Diagnostika

Parkinsono ligos stadijos

imagesParkinsono liga paveikia įvairiai ir ne kiekvienas sergantis patiria visus jos simptomus, o jei ir patiria, tai nebūtinai tuo pačiu nuoseklumu, ar tokiu pačiu intensyvumu. Tačiau tipinio modelio PL progresavimas yra suskirstytas į stadijas.

Nesudėtinga priemonė padedanti gydytojams įvertinti PL motorinių simptomų progresavimą yra Hoehn ir Yahr stadijų skalė. Ji pirmąsyk pristatyta 1967 metais.

Stadijos:

1 –oji stadija: pacientui pastebimi lengvi simptomai, kurie paprastai netrukdo kasdienei veiklai. Drebėjimas (tremoras) ir kiti judėjimo sutrikimų simptomai pasireiškia vienoje kūno pusėje. Draugai, šeimos nariai gali pastebėti eisenos, laikysenos ir veido išraiškos pakitimus.

2 –oji stadija: simptomai stiprėja. Tremoras, sukaustymas (rigidiškumas) ir kiti judėjimo funkijos sutrikimai jau paveikia abi kūno puses. Eisenos ir laikysenos sutrikimai jau yra akivaizdūs. Šioje stadijoje pacientas dar gali gyventi vienas, bet kasdienių darbų atlikimas tampa sudėtingesnis ir užtrunka ilgiau.

3 –oji stadija laikoma ligos progresavimo viduriniuoju etapu. Šiai stadijai būdingas pusiausvyros praradimas, judesių sulėtėjimas. Didesnė kritimų tikimybė. Nors pacientas dar vis yra savarankiškas, PL simptomai paveikia jo kasdienius veiksmus: apsirengimą, valgymą.

4 –oji stadija: simptomai tampa sunkūs ir ribojantys. Pacientas dar gali atsistoti be pagalbos, eiti, bet jau gali reikti vaikštynės ir reikalinga pagalba kasdieniuose darbuose, jis nebegali gyventi vienas.

5 –oji stadija yra labiausiai pažengusi PL stadija. Kojų sukaustymas gali trukdyti atsistoti, stovėti, eiti. Pacientui reikalingas neįgaliojo vežimėlis arba jis prikaustomas prie lovos. Atlikti bet kokiems veiksmams reikalinga slaugančio asmens pagalba. Pacientui gali pasireikšti haliucinacijos ar kliedesiai. Nors Hoehn ir Yahr skalė koncentruojasi į motorinius simptomus, PL specialistai ir PL bendruomenė pripažįsta, kad yra ir daugybė svarbių nemotorinių simptomų.

Taikant modifikuotą PL stadijų skalę, yra išskiriamos dar 1,5 (vienpusiai ir ašiniai simptomai) ir 2,5 (lengvo laipsnio abipusė liga, pacientui išsilaikant pastūmimo mėginio metu) stadijos.

Nors kiekvieno paciento ligos simptomai ir jų progresavimas yra skirtingi, tipinių PL stadijų žinojimas gali padėti pastebėti pakitimus, net jei vieniems jie gali pasireikšti po 20 metų, kitiems – kur kas greičiau.

Kita, išsamesnė priemonė yra unifikuota PL vertinimo skalė (UPDRS: Unified Parkinson’s Disease Rating Scale). Ji atsižvelgia ne tik į motoriką, bet ir į protavimo, elgesio, nuotaikos veiksnius, kadienio gyvenimo veiklą.

Šaltinis: www.parkinson.org


Pagrindiniai Parkinsono ligos simptomų ir gyvenimo kokybės įvertinimo klinikiniai tyrimai yra šie:

  • Unifikuota Parkinsono ligos skalė (UPDRS)
  • Hoehn ir Yahr stadijos skalė (H&Y)
  • Schwab ir England kasdienio gyvenimo įvertinimo skalė (S&E)
  • 39 klausimų Parkinsono ligos klausimynas (PQD-39)
  • Bendras (generinis) 36 klausimų klausimynas (SF-36)

PL diagnozė remiasi detaliu neurologiniu ištyrimu ir simptomų eiga. Diagnozuoti pradinių stadijų PL gali būti sunku dėl laboratorinių ar radiologinių tyrimų, kurie atskirtų PL nuo kitų ligų ar būklių ar normalaus senėjimo, nebuvimo. Todėl, kol patvirtinama diagnozė, gali būti reikalingas ilgesnis paciento stebėjimas ir ištyrimas.

Kartais pacientui su išreikšta simptomatika gali būti atliekamas bandymas skiriant levodopos ar dopamino agonistų preparato. Jei būklė pagerėja, patvirtinama PL diagnozė.

Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai bei radiologiniai (galvos kompiuterinės tomografijos ar branduolių magnetinio rezonanso) tyrimai, kitų ligų ar būklių atmetimui.


Kuo anksčiau pastebėti ir pradėti gydyti – naujas požiūris į Parkinsono ligą:

Tikslių duomenų nėra, tačiau, literatūros duomenimis, Lietuvoje Parkinsono liga (PL) serga 300 iš 100 000 gyventojų. Ši liga paplitusi visame pasaulyje, ji vienodai pakerta tiek vyrus, tiek moteris. Vidutinis pacientų amžius, kai atsiranda pirmieji PL simptomai, – 55 m., tačiau apie 5–10 proc. pacientų pirmieji simptomai gali pasireikšti ir iki 40 m. Kadangi amžius yra vienas svarbiausių PL rizikos veiksnių, visuomenei senstant, daugėja ir sergančiųjų šia liga. Taip pat pastebimos ligos jaunėjimo tendencijos.

Parkinsono liga (PL) – viena dažniausių neurodegeneracinių ligų. Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad nemaža dalis ligonių, patys įtarę PL, kreipiasi į gydytojus. Dažniausiai ligoniai skundžiasi rankų arba kojų drebėjimu. Tuo tarpu dažnai užmirštama ir tinkamo dėmesio nekreipiama į tai, kad neretai pirmieji PL simptomai gali būti raumenų sukaustymas, sustingimas, judesių sulėtėjimas, o tremoras (drebėjimas) gali būti visiškai nedidelis. Taigi besąlygiškai vadovautis, kad tremoras – būtinas PL simptomas, negalima.

Yra keturi pagrindiniai PL simptomai: lėti judesiai (bradikinezija), raumenų sukaustymas (rigidiškumas), drebėjimas (tremoras) bei pusiausvyros nestabilumas vertikalioje padėtyje (posturalinis nestabilumas).

PL gydymas – tai menas ir toli gražu nėra paprastas dalykas. Gydyti PL ne tas pats kaip gydyti nesudėtingą neuritą ar radikulitą. PL diagnostika ir gydymas reikalauja daug laiko ir kruopštaus darbo. PL turėtų gydyti tik specialistai, nes pakankamai sudėtinga yra parinkti vaistus ir dozes. Kai liga jau nustatyta ir vaistas parinktas, specialistas galėtų ligonį matyti rečiau, tačiau net ir tuomet visiškai be specialisto konsultacijų šeimos gydytojas apsieiti negali.

PL diagnostika probleminė, nes apie 30 proc. pacientų ligos pradžioje pasireiškia tik nedideli simptomai. Tai gali būti nuovargis, tirpimai, nemalonūs deginantys pojūčiai. Dažnai liga prasideda nerimo ar depresijos simptomais.

Minėti pirminiai ligos simptomai gali egzistuoti ilgus mėnesius ar metus, kol pasireiškia klasikiniai ligos požymiai: tremoras, bradikinezė, rigidiškumas. Dėl to PL neretai nustatoma pavėluotai, tik po kelerių sirgimo metų.

Dažnai PL sunku atskirti nuo savaiminio drebėjimo, taip pat PL klinika panaši į daugelio galvos smegenų degeneracinių ligų. Tokiais atvejais, siekiant atskirti PL nuo kitų ligų, būtina atlikti specialius tyrimus – galvos kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso tomografiją.

Savo praktikoje turėjau nemažai atvejų, kai PL buvo diagnozuojama pavėluotai dėl to, kad laiku nebuvo pastebėtas vienas iš ligos simptomų – raumenų sukaustymas. Ypač dažnai dėl to PL pavėluotai būdavo nustatoma vyresnio amžiaus pacientams, kurių sulėtėjęs judėjimas, sukaustymas būdavo tiesiog priskiriamas amžiaus ir senatvės požymiams. Gydytojams nekildavo mintis patikrinti raumenų tonuso. Tuo tarpu ilgai negydomas žmogus jau nebegalėdavo vaikščioti, tik gulėdavo lovoje, sunkiai kalbėdavo ir orientuodavosi. Artimieji jau neturėjo vilties, kad ligonio būklė galėtų pagerėti. Tuo tarpu, diagnozavus ir pradėjus gydyti PL, ligonis atsigaudavo, atsikeldavo iš lovos, pradėdavo vaikščioti, sugebėdavo pats apsitarnauti. Artimiesiems tai atrodė kaip stebuklas. Nors iš tiesų tai tik teisingas ligos pažinimas ir jos gydymas.

Neurologas Antanas Lukošaitis. Gydymo menas 12-asis numeris (2007 m. Nr.12)

Kviečiame jungtis prie grupės „Drebulė“ facebook’e.

Kviečiame sergančiuosius, jų šeimų narius, medicinos specialistus ir visus, kuriems Parkinsono liga yra aktuali. Grupę galite rasti
  • LPLD FACEBOOK'O puslapyje.
  • 2017 m. gruodžio mėn.
    Pr A T K Pn Š S
    « Lap    
     123
    45678910
    11121314151617
    18192021222324
    25262728293031