo audinių atsinaujinimą, slopina daugelio kenksmingų medžiagų, sukeliančių riziką susirgti vėžiu, poveikį. Taip pat vitaminas reikalingas ląstelių membranų stabilumui palaikyti, saugo arterijų vidinę sienelę nuo kalkėjimo, aterosklerozės, mažina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, skatina gyti žaizdas, stiprina organizmo imunitetą, gali apsaugoti nuo kenksmingo ultravioletinių spindulių poveikio. Teiginiai, kad vitaminas E turi neuro­protekcinį poveikį ir gali apsaugoti nuo Parkin­sono ligos, nebuvo patvirtinti klinikinėmis studijomis. Šaltiniai: randama daugelyje maisto produktų, daugiausia nerafinuotuose aliejuose, grūdinėse kultūrose, žirniuose, pupelėse, špinatuose, grikių kruopose, kukurūzuose, sojose, riešutuose, kiaušinio trynyje, pieno produktuose, mėsoje, menkės kepenėlėse.

Kofermentas Q 10 – tai riebaluose tirpi į vitaminą panaši medžiaga, esanti visose mūsų organizmo ląstelėse. Šią medžiagą gamina mūsų pačių organizmas, kadangi ji būtina normaliam ląstelių gyvenimui užtikrinti. KoQ10 atlieka energijos nešėjo funkciją. Antioksidacinis vitamino E poveikis neįmanomas nesant kofermento Q 10. Šaltiniai: daugiausia yra raudonoje mėsoje, kepenyse bei širdies raumenyje. Kofermentas Q 10 aukštoje temperatūroje suyra. Taigi, norėdami išsaugoti optimalų šios medžiagos kiekį maiste, neperkaitinkite jo. Beje, teigiama, kad žole mintančių gyvūnų organuose kofermento Q 10 kiekis didesnis nei gyvūnų, mintančių grūdais. Tačiau, net jei ant jūsų stalo kasdien puikuosis patiekalai iš žolėdžių gyvūnų organų, gauti pakankamą kofermento Q 10 kiekį vien tik su maistu praktiškai neįmanoma. Naujausių tyrimų duomenimis (2014 m.), KoQ10 nestabdo Parkinsono ligos progresavimo, kaip buvo manyta.

Omega 3 – tai polinesočiosios riebalų rūgštys, kitaip dar vadinamos geraisiais riebalais. Jos mažina blogojo cholesterolio ir trigliceridų kiekį, padeda sumažinti riebalų kiekį organizme, skystina kraują, taip sumažindama trombų susidarymo tikimybę, mažina kraujo spaudimą ir teigiamai veikia širdies ritmą, geriną kraujagyslių elastingumą ir mažina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, saugo nuo vėžinių susirgimų, gydo prostatos ligas, gerina regėjimą, skatina regeneracinius audinių procesus ir sulėtina organizmo senėjimo procesus, stiprina imunitetą, teigiamai veikia nervų sistemą ir gerina atmintį, teigiamai veikia sergančius diabetu. Omega 3 yra būtini tinkamam smegenų vystymuisi ir funkcionavimui. Šaltiniai: linų sėmenų, rapsų, kanapių, graikinių riešutų, kviečių gemalų ir sojų aliejai, pupelės, kiaušinio trynys, žalios lapinės daržovės ir riešutai.

Cinkas yra labai svarbus imuninės sistemos veiklai, padeda atsinaujinti ląstelėms, stiprina atsparumą infekcijoms, palaiko tinkamą prostatos bei vyriškų hormonų veiklą, dalyvauja virškinimo procese. Organizmui trūkstant cinko, lėtai gyja žaizdos, kamuoja nuovargis, nervinė įtampa, nuotaikų kaita, susilpnėja skonio ir uoslės jutimas, gali sutrikti regėjimas. Tačiau per didelis jo kiekis irgi yra kenksmingas. Šaltiniai: austrės, džiovinti jūros dumbliai, kviečių grūdai, sėlenos, sėmenys, kakava, graikiniai riešutai, saulėgrąžos, pupelės, sojų pupelės, kiaulių kepenys, kiauliena, veršiena, liesa jautiena, fermentiniai sūriai, arbatžolės, aguonos. Iš gyvulinės kilmės maisto produktų cinkas pasisavinimas geriau negu iš augalinės.

Magnis – gyvybiškai svarbus žmogaus organizmui mineralas, kuris dalyvauja daugiau kaip 300 fermentų veikloje, angliavandenių, riebalų apykaitoje, baltymų sintezėje, termoreguliacijos procese. Šis mineralas būtinas energijai ląstelėse kaupti ir tinkamai ją panaudoti nervų, plaučių, širdies ir raumenų veiklai, taip pat nervų laidumui, raumenų atsipalaidavimui. Šaltiniai: kakava, juodasis šokoladas, rugiai, kviečių sėlenos, avižų dribsniai, aguonos, arbatžolės/arbata, riešutai (migdolai, žemės, lazdynų, pistacijos), žirniai, pupelės, lęšiai, sojų pupelės, grikiai, špinatai, petražolių lapai, krapai, rūgštynės.

Kalcis reikalingas ne tik kaulams ar dantims. Kalcis reguliuoja širdies susitraukimų dažnį, retina pulsą, dalyvauja kraujo krešėjimo procese, taip pat padeda įveikti stresą, mažina nervų sistemos dirglumą. Kad organizmas geriau pasisavintų kalcį, jis į organizmą turi patekti su sava „svita“: fosforu, magniu, stronciu ir vitaminu D. Geriausiai kalcis pasisavinamas iš pieno ir jo produktų, žuvies, pupelių, žirnių, lęšių, svogūnų, kopūstų, visų rūšių riešutų. Vienu pagrindiniu kalcio šaltiniu išlieka geriamasis vanduo.

Selenas yra, manoma, pats svarbiausias elementas iš visų mikroelementų. Jis būtinas  imuninei sistemai, normaliai skydliaukės veiklai, tai labai stiprus antioksidantas apsaugantis nuo vėžio, širdies susirgimų, radiacijos, sunkiųjų metalų ir kitų nuodingų junginių poveikio. Esant jo trūkumui, išsivysto širdies veiklos nepakankamumas, sutrinka skeleto raumenų veikla, pablogėja reprodukcinės savybės. Šaltiniai: beveik visi augalinės ir gyvulinės kilmės  produktai, svogūnai, česnakai, grybai, žuvis, mėsa, grūdų gaminiai. Kadangi Lietuvos dirvožemyje seleno bemaž nėra, čia augusios daržovės jo turės mažiau. Seleno paros dozės viršijimas irgi yra kenksmingas.

____________________

*** Oksidacija yra normalus procesas, kuris vyksta visose organizmo ląstelėse. Šiame procese pasigaminančios kenksmingos medžiagos neigiamai įtakoja širdies ligų, vėžio ir Parkinsono ligų vystymąsi. Antioksidantai – tai vitaminų ir mineralų grupė, kurie padeda sumažinti kenksmingą oksidacijos poveikį.

Ar reikia vartoti maisto papildus?

Jeigu valgote įvairų ir sveiką maistą, maisto papildų gali neprireikti. Rekomenduojama maisto papildus vartoti, jei valgote nepakankamai arba negalite valgyti kurios nors grupės produktų, pavyzdžiui, dėl pykinimo ar praradus apetitą, arba esate nusilpę, nusilpęs imunitetas.

Patarimas, kaip išvengti pykinimo: gerkite šaltą vandenį; jeigu pykina iš ryto, suvalgykite sūrio gabaliuką ar liesos mėsos.

Tinkama mityba – tai reiškia valgyti reguliariai ir įvairius maisto produktus. Mityba turi būti pilnavertė.


Atsargiai su žaliąja arbata

Kuo kenksminga žalioji arbata


Kofeinas gerina judėjimą sergantiesiems Parkinsono liga

kava

Išgėrus labai daug kavos, ne vienas pastebėjo, kaip ima drebėti rankos, neįmanoma sukaupti dėmesio, tačiau kofeinas turi priešingą poveikį Parkinsono liga sergantiems asmenims – mažina tremorą ir padeda geriau judėti.

Anksčiau įrodyta, kad kofeinas mažina riziką susirgti Parkinsono liga, tačiau šis poveikis niekada nebuvo tiriamas jau sergantiems žmonėms.

Monrealio McGill universiteto mokslininkai, vadovaujami Ronaldo Postuma, tyrė 61 Parkinsono liga sergantį pacientą. Dalis jų šešias savaites kasdien gavo placebo piliulę, kiti – kofeino piliulę, kuri atitiko maždaug trijų puodelių kofeino kiekį. Tik gavusių kofeino tabletes tiriamųjų pagerėjo motorika: sumažėjo tremoras, pacientai geriau judėjo erdvėje.

Sergant Parkinsono liga motorika sutrinka dėl dopamino trūkumo, nes pažeidžiamos dopaminą išskiriančios ląstelės. Adenozino receptoriai įprastai slopina dopamino gamybą, o kofeinas, blokuodamas adenozino receptorius, didina dopamino kiekį.

Adenozino receptorius blokuojantys vaistai jau nagrinėjami klinikiniuose tyrimuose, tačiau kofeinas galėtų būti pigesnė alternatyva.

„Farmacija ir laikas“ 2014 m. Nr.4


Maisto produktai labiausiai padedantys sergančiųjų PL (ir ne tik) smegenų funkcijos palaikymui:

1. Riešutai. O labiausiai, graikiniai riešutai! Tyrimai rodo, kad net nedidelis kiekis graikinių riešutų kasdieniame racione stabdo smegenų senėjimo procesą, gerina motoriką, atmintį, padeda mokantis. Jie turi antioksidacinių savybių.
2. Morkos! Jos ne tik gerina regėjimą, bet yra ir puikus smegenų kuras, turintis luteolino, kuris padeda atminčiai. Luteolino taip pat yra salieruose, paprikose ir alyvuogių aliejuje.
3. Uogos! Tai super vaisiai, turtingi antioksidantų ir vitaminų. Padeda pažeistoms smegenų ląstelėms ir suaktyvina jas. Mėlynės, braškės, avietės, gervuogės.
4. Žuvis. Omega-3, vitamino B12 šaltinis. Atlikti tyrimai parodė, kad teisingas riebalų derinys skatina medžiagų apykaitos procesus, kurie suteikia energijos smegenims, padeda pagerinti kognityvinius gebėjimus ir saugo nuo smegenų ligų.
5. Kava ir arbata. Kava galėtų būti taikomas ateityje kaip terapinis gydymas žmonėms su degeneracinėmis ligomis, tokiomis kaip Parkinsonas ir Alzheimeris. Naujausios studijos su pelėmis (ačiū!) parodė Alzheimerio ligos lėtėjimo arba progresavimo sustojimo požymius. Jei mėgstate arbatą, puiku! Tyrimai parodė, kad geriančiųjų arbatą atlikti atminties testų rezultatai yra geresni, nei negeriančių jos.
6. Juodasis šokoladas. Parkinsono liga sukelia laipsnišką nervinių ląstelių nykimą ir dopamino lygio mažėjimą. Kakava esanti juodajame šokolade turi phenylethylamino, kuris padeda padidinti dopamino išsiskyrimą.
Nors smegenys sveria tik 2% jūsų kūno masės, jos suteikia organizmui 20% reikalingos energijos. O raktas į sveikas smegenis ir gerą jų veiklą yra teisingai parinkta mityba.

Šaltinis: www.parkinsonslife.eu

5 Komentarai

  1. justina justina
    2016-11-29    

    Laba diena. Turiu 93 metu seneli serganti parkinsono liga. Jis valgydamas daznai springsta. O tada prasideda didelis seiletekis kosejimas. Stengiames duoti kuo minstesni slidesni maista geria daug vandens. Noreciau patarimo ka daryti kai jau jis uzspringsta, kaip jam padeti kad butu lengviau. Esu girdejusi kad galima duoti sauksteli aliejaus bet net nezinau. Noreciau Jusu patarimo. Isanksto dekoju.

    • saulė saulė
      2016-12-01    

      P. Justina, pasikonsultavome su gydytojais, jų rekomendacijos būtų: valgant sėdėti, t.y. kad žmogus nebūtų pusiau gulomis, bandyti duoti atsigerti, bet kartais žmonės ir vandeniu springsta. Geriausia būtų pasirodyti gydytojams, neurologui, kad įvertintų būklę.

      • justina justina
        2016-12-05    

        Laba diena. Gydytojai, neurologai sako, kad tai tiesiog ligos pasekme. Rekomenduoja minksta maista, vandeni, sedint valgyti. Viskas isbandyta. Aisku padeda. Bet vistiek springsta, o kai zmogui tiek metu gyditojai nelabai rupinasi. Tiesiog norejau patarimo galbut tu zmoniu kurie taipogi gyvena su sia liga ir turi sia problema. Ka jie daro tokiu atveju.

  2. vvvytas vvvytas
    2016-05-21    

    aciu, radau daug protingu minciu savo mamytei 84 metu ir jus patvirtinote mano elgesi,

    • saulė saulė
      2016-05-21    

      Džiaugiamės, kad radote naudingos informacijos. Stiprybės Jums ir Jūsų mamytei!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This blog is kept spam free by WP-SpamFree.

Naujausi komentarai

Kviečiame jungtis prie grupės „Drebulė“ facebook’e.

Kviečiame sergančiuosius, jų šeimų narius, medicinos specialistus ir visus, kuriems Parkinsono liga yra aktuali. Grupę galite rasti
  • LPLD FACEBOOK'O puslapyje.
  • 2017 m. spalio mėn.
    Pr A T K Pn Š S
    « Rgs    
     1
    2345678
    9101112131415
    16171819202122
    23242526272829
    3031