Žiniasklaida apie LPLD

  • Jei žinote straipsnių apie LPLD, rašykite mums el. paštu info@parkinsonas.org
  • Parkinsono liga: mitai, stigmos ir skaudi tiesa
  • Su ponu Parkinsonu stengiasi sugyventi draugiškai
  • Parkinsono liga - ką būtina žinoti kiekvienam
  • Langas į gyvenimą

 Marijana Jasaitienė, 2016.04.12

Profesorius Kęstutis Petrikonis

Kauno klinikų neurologas Kęstutis Petrikonis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, sergančiųjų Parkinsono liga gelbėtojas, globėjas ir draugas. Būtent taip jį vadina ligoniai, o gydytojas sako: „Nesu Parkinsono ligos specialistas.“ Kalbamės būtent apie šią sunkią neurologinę ligą.

– Jūsų pacientai jus garbina, o jūs neigiate savo specializaciją gydant Parkinsono ligą. Kaip tai suprasti?

– Man seniai kilo kausimas, kodėl sergantieji Parkinsono liga eina pas mane. Atsakymai – keli. Pamenu, 2000-aisiais Kaune vyko Baltijos šalių neurologų kongresas ir po jo aš, bebaigiantis neurologijos rezidentūrą, bendravau su dviem garsiais profesoriais iš užsienio. Jie paklausė, kurioje srityje ketinu specializuotis, ir prisipažinau, kad man įdomu Parkinsono liga, skausmo medicina, kurią truputį jau išmaniau. O vienas profesorių man sako: daryk ką tik nori, tik venk Parkinsono ligos. Ir pakomentavo, kad vienam ja sergančiajam konsultuoti prireiks keliems pacientams skirto laiko. Aš, kaip gydytojas, esu greitų, žinoma, pasvertų, pamatuotų sprendimų šalininkas, o sergantieji Parkinsono liga tampa labai lėti. Sakoma, kad sergantieji šia liga gyvena taip, tarsi vairuodami automobilį spaustų ne akceleratoriaus, o stabdžių pedalą.

– Bet Parkinsono liga neužkrečiama? Kaip gydytojui supanašėti su savo pacientu?

– Gydytojas iš tiesų turi turėti savybių, kurių turi jo pacientai. Yra sakoma, kad vieni gydytojai yra nuo Dievo, o kiti – neduok Dieve. Tie, kurie gydo sergančiuosius jau pažengusia šios ligos forma, yra nuo Dievo, nes turi turėti kantrybės ir veikti lėtai, kad galėtų atitikti savo pacientus. Sergančiųjų Parkinsono liga mąstymas ir judesiai yra sulėtėję. Pastebiu, kad šeimos nariai, kurie slaugo šiuos ligonius, išoriškai ir kalbos maniera tampa panašūs į juos. Kai kada aš net paprašau, kad šie namiškiai atliktų kai kuriuos judesius, testus, kurie leistų atmesti ar įtarti šią ligą ir jiems. Kaip ir tikėtina, daugeliu atvejų šie testai būna neigiami. Specializuodamasis periferinės nervų sistemos, skausmo ir demencijų diagnostikos srityje aš neretai nustatau Parkinsono ligą net labai ankstyvoje stadijoje, todėl pacientai, kuriems pavyksta padėti, galbūt ir mini mane geru žodžiu. Nėra labai sunku gydyti šią ligą pradinės stadijos. Jai pažengus, reikia labai daug kantrybės, laiko, profesionalumo. Dėl užkrečiamumo, manoma, kad sergantieji šia liga užkrėsti kitų negali, nes per 200 metų tai būtų įrodyta. Tačiau klausimas, ar infekciniai veiksniai – virusai, prionai ar kiti infekcijos sukėlėjai, yra Parkinsono ligą, kaip ir kitas degeneracines ligas, skatinantys veiksniai ar tokio proceso dalyviai, dar nėra visiškai atmestas.

– Šiems jūsų pacientams reikia daugiau laiko dėl paslėptų ligos simptomų ar todėl, kad sergantieji mąsto ir kalba lėčiau?

– Parkinsono ligai diagnozuoti užtenka 2–3 minučių, neretai vos pamatyti, kaip pacientas įeina į kabinetą. Kai Jamesas Parkinsonas ją aprašė, o tai buvo 1817 m., jis nebuvo „čiupinėjęs“ pacientų. Matė juos gatvėje lėtai vaikščiojančius, sukumpusius, drebančiomis rankomis ir ligą įžvelgė būtent pagal išorės požymius. Ir aš esu ne vienam įtaręs šią ligą per atstumą, vos nužvelgęs ligoninės koridoriuje, ir ji pasitvirtino. Tačiau norint nustatyti labai anksti, lemia ne motoriniai – judesių, laikysenos požymiai, o tokie simptomai, kaip uoslės, miego sutrikimai, depresija, vidurių užkietėjimas, prakaitavimas, net odos ligos, pavyzdžiui, nepagydomi raudonieji spuogai, ir daugelis kitų simptomų, kurie rodo, kad organizme yra sutrikę adaptacijos procesai. Visa tai susiejus su Parkinsono liga, akivaizdu, kad jie pasireiškė jau prieš dešimt ar penkiolika metų.

– Vadinasi, tiek laiko vystosi liga, kol atsiranda akivaizdžių simptomų?

– Yra daug ligos variantų, ji neretai pakinta. Tai ne vien smegenų, jų dalies liga. Ji apima visą organizmą, ir paplitimas didėja tiesiogiai proporcingai su amžiumi. Pavyzdžiui, ja serga 1 proc. 60-mečių, o sulaukusių 65-erių – jau 2 proc.

– O jauni žmonės neserga?

– Turiu kelis pacientus, kuriems Parkinsono ligą diagnozavau, kai jiems dar nebuvo net 40 metų. Būna, kad pirmieji simptomai pasireiškia vos 20-ies.

– Kas sukelia šią ligą, kuria serga daug išsilavinusių, itin aukšto intelekto žmonių? Gal protinė įtampa ją provokuoja?

– Parkinsono liga gali būti paveldima, kai sutrikę tam tikri toksinių medžiagų – patologinių baltymų – smegenyse išsivalymo arba prisikaupimo mechanizmai. Kalbant apie genetinį polinkį yra žinoma, kad labai daug genų atsakingi už šios ligos išsivystymą, todėl galimas ne vienas, o, ko gero, daugiau nei kelios dešimtys ligos eigos variantų. Ligą gali išprovokuoti toksiniai veiksniai iš išorės, ypač pesticidai, herbicidai, kiti industriniai toksinai. Didžiausias dėmesys skiriamas oksidacijos stresui ir su tuo susijusių cheminių reakcijų smegenyse „įžiebimui“, kai tam tikrose vietose pradeda kauptis patologinių medžiagų – baltymų agregatų, ypač sinukleino, sankaupos. Išsivysto uždegimas, ilgainiui pažeidžiantis smegenis daugelyje vietų.

Kai buvau dar tik pradedantis gydytojas, turėjau jauną pacientą iš Anglijos. Jis atvyko su žmona lietuve. Moteris sakė, kad vyrui skauda petį ir ranką. Aš iškart pamačiau, kad jis serga Parkinsono liga, o metus ar net ilgiau buvo gydytas injekcijomis dėl raumenų skausmo. Sutuoktiniai negalėjo patikėti mano nustatyta diagnoze. Tik kito vizito metu ligonis paminėjo, kad jau ne vienus metus vežioja savo tėtį, sergantį Parkinsono liga, pas pasaulinio garso profesorių Londone. Pasirodo, tas profesorius gydė tėvą, tėvo brolį, o į sūnų neatkreipė dėmesio, tiesiog nepastebėjo ar neįtarė, kad šeiminė ligos forma pasireiškė ir jaunesniems palikuonims. Vėliau bendraudamas su šiuo profesoriumi, kuris ne kartą lankėsi ir Lietuvoje, paminėjau, kad turime bendrų pacientų. Juokavome, kad konkuruojame kaip specialistai.

Būna ir sunkiai diagnozuojamų, tarpinių Parkinsono ligos formų, pavyzdžiui, kojų judesių sutrikimų ar kitų miego metu, kurie vėliau pereina į Parkinsono ligą. Būna pacientų, kurių galva dreba, tarsi sakytų „ne, ne“. Jie ieško pagalbos ar net jau vartoja vaistus nuo Parkinsono ligos, bet tenka paneigti šią diagnozę, nes toks drebėjimas nebūdingas šiai ligai. Tai esencialinis, arba šeiminis, drebėjimas, kuris gydomas kitaip. Tačiau, žiūrėk, po kelerių metų prisideda ir naujų, jau Parkinsono ligos požymių, o tada ir specifiniai vaistai tampa veiksmingi.

Mūsų darbe labai svarbu kruopštumas ir kontaktas su pacientu bei jo namiškiais. Ligoniai, kuriems įtariama ar jau nustatyta ši liga, turi pasiruošti konsultacijai, aprašyti savo ligos požymius, prisiminti savo pojūčius ir pokyčius per pastaruosius penkerius metus ar dar anksčiau. Gydytojai diagnozuoja iš požymių, atlieka papildomus tyrimus, nustato gydymo planą. Labai svarbu ligoniui suvokti, kad ligos diagnozavimas iš esmės nieko nepakeitė, tik atsirado žinojimas, kas tai. Tokiam ligoniui reikia psichologinės ir socialinės, edukacinės pagalbos, o sveikatos sistema jos neteikia. Šį stygių iš dalies kompensuoja Parkinsono ligonių draugija – labai aktyvi organizacija. Labai gerbiu aktyvius ir šviesius žmones, kurie ją įkūrė. Draugijos globėjai gydytojai neurologai, iš jų docentas Arūnas Ščiupokas, skyrė savo laiko ir pastangų, kad ligoniai išeitų iš namų, bendrautų. Dabartiniai draugijos vadovai gydytoja neurologė mokslų daktarė Vaineta Valeikinė, Kauno skyriaus pirmininkas Vaclovas Tunaitis ir kiti stengiasi aktyvinti ligonius, parkinsonas.org pateikta visa reikiama informacija ir naujienos, skirtos sergantiesiems.

– Kodėl sakote, kad ligos diagnozavimas iš esmės nieko nekeičia? Nejaugi negalima jos sustabdyti?

– Kol kas, kad ir anksti nustatę ligą, pacientams neturime ką pasiūlyti, išskyrus gyvenimo būdo korekciją. Tyrimai, kuriais ieškota  ankstyvų gydymo metodų, surišant patologinius baltymus, nedavė gerų rezultatų. Kitų tyrimų išvados labai prieštaringos, nors teigiamų atradimų yra. Ieškoma metodų, kaip įvesti į tam tikras smegenų dalis specialią genetinę informaciją, kad ji pakeistų ląstelių funkcijas. O kol kas gydytojai sau vengia diagnozuoti šią ligą, nors jos simptomus įtaria. Ar verta perspėti pacientus? Tai etiniai dalykai. Gal žmogus neišgyvens iki ligos pasireiškimo stadijos, o gal nesusirgs? Gal ji organizme susibalansuos ir žmogus susirgs kita liga, todėl iš anksto kalbėti lyg ir neverta. Netgi tarptautiniuose kongresuose ne iš tribūnos, o per diskusijas kalbama: kas iš to, kad pasakysi? Yra žmonių, kurie galbūt nori žinoti, arba namiškiai reikalauja. Tada privalai būti atviras. Mūsų kultūra kitokia nei vakarietiška, kur žmonės nori viską žinoti ir susitvarkyti savo gyvenimą.

– Panašu į tai, kaip anksčiau slėpėme onkologines ligas?

– Vėžį galima operuoti ar kitaip išgydyti, esant ankstyvai stadijai, todėl dabar žmonės apie jį kalbėti nebijo. Degeneracinės nervų sistemos ligos – Parkinsono, Alzheimerio, šoninė amiotrofinė sklerozė ir susijusios ar panašios ligos yra labai sunkios. Yra ligonių, kurių situacija tragiška, ir neturime ką pasiūlyti. Dėl šių ligų ankstyvo ir modernaus gydymo daug dirbama JAV. Ten yra daug savanorių, didieji centrai taiko naujus, neretai labai invazyvius metodus. JAV viskas labai pragmatiška, o Europoje labai paisome etikos, daug apribojimų ir pažanga lėtesnė. Europa gal kiek labiau pažengusi ligos pažinimo etape.

Mes ieškome nemotorinių Parkinsono ligos simptomų, kurie padeda žmogui suprasti, kodėl jis blogai miega, daug prakaituoja ar jam skauda petį, nugarą. Kai namiškiai ar bendradarbiai pastebi pokyčius, o mes nustatome ligą, gydymą skiriame arba ne. Jis kontraversiškas, nors turime aiškių rekomendacijų, vaistų, kaip ir užsienyje. Jei liga progresuoja jaunam žmogui, jo judesiai yra nevalingi ir reikia daug vaistų, juos pakeičiame implantuojamu stimuliatoriumi. Jis kainuoja daugiau nei 20 tūkst. eurų, ir rezultatai labai geri. Per metus mūsų ligonių kasos kompensuoja septyniolika stimuliatorių – to Lietuvai pakanka. Yra vaistų, kurie lašinami į plonąją žarną tiesiai per pilvo sienoje įstatytą vamzdelį. Šie vaistai taip pat labai brangūs, metų gydymo kursas atsieina daugiau nei 10 tūkst. eurų – tai nekompensuojama. Šį metodą gali sau leisti tik labai turtingos šalys. Tačiau iš esmės mes mažai atsiliekame nuo pasaulio, o jei dar atsikratytume mitų, stigmų, išsivaduotume iš psichikos ligų baimės, būtų dar geriau.

– Netiesa, kad Parkinsono liga veda į silpnaprotystę?

– Pažengus ligai, silpnaprotystė gali išsivystyti. Jei pasireiškia jos simptomų ligos pradžioje, tai gali būti ne Parkinsono liga, o jos sindromas – jau kita, nors ir sudėtinga būklė. Yra šia liga sergančių kunigų, gydytojų, mokytojų, Seimo narių, kurie sėkmingai dirba, ir kiti nė nepastebi, kad jie serga.

– Neurologinių ligų yra daug ir jos visos labai sunkios.

– Taip, tai ir Alzheimerio liga, išsėtinė sklerozė, epilepsija. Sakome, kad lengviausiai nustatoma neurologijos liga – insultas, juolab, kai jis nesunkus. Vis dėlto galbūt Parkinsono liga gali būti geriau, nei susirgti staiga insultu ir tapti priklausomu nuo kitų ar neįgaliu per dieną, nors, gydant ankstyvą insulto stadiją pasiekta didelė pažanga. Nuo Parkinsono ligos galima gintis treniruotėmis, Viduržemio jūros dieta, tam tikrais nervų sistemos papildais, kurių poveikį gydytojai pripažįsta ar rekomenduoja, įvertinę savo paciento būklę. Ligos prevencijai gali padėti ginkmedis, jonažolė, vitaminas C, B12, E, D, kalcis, kofermentas Q10, folio rūgštis ir pan. Natūralūs metodai gali būti veiksmingi trejus ar ketverius metus, kai net nereikia jokių vaistų. Žmonės paprastai jų nori, dažnai per mėnesio bandomąjį gydymą pajunta palengvėjimą, tarsi atsikrato kausčiusių grandinių, mažiau dreba.

Tačiau žinotina, kad vaistų veikimas yra ribotas, be to, turi šalutinį poveikį. Sakoma, kad vaistų aukso amžius, gydant Parkinsono ligą, yra septyneri, daugiausia – dešimt metų. Paskyrus neurologui, juos toliau gali skirti ir šeimos gydytojas, kiek koreguodamas dozes. Pacientus reikia globoti, bendrauti su namiškiais. Pastebėjau, kad Parkinsono liga sergantys vyrai būna labai geri: negeria, nerūko, nesvetimauja, yra paklusnūs. Nors, beje, nikotinas ir kava gali lėtinti šios ligos atsiradimą. Sergančių vyrų žmonos dažniausiai labai rūpestingos. Blogiau, kai suserga moterys, nes retas sutuoktinis tampa geru globotoju. Gydytojai turi perprasti tokios šeimos santykius.

– O atrodo, kad gydytojo funkcija – konsultuoti, paskirti vaistų ir viskas.

– Kiekvienas šių ligonių gydytojas turi būti psichologas. Sergantieji Parkinsono liga yra labai imlūs placebo efektui. Šis fenomenas veikia per dopaminą, kurio trūksta šiems pacientams. Žmogų gerai nuteikus teigiamas, savaiminis organizmą stimuliuojantis efektas išliks kelias savaites. Jei pacientas gydytoju tikės, daug judės, nepasiduos, pats sau labai daug padės.

– Labai stiprus vaistų nuo Parkinsono ligos šalutinis poveikis yra tiesa ar mitas?

– Amerikoje laimėti keli teismai prieš vaistų gamintojus, kai informaciniuose lapeliuose nebuvo skelbta, kad vartotojai gali tapti azartiškais lošėjais, pradėti vartoti narkotines medžiagas, paleistuvauti. Veikiami vaistų jų vartotojai nustoja kontroliuoti savo impulsus, nes dopaminas verčia ieškoti malonumų. Taip, šis poveikis – ne mitas, o realybė. Atsiradus šiems požymiams vaistai nutraukiami arba keičiami. Dar kai kurie vaistai kai kuriems ligoniams sukelia mieguistumą, nes veikia tam tikrus miego centrus ir atpalaiduoja. Trečia neigiama vaistų savybė ta, kad, juos ilgai vartojant, su amžiumi nebeveikia taip, kaip fiziologiškai išskiriama medžiaga. Tačiau gera žinia ta, kad daliai ligonių Kauno klinikų neurochirurgai, vieninteliai Lietuvoje, taiko giliąją smegenų stimuliaciją elektrodais. Ji veikia beveik be šalutinio poveikio.

Dar keli faktai

Parkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai. Liga pavadinta anglų gydytojo Jameso Parkinsono vardu, kuris 1817 m. savo straipsnyje esė apie drebantįjį paralyžių aprašė tokių pacientų simptomus.

Ligos pagrindą sudaro specialios biocheminės medžiagos – dopamino – kiekio sumažėjimas nervų sistemoje dėl šią medžiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų zonos, vadinamos juodąja medžiaga, ląstelių nykimo. Svarbus ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų (acetilcholino, glutamato) balanso sutrikimas. Nervų sistemoje šios medžiagos dalyvauja perduodant informaciją.

Pasaulinei Parkinsono dienai paminėti Kaune, Kristaus Prisikėlimo bazilikos konferencijų salėje, balandžio 16 d. vyks konferencija apie tradicinę ir netradicinę mediciną gydant šią ligą. Renginį organizuoja Lietuvos Parkinsono ligos draugija. Jame bus perskaityta daug sergantiesiems reikšmingų pranešimų, vyks diskusijos.

Šaltinis: kauno.diena.lt

 [/fruitful_tab]

Marijana Jasaitienė, 2016.02.23

TunaitisKaunietis Vaclovas Tunaitis kone kasdien, o kartais ir kelis kartus per dieną sau primena: „Vaclovėli, išsitiesk, nebūk sulinkęs.“ Šis 56-erių vyras – ne atletas ir ne manekenas. Jis serga Parkinsono liga.

Tai buvo netikėta

Vienas Parkinsono ligos požymių, anot V.Tunaičio, – lenkti prie žemės.

Deja, tai yra ne vienintelis prieš 200 metų anglų mokslininko Johno Parkinsono pirmąkart aprašytos ligos, po 40 metų pavadintos jo vardu, simptomas. Raumenų sustingimas, lėti riboti judesiai, pusiausvyros sutrikimas ir kiti ligos padariniai organizmą kausto pamažu. Vaistų, kurie ją išgydytų, iki šiol neišrasta.

„Labai svarbu nepasiduoti ligai“, – sako Vaclovas, sergantis jau šešeri metai.

Parkinsono liga jam buvo labai netikėta, netgi nežinoma. Nei šeimoje, nei giminėje ja niekas nesirgo.

„Esu dėkingas broliui. Jis nuostabus žmogus, pastebėjo, kad sergu, ir paskatino eiti pas gydytojus“, – prisimena Vaclovas.

Iš pradžių jam buvo įtartas kaklo kraujagyslių užkalkėjimas ir insultas. Tuomet Vaclovas nuvažiavo į Vilnių. Antakalnio poliklinikoje išgirdo diagnozę: Parkinsono liga.

„Tada ir pats pastebėjau, kas man yra“, – Vaclovas tarsi iš šalies pats save pamatė, žiūrėdamas brolio dukters vestuvių vaizdo įrašą.

Jame, anot Vaclovo, akivaizdu, kaip visi, sėdintys prie vaišių stalo, po tosto ima taurelę, o jam tai padaryti nelengva.

„Tiesiu, tiesiu ranką, jau visi būna seniai išgėrę, kol aš paimu tą taurelę. Ir dabar didžiausios mano problemos – rankose“, – apie savo ligą Vaclovas kalba atvirai ir nuoširdžiai.

Nė dienos be vaistų

Geriausiu gydytoju pasaulyje Vaclovas vadina Kauno klinikų Periferinės nervų sistemos ir neuroraumeninių ligų sektoriaus vadovą docentą Kęstutį Petrikonį. Apgailestauja, kad, gavęs šeimos gydytojo siuntimą į neurologo konsultaciją, ne iš karto pas jį pateko.

„Docentas man labai daug padeda. Nuolat stebi mano ir visų sergančiųjų Parkinsono liga sveikatos būklę, derina vaistus ir jų dozes, siunčia į reabilitaciją. Tai gydytojas iš didžiosios raidės“, – su didžiausia pagarba ir dėkingumu apie K.Petrikonį kalba jo pacientas.

Šiuo metu Vaclovas geria keturių rūšių vaistus. Kai kurių – po visą tabletę, kai kurių – po pusę. Pirmoji dozė – 7 val. ryto, vos išlipus iš lovos. Keliasi Vaclovas anksti, kartu su žmona, kuri nuo 8 val. ryto jau būna darbe. Vyras labai laukia jos grįžtant, nes, sako, bendravimas taip pat yra vaistai, o vienatvė prie lango būtų nuodai. Tarp 8 val. ir 9 val.  ryto – dar dveji vaistai, dar vieni lieka vakare. Vaclovas ir vidunaktį pažadintas pasakytų jų pavadinimus, dozes miligramais.

„Vaistus reikia vartoti taip, kad poveikis organizmui būtų nuolatinis. Aš jaučiu, kada baigiasi jų veikimo laikas. Išgeriu tabletę – ir vėl gerai“, – apie savo pojūčius pasakoja ligonis ir juokdamasis svarsto, gal tai – jau priklausomybė, kaip ir nuo narkotikų.

Liūdina tai, kad vaistų dozes tenka didinti, o liga vis vien pamažu progresuoja.

Tenka daug primokėti

Pristabdyti Parkinsono ligą padeda ir fizioterapija, mankšt, judėjimas. Vaclovas giria Abromiškių reabilitacijos ligoninės gydytoją neurologą Mindaugą Šocą.

„Tai nuostabus gydytojas ir žmogus. Jis dėl kiekvieno paciento priima individualų, geriausią, sprendimą, kaip derinti vaistus ir reabilitacijos procedūras. Po jų jaučiuosi daug geriau“, – tikina V.Tunaitis ir apgailestauja, kad nemokamai gali stiprinti sveikatą tik kartą per metus.

Iki ligos visą gyvenimą dirbęs, su pašto siuntomis išmaišęs buvusią Sovietų Sąjungą iki Centrinės Azijos ir Tolimųjų Rytų, dabar gauna neįgalumo pašalpą. Deja, ji yra minimali, nors darbo stažas – 35-eri metai. Vaistai kompensuojami 80 proc. ir šiuo metu už juos per mėnesį tenka primokėti po 100 eurų.

Vaclovas labai stengiasi padėti sau kuo minimalesnėmis finansinėmis sąnaudomis. Mankštintis susikūrė ir pasigamino įvairius treniruoklius.

Labai kenkia stresas

„Stengiuosi su tuo ponu Parkinsonu gyventi draugiškai. Šiuo metu naujų pratimų mane moko reabilitologė Laura, Dainavos poliklinikoje su Kauno apskrities Parkinsono draugijos nariais dirba reabilitologė Ugnė“, – pasakoja Vaclovas.

Pratimus jis atlieka įvairius, pagal tai, kaip jaučiasi. Pavyzdžiui, jei tą dieną sunkiai valdo kojas – stimuliuoja jų raumenis, jei, anot Vaclovo, rankos neklauso – treniruoja jas. Ligoniai jaučia įvairių ligos simptomų. Būna ir geresnių dienų, kai savijauta nebloga, bet būna ir labai blogų.

„Gal tai ir nuo oro lauke priklauso, – svarsto Vaclovas. – Šiandien buvo prastai, tai nuėjau pasimankštinti parke, ant treniruoklių, ir pagerėjo. Labai svarbu gera nuotaika. Vos apima stresas ir ima kaustyti visą kūną, judesiai tampa riboti.“

Docento K.Petrikonio pacientas dalijasi jo patarimu daryti malonius darbus, mąstyti pozityviai. Vaclovui malonu kolekcionuoti bokalus. Gauna naują, nematytą, ir jaučiasi laimingas. Sako, kad tuomet jam gaminasi dopaminas, speciali biocheminė medžiaga. Nykstant ją gaminančioms tam tikros galvos smegenų zonos ląstelėms ir sumažėjus dopamino kiekiui, vystosi liga. Ją skatina ir kai kurių kitų medžiagų pusiausvyros sutrikimas, nors tikrosios priežastys iki šiol nėra iki galo išaiškintos.

Laukia mokslo atradimų

Dar vienas vaistas V.Tunaičiui nuo sunkios neišgydomos ligos – bendravimas su likimo draugais. Vaclovas išrinktas Kauno apskrities Parkinsono draugijos pirmininku.

Draugija susibūrė 1990 m. ir per tą laiką išpuoselėjo gilias tradicijas.

„Dainavos poliklinikos Jaunimo centre, kurio sale mums leidžia naudotis, susitinkame kiekvieno mėnesio pirmą antradienį. Pasikviečiame specialistų, kurie mums pristato naujoves, pateikia patarimų, atsako į klausimus. Mes patys tarpusavyje dalijamės savo problemomis, pojūčiais, patirtimi. Išsišnekėjus, pasiguodus palengvėja“, – apibendrina bendrijos vadovas V.Tunaitis.

Štai visai neseniai bendrijos nariams kineziterapeutė Ugnė Brusokaitė surengė trijų mėnesių tai či mankštų ciklą pagal kinų metodiką. Jos labai naudingos. Dar anksčiau bendrijos narius itin efektyvios mankštos mokė kineziterapeutė, atvykusi iš Italijos. Dabar ligoniai laukia konferencijos, kuri įvyks balandžio 16-ąją, ir tikisi, kad išgirs daug naujo bei naudingo.

Mokslas nestovi vietoje, ir yra tikimybė, kad bus įminta Parkinsono ligos mįslė. O kol kas ligoniai daro viską, kad galėtų judėti, kalbėti, ryti. Ligai progresuojant šių galimybių netenkama.

„Mano veidas irgi po truputį jau stingsta, todėl darau veido masažą. Sakoma, kad padeda kramtomosios gumos kramtymas. Bėdų yra ir bus. Kad ir kaip to nesinorėtų, tenka pripažinti“, – V.Tunaitis su realybe susitaikęs, bet vilties nepraranda.

Komentaras

Taici_5Ugnė Brusokaitė, LSMU IV kurso kineziterapijos studentė

Parkinsono liga yra lėtinė ir progresuojanti centrinės nervų sistemos liga. Ji, po Alzheimerio ligos, yra antra pagal sergamumo dažnį neurodegeneracinė liga. Man klinikinės praktikos metu nemažai laiko teko praleisti įvairiose Lietuvos gydymo įstaigose ir dirbti su Parkinsono liga sergančiais žmonėmis. Procedūrų metu teko taikyti įvairias kineziterapijos metodikas ir vertinti jų poveikį.

Nemažai daliai Parkinsono liga sergančių asmenų būna sutrikusi pusiausvyra, judesių koordinacija, taip pat būdingi ir emociniai pokyčiai, todėl pasidarė įdomu sužinoti, kokį poveikį galėtų turėti konkrečių kineziterapijos metodikų taikymas. Todėl, pasitarusi su savo baigiamojo darbo vadove Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Reabilitacijos klinikos docente kineziterapeute Egle Lendraitiene, būtent su šia liga ir norėjau susieti savo baigiamojo darbo temą. Tuo tikslu kreipėmės į Kauno apskrities Parkinsono draugiją, kurios nariai Kauno Dainavos poliklinikos Jaunimo centre rengia susirinkimus ir įvairius užsiėmimus, kuruojant socialinei darbuotojai Brigitai Kimbrienei ir draugijos pirmininkui V.Tunaičiui. Ši draugiška bendruomenė noriai priėmė pasiūlymą dalyvauti mūsų trijų mėnesių trukmės tyrime. Labai nustebino šių žmonių nuoširdus iniciatyvumas, motyvacija, noras palaikyti savo fizinę būklę ir aktyvus dalyvavimas visuomeniniame gyvenime.

Beliko nuspręsti, kokią kineziterapijos metodiką taikyti. Pasidomėjus mokslinėse publikacijose aprašomais įvairiais gydymo metodais, sužinojau, kad toks metodas, kaip tai či, bandomas integruoti į kineziterapijos programas, gydant asmenis, sergančius Parkinsono liga. Pagrindiniais jos simptomais yra laikomi motoriniai sutrikimai – tremoras, bradikinezė ir rigidiškumas, tačiau ši liga sukelia daug nemotorinių sutrikimų. Tokių, kaip, pavyzdžiui, nerimas, depresija.

Taigi, tai či ir yra vienas iš alternatyvių gydymo metodų, kuriuo galima palengvinti Parkinsono liga sergančių žmonių fizinę ir emocinę būklę. Tai či yra tradicinis kinų kovos menas, kuriam būdingas plastiškas, lėtas ir tikslus judesių atlikimas. Jį vienija trys pagrindiniai komponentai: judėjimas, susitelkimas ir gilus kvėpavimas. Metodo esmė – serijos grakščių judesių, nuolat svorį perkeliant nuo vienos kojos ant kitos, keičiant judesio kryptį ir vietą. Lėtai ir ritmiškai atliekami svorio perkėlimo pratimai gerina pusiausvyrą, judesių koordinaciją ir emocinę būklę. Tai či yra mankšta kūnui, sielai ir protui. Po procedūros taikymo žmogus būna žvalus, energingas. Atliekant tai či, visos kūno dalys judėdamos darniai sąveikauja tarpusavyje ir padeda atsipalaiduoti, nuraminti mintis, gerinti kraujotaką, taisyti kūno laikyseną, sustiprinti imuninę sistemą ir vystyti vidinę energiją.

Tris mėnesius taikius kineziterpijos programą pagal tai či metodą, teko stebėti teigiamą šios metodikos poveikį asmenų, sergančių Parkinsono liga, pusiausvyrai, judesių koordinacijai ir emocinei būklei.

Apie Lietuvos Parkinsono ligos draugiją

Draugija vienija sergančiuosius Parkinsono liga, jų šeimos narius, medikus ir kitus suinteresuotus asmenis. Ši nevyriausybinė organizacija, įkurta 1997 m., organizuoja konferencijas ir seminarus, rūpinasi švietimu, bendradarbiauja su pacientų organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje. 2001 m. draugija priimta į Europos Parkinsono ligos asociaciją.

Ligos simptomai ir eiga

Ligos eiga paprastai yra lėtai progresuojanti. Svarbiausi Parkinsono ligos simptomai: galvos, galūnių ar/ir kūno drebėjimas (gydytojų vadinamas tremoru), judesių sulėtėjimas ir pasunkėjimas, galūnių ir kūno sukaustymas. Dažniausiai iš pradžių pradeda drebėti viena ranka ar, rečiau, koja, vėliau gali ir kitos galūnės, gali drebėti apatinis žandikaulis, galva ar, rečiau, visas kūnas. Drebėjimas matomas ir esant ramybės būsenos, tam tikros pozos, sustiprėja susijaudinus, sumažėja judesių metu ir išnyksta miegant. Judesiai tampa lėti, sunki judesio pradžia, todėl jų mažiau. Asmuo mažiau, nei anksčiau, gestikuliuoja, jo veido mimika tampa skurdesnė: rečiau mirksi, mažiau šypsosi. Sutrinka stovėsena, eisena ir pusiausvyra. Ligoniai vaikšto smulkiais žingsneliais, palinkę į priekį, kiek sulenktomis per alkūnes rankomis ir kojomis per kelius. Jiems sunkiau išlaikyti pusiausvyrą, laiku sustoti einant, staigiau pasukti į šoną (yra polinkis griūti). Labiausiai sukaustytos būna galūnės: vienos ar abiejų pusių galūnės atrodo sunkios, nerangios, kartais ligoniui susidaro įspūdis, kad jos silpnesnės. Gydytojui lankstant tokias galūnes, jaučiamas vis stiprėjantis pasipriešinimas, o galūnė linksta ir tiesiasi netolygiai, lyg trūkčiodama – gydytojai šį reiškinį vadina dantračio fenomenu. Pasikeičia ligonių rašysena: raidės tampa smulkios, ilgiau rašant – dar mažesnės, nebe aiškios. Balsas tampa monotoniškas, gali prikimti. Ilgiau sergant, vargina seilėtekis, gali pasunkėti kramtymas, rijimas. Neretai gausiau riebaluojasi oda ir plaukai, užkietėja viduriai, gali atsirasti šlapinimosi bei lytinės funkcijos sutrikimų. Ligoniai gali jausti didesnį, nei anksčiau, nuovargį. Sulėtėja ir mąstymas, minčių dėstymas. Dažnai kartu nustatoma depresija. Sergant antriniu parkinsonizmu, galimi kiti papildomi simptomai, būdingi atskiroms ligoms. Parkinsono ligos eiga lėtinė, laipsniškai progresuojanti. Ilgiau sergant, gali pasitaikyti ne visuomet nuspėjamų būklės pablogėjimų ir pagerėjimų, kurie iš dalies priklauso nuo vartojamų vaistų. Kartais galimas sustingimo fenomenas – tai staigus laikinas negalėjimas pajudėti. Ligonio savijauta ir neįgalumo laipsnis labai priklauso nuo gydymo parinkimo ir individualaus atsako į jį. Parkinsono liga savaime nėra mirtina liga.

Šaltinis: kauno.diena.lt

image

Vis ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei atsirado sąvoka „sveikas senėjimas“. Vyresnio amžiaus asmenys kviečiami nuolatos mankštintis, sveikai maitintis ir gerinti savo psichinę sveikatą. Visgi neišvengiamai atsiranda sergančiųjų tam tikromis senatvinėmis ligomis. Viena iš jų – Parkinsono liga. Kiekvienais metais balandžio 11 d. minima Pasaulinė sergančiųjų Parkinsono liga diena. Šią dieną visuomenė kviečiama nelikti abejinga, atkreipti dėmesį į šią ligą, jos simptomus ir pagalbą sergantiesiems.

Parkinsono ligą pirmą kartą aprašė britų gydytojas ir geologas Džeimsas Parkinsonas (angl. James Parkinson) 1817 m. išspausdintoje publikacijoje „Esė apie drebantįjį paralyžių“ (angl. „Essay on Shaking Palsy“), kurioje aprašė pacientams būdingą drebėjimą, judesių sukaustymą, sulėtėjimą. XIX a. antrojoje pusėje garsus prancūzų neurologas ir psichiatras Žanas Martinas Šarko (pranc. Jean Martin Charcot) šiai ligai suteikė Parkinsono ligos pavadinimą. Pasaulyje Parkinsono liga serga apie 3 proc. vyresnių nei 65 metų žmonių, tai sudaro 0,3 proc. bendrosios populiacijos. Ši liga – viena iš dažniausių degeneracinių nervų sistemos ligų, kuria serga apie 10 mln. žmonių visame pasaulyje ir apie 1 mln. Europos Sąjungoje. 2013 m. Lietuvoje Parkinsono liga sirgo daugiau nei 11 tūkstančių žmonių, iš jų 67 proc. moterų ir 33 proc. vyrų. Vidutinis pacientų amžius, kai atsiranda pirmieji šios ligos simptomai – 55 m., tačiau 5–10 proc. ligonių pirmieji simptomai gali pasireikšti ir nesulaukus 40 m. Gerėjant ligos diagnostikos galimybėms pastebima ligos jaunėjimo tendencija – ji nustatoma vos 30 m. ar jaunesniems asmenims. Itin retai Parkinsono liga gali būti diagnozuojama vaikams. Nustatyta, kad apie 10 proc. Parkinsono ligos atvejų yra paveldimi: tokiu atveju ši liga pasireiškia ganėtinai anksti ir greitai progresuoja. Kaip pastebėti ligą? Yra keturi pagrindiniai Parkinsono ligos simptomai: lėti judesiai (bradikinezija), raumenų sukaustymas (rigidiškumas), drebėjimas (tremoras) bei pusiausvyros nestabilumas (pusturalinis nestabilumas). Apie 30 proc. pacientų ligos pradžioje pasireiškia neryškūs simptomai: tai gali būti nuovargis, galūnių tirpimas, nemalonūs deginantys pojūčiai. Pirmieji ligos simptomai gali būti ir raumenų sukaustymas, sustingimas, judesių sulėtėjimas, nedidelis drebėjimas. Taip pat gali pasireikšti eisenos pasikeitimai, orientacijos sutrikimas, rijimo sutrikimas, mąstymo sulėtėjimas, kalbos sutrikimas. Dažnai liga prasideda nerimo ar depresijos simptomais. Pirminiai ligos simptomai gali egzistuoti gana ilgai, kol pasireiškia klasikiniai ligos požymiai. Dažnai šią ligą sunku atskirti nuo savaiminio drebėjimo, taip pat nuo kitų galvos smegenų degeneracinių ligų, todėl būtina atlikti specialius tyrimus. Liga diagnozuojama gydytojo neurologo. Kaip gydoma Parkinsono liga? Parkinsono ligos gydymas unikalus kiekvienam pacientui. Praktikoje dažniausiai liga gydoma vaistais, kurie ne tik pašalina simptomus, bet ir lėtina ligos progresavimą. Medikamentai gali būti skirtingai derinami tarpusavyje, taip pat su kitų grupių vaistais. Būtina, kad ligonis laikytųsi rekomenduoto gydymo režimo ir nenutrauktų vaistų vartojimo savo nuožiūra, nes vėliau grįžti į buvusią funkcinę būklę tampa vis sunkiau. Staigus vaistų nutraukimas gali sukelti net gyvybei pavojingų komplikacijų. Sergantiesiems būtina ne rečiau nei kas 6 mėn. apsilankyti pas gydytoją neurologą, kad jis tinkamai pakoreguotų gydymo schemą. Tobulėjant medicinai ir gydymo metodams, atsiranda vis naujų Parkinsono ligos gydymo alternatyvų. Šiuo metu, kai gydymas vaistais tampa nebeefektyvus, taikomi alternatyvūs gydymo metodai. Pavyzdžiui, į galvos smegenis implantuojamas elektrinis stimuliatorius arba tiesiogiai į dvylikapirštę žarną, aplenkiant skrandį, nuolatine pompa tiekiami vaistai. Kuriamas ir eksperimentinis genų inžinerijos metodu pagrįstas gydymo būdas, kurio tikslas – pakeisti klaidingą genetinę informaciją teikiančius konkrečius genus sveikais, atkurti biocheminę pusiausvyrą galvos smegenyse ir sustabdyti nervinių ląstelių nykimą. Pagalba sergantiems Parkinsono liga Sergantiems Parkinsono liga žmonėms tampa sunkiau vykdyti kasdienes užduotis, pasirūpinti savimi. Pacientą ir jo artimuosius, sužinojus diagnozę, gali ištikti krizė. Susitaikymas su liga sunkesnis vyrams dėl vyraujančio „tradicinio“ vyro įvaizdžio, todėl žinia apie ligą, kuri veda į visišką priklausomybę nuo aplinkinių, sukelia didelę psichologinę krizę. Šiuolaikinė medicina, nors dar negali visiškai išgydyti Parkinsono ligos, tačiau gali reikšmingai pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę, todėl svarbu nepasiduoti ir nuolat ieškoti pagalbos sau ir sergantiems artimiesiems. Parkinsono liga sergantieji dažnai susiduria ir su tam tikrais specifiniais organizmo sutrikimais: dehidratacija, vidurių užkietėjimu, svorio praradimu, pašaliniu vaistų poveikiu. Vartojantiems levodopos preparatus aktuali jų sąveika su baltymais. Siekiant šiuos sutrikimus sumažinti ar pašalinti būtina kasdienė mankšta, fizinis aktyvumas, reabilitacija, visavertė subalansuota mityba. Kaip jau minėta, baltymai gali trukdyti įsisavinti vaistus, ypač levodopą, todėl patartina vaistus išgerti 30–45 minutes prieš valgį, o baltyminį maistą (mėsą, žuvį, kiaušinius, pieno produktus, ankštinius produktus) valgyti vakare. Ne mažiau nei mityba svarbus ir fizinis aktyvumas bei mankšta. Naudingi pratimai su kamuoliuku, stalo tenisas, įvairūs pirštų pratimai, pieštuko sukimas tarp pirštų, prisilietimas atsiradus sustingimui, žygiavimas, raumenų tempimas, šokiai. Visais atvejais labai svarbus susitaikymo su liga procesas. Sergantieji šia liga neretai teigia, kad būtina susidraugauti su liga. Susitaikymo laikotarpį padeda įveikti optimizmas, artimųjų palaikymas, informacijos paieška ir bendravimas su likimo draugais. Didelė pagalba sergantiesiems yra Lietuvos Parkinsono ligos draugija. Ši organizacija oficialiai pradėjo veikti 1997 m. ir dabar vienija apie 400 narių iš visos Lietuvos, taip pat yra Europos Parkinsono ligos asociacijos narė. Draugija renka informaciją apie naujausius Parkinsono ligos gydymo metodus ir siekia, kad jie būtų taikomi Lietuvoje, bei visiško (100 proc.) vaistų ir išlaidų chirurginiam gydymui kompensavimo, rūpinasi laiku suteikiamos ir kokybiškos reabilitacijos galimybėmis, supažindina savo narius su gydymo naujovėmis leidiniuose, per žiniasklaidos priemones, konferencijų, susirinkimų metu, tiria sergančiųjų poreikius ir informuoja savivaldybes bei Sveikatos apsaugos ministeriją apie problemas, kylančias paslaugų srityje, buria savitarpio paramos grupes ir skatina jas dalytis gerąja patirtimi, moko sergančiuosius gyventi su liga, teikia moralinę paramą sergantiesiems ir juos prižiūrintiems asmenims, informuoja visuomenę apie Parkinsono ligą ir paramos teikimą sergantiesiems. Patys sergantieji Parkinsono ligos draugiją įvardija kaip pagalbos šaltinį, nes tai yra galimybė pabūti tarp likimo draugų ir jaustis saugiau bei neslėpti ligos simptomų, o dalyvavimas draugijos veikloje daugeliui padeda pasimiršti, lengviau įveikti ligos keliamus sunkumus. Parkinsono ligos draugija periodiškai rengia konferencijas, susitikimus, siekdama pasidalyti naujomis žiniomis, rūpesčiais ir džiaugsmais, pabendrauti. Šiuo metu draugija turi 7 regioninius skyrius (Alytaus, Jurbarko, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos ir Vilniaus), tačiau mielai priima norinčius prisijungti iš visų Lietuvos miestų. Daugiau informacijos apie Lietuvos Parkinsono ligos draugiją bei apie tai, kaip prie jos prisijungti, galite rasti draugijos interneto svetainėje: http://www.parkinsonas.org. Parkinsono liga – tai didelis gyvenimo iššūkis, tačiau prisijaukinusiems šią ligą ji kartais atveria naujus gyvenimo kelius ar suveda su to paties likimo draugais. Sparčiai tobulėjanti medicina taip pat teikia vilties ir optimizmo, kad vieną dieną ligą bus įmanoma visiškai išgydyti, o šiuo metu bent jau pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę. Todėl sergantiesiems svarbu neprarasti vilties ir optimizmo, o visai visuomenei įgyti supratingumo, pagelbėti sergantiesiems net paprasčiausioje kasdienėje veikloje.

Informaciją pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Justina Račaitė

2015 metų balandžio mėnuo

lpd seminaras2

Naujausi komentarai

Kviečiame jungtis sergančiuosius Parkinsono liga prie slaptos sergančiųjų grupės facebook’e.

Jei turite savo facebook'o paskyrą, parašykite mums žinutę
  • LPLD FACEBOOK'O puslapyje.
  • Atsakykite į kelis mūsų klausimus ir grupės administratorius atsiųs Jums prašymą priimti į draugus, kad galėtų pakviesti Jus į grupę.
    2017 m. birželio mėn.
    Pr A T K Pn Š S
    « Geg    
     1234
    567891011
    12131415161718
    19202122232425
    2627282930