Skip to content

Kreipiamės į visus Parkinsono liga sergančiuosius, jiems prijaučiančius ir suprantančius!

Mūsų stiprybė – bendravime, dainoje, šokyje, mankštoje!

imageMiela Justina, širdingai dėkojame už pasakojimą apie Adelę, apie kurią taip tiksliai mes gal ir nesugebėtume papasakoti. Nesugebėsim padaryti ir tokių nuostabių švenčių, kai žydėjome tulpėmis Burbiškėse, kai skraidėm drugeliais „Nova Vitoje“, kai kalbėjomės su jūra Šventojoje, kai ošėme drebulėmis Rumšiškėse. Tai gydė mūsų sielas ir kūnus. O kiek kartų švęsta Smalininkuose…

Teisi Adelės dukterėčia Justina primindama mums, kad neturim teisės užmiršti Adelės nuveiktų darbų!

Visa ta prisimenant, maloniai kviečiame į mažiausią Lietuvos miestą – Smalininkus, kuriame, kaip ir Adelės širdyje, tilpsim visi.
Labai laukiame jūsų 2015 m. birželio 27 d. Smalininkų kultūros centre (Nemuno g. 54) nuo 11 val.
Nijolė Marija Valančienė,
Lietuvos Dž.Parkinsono draugijos Jurbarko skyriaus pirmininkė
Tel. 8 447 56209
Mob. 8 699 18954

Prisiminkime mūsų mamas!

Motinos diena Lietuvoje švenčiama pirmąjį gegužės sekmadienį (oficialiai nuo 1928 metų).

Artėjant šiai šventei, pristatome jums keletą mūsų draugijos narės Janinos Bakšienės tapybos darbų.

IMG_0246_1 IMG_0181_1 IMG_0165_1 IMG_0112_1 20130525_170403_1 038_1

 

Paremkite Lietuvos Parkinsono ligos draugiją

imageIš anksto dėkojame visiems geros valios žmonėms, kurie šiais metais perves 2 % gyventojų pajamų mokesčio (GPM) Lietuvos Parkinsono ligos draugijai (LPLD). Šios lėšos bus skirtos Parkinsono liga sergančiųjų gyvenimo kokybės gerinimui ir sergančiųjų bei visuomenės švietimui apie Parkinsono ligą.

Informacija kaip užpildyti formą…

Parkinsono liga – ką būtina žinoti kiekvienam

image

Ištraukos iš Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorės Justinos Račaitės straipsnio:

Vis ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei atsirado sąvoka „sveikas senėjimas“. Vyresnio amžiaus asmenys kviečiami nuolatos mankštintis, sveikai maitintis ir gerinti savo psichinę sveikatą. Visgi neišvengiamai atsiranda sergančiųjų tam tikromis senatvinėmis ligomis. Viena iš jų – Parkinsono liga. Kiekvienais metais balandžio 11 d. minima Pasaulinė sergančiųjų Parkinsono liga diena. Šią dieną visuomenė kviečiama nelikti abejinga, atkreipti dėmesį į šią ligą, jos simptomus ir pagalbą sergantiesiems. …

Didelė pagalba sergantiesiems yra Lietuvos Parkinsono ligos draugija. Ši organizacija oficialiai pradėjo veikti 1997 m. ir dabar vienija apie 400 narių iš visos Lietuvos, taip pat yra Europos Parkinsono ligos asociacijos narė. Draugija renka informaciją apie naujausius Parkinsono ligos gydymo metodus ir siekia, kad jie būtų taikomi Lietuvoje, bei visiško (100 proc.) vaistų ir išlaidų chirurginiam gydymui kompensavimo, rūpinasi laiku suteikiamos ir kokybiškos reabilitacijos galimybėmis, supažindina savo narius su gydymo naujovėmis leidiniuose, per žiniasklaidos priemones, konferencijų, susirinkimų metu, tiria sergančiųjų poreikius ir informuoja savivaldybes bei Sveikatos apsaugos ministeriją apie problemas, kylančias paslaugų srityje, buria savitarpio paramos grupes ir skatina jas dalytis gerąja patirtimi, moko sergančiuosius gyventi su liga, teikia moralinę paramą sergantiesiems ir juos prižiūrintiems asmenims, informuoja visuomenę apie Parkinsono ligą ir paramos teikimą sergantiesiems.
Patys sergantieji Parkinsono ligos draugiją įvardija kaip pagalbos šaltinį, nes tai yra galimybė pabūti tarp likimo draugų ir jaustis saugiau bei neslėpti ligos simptomų, o dalyvavimas draugijos veikloje daugeliui padeda pasimiršti, lengviau įveikti ligos keliamus sunkumus. Parkinsono ligos draugija periodiškai rengia konferencijas, susitikimus, siekdama pasidalyti naujomis žiniomis, rūpesčiais ir džiaugsmais, pabendrauti. Šiuo metu draugija turi 7 regioninius skyrius (Alytaus, Jurbarko, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos ir Vilniaus), tačiau mielai priima norinčius prisijungti iš visų Lietuvos miestų. …
Parkinsono liga – tai didelis gyvenimo iššūkis, tačiau prisijaukinusiems šią ligą ji kartais atveria naujus gyvenimo kelius ar suveda su to paties likimo draugais. Sparčiai tobulėjanti medicina taip pat teikia vilties ir optimizmo, kad vieną dieną ligą bus įmanoma visiškai išgydyti, o šiuo metu bent jau pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę. Todėl sergantiesiems svarbu neprarasti vilties ir optimizmo, o visai visuomenei įgyti supratingumo, pagelbėti sergantiesiems net paprasčiausioje kasdienėje veikloje.

Visą straipsnį rasite čia…

Balandžio 11-oji – mūsų diena!

imageSu Pasauline Parkinsono ligos diena!

Pasitikėjimo savim ir drąsos! Artimųjų palaikymo ir tikrų draugų! Neblėstančios vilties ir šypsenos! Naujų išradimų ir gerų gydytojų! Lengvų dienų ir ramių naktų! Draugiško pono Parkinsono!

saulė

Nusišypsokime pasauline Parkinsono liga sergančiųjų dienos proga!

Išgeriu mirapeksiną, praskleidžiu liūdesio užuolaidą, laukiu –
Nemuno dumblu melodija atvinguriuos,
Įsmuks pro langą žalčiu pasivertus ir kaklą užsmaugs,
Kol sužibės galvoj pernykštės žvaigždės.
Be balso klykiu: mirapeksinai, tavo darbas!
Žiūrėk, širdis juodu krauju pasruvo, paširdžius niežti,
Geriau ateik – saldžia mirtim numirsim dviese.
Jei neklausysi, iškeisiu aš tave į levodopą.
Langus užversiu ir vėl niūniuosiu: grįžk, jaunyste… Ji sugrįš.
Cigaretė smilks, aš lėkštėje akis nupiešiu –
Tegu ir ji pamato, kas čia daros.
Užuolaida, ateik! Ką ten veiki viena kampe?
Mirapeksinai, patikrink, ar jinai tikra.
Kas tavo rankoj? Šlakelis vyno?
Sumaišius su sinemetu, geriausias šūvis smegeninei.
Pirmyn! Aš jau ne čia… Krentu į lovą. Ne. Šalia.
O, šmėkla čia! Na ne. Keliauk namo! Tau neturiu aš laiko.
Daugiau nė lašo!
Kur akiniai? Ir vėl šaldytuve už sviesto slepias.
Teks nulaižyt. Ir taip kiekvieną kartą sunkiai sekas.
Atia, mirapeksinai! Sakau tau iki ryt!

Nijolė-Marija Valančienė,
Lietuvos Dž.Parkinsono draugijos Jurbarko skyriaus pirmininkė

Tulpių žydėjimo metas

Adelė Jarušaitienė

Adelė Jarušaitienė

Iš Adelės dukterėčios Justinos gavome gražų laišką. Tai visos Adelės šeimos laiškas.

Tiems, kas nežino Adelės (Adelė Jarušaitienė, 1947-09-26 – 2012-05-01)… Tai išskirtinė asmenybė, buvo ir draugijos pirmininkė, ir jos finansininkė, ir pirmininko pavaduotoja. Pareigos jai nebuvo svarbu. Svarbu buvo sergantieji, jų pritraukimas į draugiją, o draugijoje – įvairiausių talentų juose ieškojimas, rūpestis, kad žmogus nepasiduotų nevilčiai, atrastų gyvenimo džiaugsmą… bent trumpam, kokiame nors renginyje, kartu su to paties likimo draugais…

Pati Adelė visą gyvenimą buvo jurbarkietė. Bet tai netrukdė jai eiti visos draugijos pačias atsakingiausias pareigas. Štai ji atvykusi į Vilniaus skyriaus susirinkimą, o štai jau ir Klaipėdoje… O pačiame Jurbarke turbūt nebuvo žmogaus negirdėjusio apie Parkinsono ligos draugiją.

Laiškas –

“Kiekvienais metais artėjant pavasariui ir tulpių žydėjimo metui neišvengiamai užklumpa mintys apie Adelę ir Parkinsoną.

Tai buvo neišskiriama pora. Jie pykdavosi, jie draugavo, jie atrasdavo, jie kartu kovojo, vienas su kitu ir abu kartu prieš visus. Adelė, niekada nepasidavė Parkinsonui be kovos, neleido jam per daug įsijausti ir per daug Ją užgožti. Parkinsonas, kad ir kaip stengėsi tai padaryti, nesugebėjo atimti Adelės optimizmo, meilės gyvenimui ir iniciatyvų. Iniciatyvų, kurių buvo begalė, o viena didžiausių – Draugija.

Parkinsono ligos draugijai Adelė atidavė visą save ir dar šiek tiek. Visi buvo įtraukti. Savo veikla Adelė įpūtė optimizmo draugijos nariams ir tiems, kurie tyliai stebėjo veiklą iš šono. Nėra žodžių, kuriais galima apibūdinti draugijos reikalų tvarką ir preciziškumą. Kiekviena ataskaita išbaigta, kiekvienas straipsnis išpuoselėtas, kiekvienas filmukas – gyvas. Visur, kur galėjo, Adelė buvo. Konferencijose, kelionėse, ligoninėse ir visų širdyse. Iki paskutinės savo gyvenimo minutės ji rūpinosi Draugija, kaip motina rūpinasi savo vaikais. Ji negalėjo išeiti, nesutvarkiusi draugijos reikalų. Tik deja, tų reikalų visada yra be pabaigos, o išeiti ateina laikas. Parkinsonas švenčia savo dieną balandžio vienuoliktąją, o Ada gražiausiu metu, vėlyvą pavasarį, išėjo. Kai ji išėjo, dar tik ruošėsi pražysti tulpės.

Pėdsakų Adelė paliko labai daug ir labai didelių. Dar daugiau ji paliko savęs visiems. Kam padėjo išlipti iš duobės, ką paskatino nepasiduoti, ką apjungė bendrai veiklai, su kuo pasidalino gyvenimo patirtimis, visiems Jos užteko ir niekam savęs negailėjo. Norėtųsi pastatyti paminklą, bet Adai tai nepatiktų, ji niekada nemėgo didybės, išpuikimo ir didelių pagyrų. Viską ką darė, darė iš širdies ir be naudos siekimo. Todėl, didžiausia pagarba Adelei, tęsti tai ką ji pradėjo, sekti jos pavyzdžiu, neapleisti piktžolėmis jos išmintų takų, o labiausiai neapleisti, vystyti, plėtoti ir auginti Parkinsono ligos draugiją. Draugija ji gyveno, tad norėtųsi, kad Jos indėlis į draugiją nenueitų veltui.”

Nuoširdus mūsų AČIŪ, Adele!